Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Popiežiaus vizitas Apulijos regione

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI sveikina jį pasitikusius tikinčiuosius. Dešinėje - Brindizio vyskupas Rokas Talučis

Svarbiausia pamaldumas Dievo Motinai

Tarptautinio dėmesio susilaukė dešimto­ji popiežiaus Benedikto XVI apaštalinė ke­lionė po Italiją. Birželio 14-15 dienomis Šventasis Tėvas lankėsi Apulijos regiono Santa Marija di Leuka ir Brindizio miestuose, esan­čiuose prie Adrijos jūros. Pirmąją kelionės dieną jis aukojo šv. Mišias Santa Marija di Leukos Dievo Motinos šventovėje vadinamoje Santa Marija „De Finibus Terrae" (lot. „Žemės pakraštyje") vardu, kas nusako vietovės geografinę padėtį - labiausiai į rytus nutolusį Italijos pakraštį.

Homilijoje, sakytoje prie bazilikos susi­rinkusiems 45 tūkstančiams tikinčiųjų, popiežius Benediktas XVI pabrėžė Švč. Mergelės Marijos kulto reikšme, kuri čia garbinama, kaip „Jūros žvaigždė ir Vilties žvaigždė". Sek­dami Marijos žvaigžde, maldininkai yra tei­singame kelyje į Kristų, kas ypač svarbu „tamsiausiais ir neramiausiais gyvenimo momentais", teigė Šventasis Tėvas. Priminęs, jog Apulijos žemėje Evangeliją yra skleidęs apaštalas šv. Petras, Šventasis Tėvas pabrėžė Ma­rijos ir Petro mokymo bendrumą.

„Marija visada moko klausyti ir išgirsti Viešpatį maldos tyloje, priimti jo Žodį dva­siškai pasirengus ir giliai trokštant atiduoti save ir savo gyvenimą Dievui, - teigė Popiežius. - Šv. Petras moko būti tvirtais katali­kiškajame tikėjime, būti vienybėje su Bažnyčia ir jos ganytojais. Kartu jis ragina neatidėliotinai misijai, dalintis Evangelija su kiekvienu ir nešti ją iki žemės pakraščių". Ir šios šventos vietos pavadinimas „De Finibus Terrae" prasmingai mums primena, kad „Bažnyčia neturi sienų, kad ji yra visuotinė".

Skatinti konstruktyvius santykius tarp žmonių

Benediktas XVI savo homilijoje vėl su­jungė Bažnyčios evangelizacinę misiją su jos socialiniu vaidmeniu, pabrėždamas, jog nė­ra prasmės leistis į „žemės pakraščius", jei­gu mes nesame pasirengę mylėti vienas kito ir padėti vienas kitam krikščioniškoje ben­druomenėje. Ypač dabar, vyraujant individu­alizmo tendencijoms Bažnyčia turi skatinti žmones prisiminti „socialines pareigas, po­reikį rūpintis vienas kitu, rodyti solidarumą ir viskuo dalytis tarpusavyje.

Bažnyčia, kuriai Viešpats suteikė nuolat atsinaujinančią dvasinę misiją, gali daryti įta­ką visuomeniniam gyvenimui per konstruk­tyvių žmogiškų santykių skatinimą ir raginimą tarnauti „mažiausiems ir silpniausiems". Dalyvaudama bažnytinių bendruomenių veikloje, jaunoji karta išmoksta suprasti, kad „viltis nėra utopija, bet ryžtingas pasitikėji­mas gėrio galia". Gerumas visuomet nugali - nors kartais atrodo, kad jis pralaimi, tačiau jis visada subrandina vaisius. Todėl būtinas nuolatinis krikščioniškas socialinis atsinau­jinimas, besiremiantis sąžine ir moraliniu gai­vinimu bei malda. Būtent „malda suteikia stiprybės tikėti ir kovoti už gėrį net tuomet, kai dėl žmogiško silpnumo atsiranda bailumas ir nusivylimas", - pabrėžė Šventasis Tėvas. Jis pripažino, kad krikščioniška bendruomenė ne­pajėgi pakeisti viešųjų ir valstybinių instituci­jų, tačiau gali jas paskatinti ir padėti joms pasiūlydama bendradarbiavimą gėrio labui. Popiežius Benediktas XVI birželio 14 die­nos pavakare atvykęs į Brindizio miestą, cen­trinėje aikštėje susitiko su vietos gyventojais (tarp jų buvo daug jaunimo). Savo kalboje jis palietė jaunimui aktualų imigrantų klau­simą, kadangi į Brindizį pastaraisiais metais atvyks daug svetimšalių iš Balkanų šalių (Kroatijos, Juodkalnijos, Albanijos, Makedo­nijos). Popiežius išreiškė padėką vietos civi­linei ir karinei administracijai, kuri, bendra­darbiaudama su Bažnyčia ir įvairiomis huma­nitarinėmis organizacijomis, „teikia prieglau­dą ir paramą atvykėliams, nepaisant paties regiono ekonominių sunkumų".

Paskatos ir perspėjimai jaunimui

Brindizis yra svarbus Jungtinių Tautų Or­ganizacijos vykdomos Pasaulio maisto pro­gramos atramos punktas. Iš šio miesto su­rinktos aukos siunčiamos šimtams milijonų badaujančių žmonių Afrikoje ir kituose že­mynuose. „Toks solidarumas yra dalis tų ver­tybių, kurios sudaro jūsų turtingą civilinį ir religinį paveldą", - kalbėjo Benediktas XVI miesto gyventojams, palinkėdamas su tokiu pat uolumu ir toliau kurti savo ateitį. Tarp kitų Apulijos regionui būdingų vertybių Po­piežius pažymėjo pagarbą gyvybei ir šeimai, ko šiandien daug kur stinga.

„Labai svarbu, kad visi geros valios žmo­nės gintų šeimą, kurtų tvirtą šeimos pagrin­dą, ant kurio statomas visuomenės gyveni­mas",- ragino Šventasis Tėvas. Kreipdama­sis į susirinkusį jaunimą Popiežius patikino, kad žino apie jų entuziazmą ir jį slopinan­čias problemas. Didžiausia problema - be­darbystė, kuri būdinga pietinei Italijos daliai. Ne mažesnę grėsmę kelia ir įvairios vilionės pasiekti „lengvą sėkmę", neretai prasilen­kiant su teisėtumu, bei prieglaudos ieškoji­mas įvairių formų „dirbtiniuose rojuose", ku­riuose egzistuoja tik medžiaginis pasitenkinimas.

„Nesileiskite įtraukiami į blogio pinkles, - kalbėjo Popiežius jauni­mui, - siekite turtingo vertybėmis gyvenimo, kad būtų kuriama teisin­gesnė visuomenė". Būtent jaunoji karta turi užtikrinti, kad pažanga neštų gėrį kiekvienam. „Ir gėrio ke­lias, kaip žinote, turi vardą: jis va­dinamas meile", - aiškino Benedik­tas XVI. Kartu priminė, kad Dievo meilė turi konkretų - švelnų ir už­jaučiantį - Jėzaus Kristaus veidą. Todėl reikia ištikimai sekti Kristu­mi, kuris yra atsakymas į visus klau­simus, problemas ir abejones. „O kad galėtume sutikti Jį, mylėkite Jo Bažnyčią ir jauskitės atsakingi už ją", - kvietė Šventasis Tėvas.

Bažnyčios misionieriškumas ir šventumas

Popiežius Benediktas XVI, pernakvojęs Brindizio vyskupo Roko Talučio rezidenci­joje, kitą rytą Šv. Apolinaro krantinėje au­kojo šv. Mišias, kuriose dalyvavo beveik visi (90 tūkstančių) miesto gyventojai. Homilijo­je jis vėl palietė krikščioniškojo gailestingu­mo ir solidarumo klausimus, aptarė jų svar­bą šiandienos visuomenei. Komentuodamas vienuoliktojo sekmadienio Žodžio liturgijos skaitinius, Šventasis Tėvas ragino Brindizio katalikų bendruomenę padėti vieni kitiems, o ypač vargšams, taip pat puoselėti artimo meile grindžiamus tarpusavio santykius, kaip kad darė Kristus. „Krikščioniška užuojauta nieko bendra neturi su filantropija, - sakė Popiežius. - Tai greičiau solidarumo ir dali­jimosi sinonimas, kuris yra skatinamas vil­ties". Krikščioniškasis gailestingumas svetin­gai priima, o ne primeta, nes į žmogaus var­gus jis žvelgia Jėzaus beribio gailestingumo akimis.

Kalbėdamas apie Bažnyčios pašaukimą būti misionieriška ir šventa, Benediktas XVI pastebėjo, kad ir Jėzaus artimiausi mokiniai apaštalai nebuvo tobuli žmonės. Bet „jie bu­vo tikrai giliai tikintys, kupini entuziazmo ir uolumo, nors ir paženklinti savo žmogiškų ribotumų, kartais net labai didelių ribotumų. Taigi, Jėzus pašaukė juos ne dėl to, kad jie buvo šventi, bet kad galėjo tapti šventais. Kaip galime ir mes, visi krikščionys, - aiški­no Popiežius. - Bažnyčia yra nusidėjėlių ben­druomenė, kuri tiki Dievo meile ir leidžia bū­ti Jo perkeičiama ir šitokiu būdu tampa šven­ta". Popiežius kvietė tikinčiuosius leisti sa­vyje veikti Dvasiai, kuri veikė Kristuje ir apaš­taluose, šitaip paversdama juos meilės, tei­singumo ir taikos ateinančios Dievo karalystės ženklais. Įkvėpti šių jaudinančių Švento­jo Tėvo žodžių šventąją Komuniją tikintieji iš jo rankų vėl priėmė atsiklaupę (kaip Ro­moje per Corpus Christi šventę).

Skatinama tarptautinės bendruomenės veikla

Po šv. Mišių kalbėdamas sekmadienio vi­durdienio „Viešpaties Angelas" maldą, po­piežius Benediktas XVI paragino visas tau­tas, gyvenančias prie Viduržiemio jūros, su­sitaikyti ir bendradarbiauti. Priminęs, kad Brindizio uostas yra svarbi Jungtinių Tautų Organizacijos humanitarinės pagalbos bazė, Šventasis Tėvas pakartojo žodžius sakytus Niujorke JTO Generalinėje Asamblėjoje: „Tarptautinės bendruomenės ir jos instituci­jų veiksmai gerbiant tarptautinės teisės prin­cipus niekada neturi būti interpretuojami kaip neleistinas suvereniteto apribojimas". Greičiau atvirkščiai - neveiklumas ir abejin­gumas neša didelę žalą. Štai kodėl tarptauti­nė bendruomenė turi stengtis išnaudoti kiek­vieną diplomatinę galimybę dialogui, susitai­kymui ir konflikto neutralizavimui.

Šios popiežiaus Benedikto XVI mintys, skirtos toms Artimųjų Rytų šalims, kuriose konfliktų sprendimui būtinas didesnis taik-dariškas Jungtinių Tautų jr kitų tarptautinių organizacijų aktyvumas. Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, kad šioje vietoje, kur Rytai su­sitinka su Vakarais, visų žvilgsniai krypsta į Dievo Motiną, „davusią mums Jėzų, taikos kelią". Kartu jis meldė Svč. Mergelės Mari­jos motiniškos globos Italijai, Europai ir vi­sam pasauliui, kad gelbėtų ją nuo audrų, ku­rios kelia grėsmę tikėjimui ir tikrosioms ver­tybėms". Svarbu, kad jaunimas leistųsi į gy­venimo jūrą be baimės ir šią gyvenimo kelio­nę sietų su krikščioniška viltimi.

© 2008 „XXI amžius“