Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

DAR NE GALAS, DAR NE PABAIGA

Petras KATINAS

Trumpai atminčiai Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Vasaros pradžioje jau ne tiktai Druskininkus užplūdo  kraujasiurbiai mašalai. Labiausiai gaila ne žmonių, o gyvulių, kuriuos tie mašalai puola iš visų pusių. Tačiau ką daryti, kai politiniai mašalai jau nuo ankstyvo pavasario tie­siog spiečiais užpuolė Lietuvos miestus ir kaimus. O proga protų siurbimui ir mulkinimui pasitaikė puikiausia - artėja didžioji šilumos ir elektros kainų kėlinio pasiutpolkė. Sostinės meras paksistas Vilniaus centre iškabino kruopščiai retušuotus didžiulius savo portretus, skelbdamasis vieninteliu kainų šuolio priešininku ir kovotoju už „liaudies reikalus". Imbrasas arogantiškai tvarkosi sostinėje kaip sa­vo, tiksliau savo viršininko, pabrėžti­nai tituluojamo „prezidentu", dvare. Ir kodėl gi nesitvarkyti, nes sostinės socialdemokratai, Lenkų rinkimų ak­cija puikiai sutaria tarpusavyje. Jiems nė motais, kad sostinės valdžia paskendo korupcijoje ir skandaluose. Bet net ne tai svarbiausia. Antai J. Imbrasas su Rusijos ambasados ir Maskvos atstovais pačioje Gedimino kalno papėdėje surengė vadinamojo Maskvos kultūros centro statybos atidarymą. Tai Rusijos vyriausybės dosniai finansuojamas projektas, o pastatas bus nepaprastai prašmatnus ir didžiulis. Tai yra pats didžiausias iš visų panašių Rusijos „kultūros" centrų, esančių užsienio valstybėse. Ko gero, tas centras užgoš net ir Valdovų rūmus. Pareikšta, kad centras neva rinks visokio pobūdžio informaciją apie verslo reikalus ir gins rusakalbių interesus Lietuvoje. Kokius interesus, kas gi Lietuvoje skriaudžia rusus? Rusakalbiams atviros visos durys - jie tvarkosi mūsų verslo pasaulyje, „Lietuvos geležinkelyje" ir visur kitur. O jų milijonierius ar milijardierius Vladimiras Romanovas išsinuomoja savo gimtadieniui ar vardadieniui Operos ir baleto teatro rūmus, pasikviečia Maskvos Didžiojo teatro balerinas, ir mūsų valstybės „elitas" su Brazausku, Kirkilu, Prunskiene priešakyje lenkiasi jam vos ne iki žemės. Dabar jau skelbiama, kad šis veikėjas statys ir Lietuvos ar Vilniaus kultūros centrą Maskvoje. Nereikia net aiškinti, kokiai „lietuvių kultūrai" atstovaus tas centras. O sostinės meras J. Imbrasas visai Lietuvai girdint ir matant išdėstė, kad nuo Rusijos ir rusų - nė per žingsnį trauktis nevalia. Mat, anot J. Imbraso, visa Europa kaip įmanydama stengiasi su Rusija palaikyti puikius santykius, ir gauna iš to daug naudos.

Besibaigiantys Liberalų sąjūdžio likučiai mala į šipu­lius Seimo priimtą Šilumos koncepciją ir kartu su valdančiaisiais socialdemokratais klykia apie Bažnyčios ink­viziciją, demokratijos griuvimą, žmogaus teisių varžymą. Gar­sioji „mokslinė ateiste" M. A. Pavilionienė aimanuoja dėl visokio plauko gėjų, lesbiečių, norinčiųjų pasikeisti lytį „nie­kinimo ir nepagarbos". Ir, žinoma, dėl to ir dėl visų įmano­mų nuodėmių kaltinama Tėvynės sąjunga - krikščionys de­mokratai. Štai buvęs SSKP-LKP nomenklatūrininkas, besi­skelbiąs labai patyrusiu žemdirbiu, kooptuotas pasisvečiuo­ti pas Uspaskicho „darbiečius", bet vėl grįžęs pas savuosius seimūnas Jonas Jagminas dėsto, kad tik neokomunistai, bū­dami nepriklausomos Lietuvos valdžioje dvylika metų, pa­darė tiek daug gerų darbų, kurių net į kelias jaučio odas ne­surašysi. Bet, pasirodo, tų „gerų darbų" dar maža. Užtat premjeras G. Kirkilas, jau dvejus metus sėdintis ministro pir­mininko kėdėje, nė kiek nesijaudina nei dėl didžiulės inflia­cijos, nei dėl kainų šuoliavimo. Mat, anot G. Kirkilo, ta in­fliacija visai nedidelė palyginus su... 1991-1992 metais. Var­gu ar galima sugalvoti dar didesnį cinizmą ir akių dūmimą, Juk tada vos kėlėmės, vos pradėjome atkūrinėti savo valsty­bę. Kaip galima lyginti tokius nepalyginamus dalykus. Bet nieko nepadarysi. Buvę partinio ideologinio fronto darbuo­tojai G. Kirkilas ar C. Juršėnas žino, kaip kalbėti. Štai kaip sumaniai C. Juršėnas, dabar jau vėl Seimo pirmininkas, suor­ganizavo Sąjūdžio 20-ųjų metinių paminėjimą. Pagrindiniais oratoriais buvo pasirinkti savi žmonės, jau seniai nutolę nuo tų idealų ir veiklos. Keistai atrodo, kad vienas iš pirmųjų sąjūdininkų prof. Bronius Genzelis dabar suniekino vis dar bandomą atgaivinti Sąjūdį ir jo naujus vadovus bei tradiciš­kai užsipuolė prof. V. Landsbergį, kuris esą siekia, kad nau­jasis ar atgimstantis Sąjūdis, tapęs „vieno asmens (t.y. V. Landsbergio -P. K.) garbintojų būreliu ir vienos partijos prie­lipą, užuot bandęs analizuoti Lietuvos politinę situaciją, puola visus, kas tik nesutinka su jų garbinimo objektu". Kitaip tariant, prof. B. Genzelis vėl ištraukia nuvalkiotą „megztųjų berečių" kortą. Todėl sunku suprasti, kaip jis, negailestingai demaskuodamas savo buvusį partinį viršininką A. M. Bra­zauską, atvirai pareiškusį, jog partiniai pažadai absoliučiai nieko nereiškia („pamirškime, ką žadėjome"), dabar užsi­puola atgaivinamą Sąjūdį. Juk būtent senoji ir naujoji no­menklatūra tapo ne tik Lietuvos, bet svarbiausia ir Rusijos oligarchinių klanų paklusni tarnaitė. Vien tai, kad garsio­sios „Leo LT" šefu patvirtintas įvairiomis machinacijomis demaskuotas Rusijos „Gazprom" užsakymų vykdytojas, R. Juozaitis ir tų pačių A. Brazausko bei G. Kirki­lo patarėjas S. Spėčius, viską pasa­ko. Prezidentas V. Adamkus nese­niai pareiškė, kad dar dešimt metų kapstysimės iš chaoso duobės. Tik nepasakė, kaip tas vyks. Iš tiesų Lie­tuvoje vyrauja imituota demokratija, kurią įdiegė nomenklatūriniai strategai ir jų nu­pirkta žiniasklaida, pirmiausia „didžiausias Lietuvos dienraštis", jau nekalbant apie jų nupirktą rajonų spaudą. Nesvarbu, kad vy­rauja seni SSKP-LKP kadrai ar „darbie-čiai" bei paksistai su draugės Kazimiros „valstiečiais - liaudininkais" - visi jie pu­čia į vieną dūdą. Ir svarbiausias jų tikslas - | galutinai sujaukti žmonių protus prieš at­einančius rinkimus. Aišku viena: kol nepra­busime, kol neatsipeikėsime, kol rūkymo viešose vietose problema bus keliama kaip valstybės išlikimo klausimas, tol braidžio­sime tame nomenklatūros purvyne. Ver­čiau susirūpintų, kodėl atsirado „valstybi­nių" žmonių, gaunančių po 100 tūkst. litų per mėnesį!

Jeigu Seimas savo kadencijos pabaigoje užsiima tik tokiomis proble­momis, tai jau vyksta arba iš neturėjimo ką veikti, arba maskuojant tikras problemas. Štai jau net tris kartus skubos tvarka svarstomas Lygių gali­mybių įstatymas. Pagrindinis akcentas jame - suteikti kuo daugiau teisių ir laisvių vadinamosioms seksualinėms ma­žumoms. Mat, pasirodo, Lietuvos visuomenė dar tokia atsi­likusi ir nesusipratusi, jog nenori leisti visokiems gėjams, les-bietėms ir panašiems rengti demonstracijas, klijuoti ir ka­binti visur, kur tik užsimano, savo „atributų". Na taip, kaip daro sostinės meras. Arba Vyriausybės rūpinimasis „nu­skriaustais" teisėjais pakeliant jiems algas. Pasirodo, jau apie 400 teisėjų kreipėsi į teismus dėl neteisėto jų atlyginimų ap­ribojimo ir laimėjo bylas. Jiems bus sumokėta nuo 150 iki 250 tūkst. litų „skriaudai" atlyginti. Iš viso - daugiau nei 50 mln. litų! Jeigu taip tęsis ir toliau, tai tokių reikalaujančių didinti tūkstantines algas atsiras dar daugiau. Bet kam tų tūkstančių nereikia. Pirmiausia, aišku, valdančiajai neoko-munistų partijai. Štai jau numatyta perimti savo kontrolėn Lošimo namus, kazino ir panašias įstaigas, kuriose masiškai plaunami pinigai. Todėl iš šešių lošimo priežiūros bei kon­trolės tarnybos narių mažiausiai keturi bus socialdemokra­tų partijos pastatyti partiečiai. Aukso gysla. Ir dar kokia.

Prasidėjo partijų kūrimosi vajus. Be šou biznio ryklių sukurtos Tautos prisikėlimo partijos, atsirado R. Pakso padalinys - Žemaičių partija. Tad kuo blogesnis „dar-biečių" stabas Viktoras Uspaskichas. Todėl praėjusį savait­galį vos per valandą į sostinės viešbutį „Panorama" autobu­sais, daugiausia tais pačiais, kuriais vežiojami „darbiečiai" ir jų aktyvas, atvežus kelis šimtus būrių jaunuolių ir mergai­čiukių iš kažkokios organizacijos „Darbas", kurią sudaro „darbiečių" jaunimo aktyvas, o jų pirmininkas 21 metų ru­sas Viktoras Fiodorovas iš Kėdainių - per valandą įkūrė... Leiboristų partiją.

Kas toliau? Ogi bus galutinai perimta visų be išimties Seimo komitetų kontrolė, nušalinti „nepatikimi" savivaldy­bių merai, pasodinant į jų kėdes tokius pačius, kaip, pavyz­džiui, Panevėžyje didžiai nusipelnęs partijai nomenklatūri­ninkas P. Vadopalas. Pastarojo išrinkimui ir buvusio mero konservatoriaus V. Matuzo nuvertimui suvienijo jėgas vai­dinantys opoziciją „paksininkai" su amžinai gyvaisiais soc-demais. Todėl visiškai suprantamas premjero ir partijos va­do G. Kirkilo įsitikinimas, jog ir po būsimų rinkimų partija toliau išliks valdžioje. Visi neklusnūs ir neparankūs jau pa­šalinti. O kas dėl rinkėjų, tai pernelyg nesukama galvos. Mat pasiekta, jog per neokomunistinės stagnacijos laikotarpį dau­geliui viskas tapo „dzin".

© 2008 „XXI amžius“