Apsireiškimo 400 metų jubiliejaus
šventė baigėsi
Popiežiaus pasiuntinys Kelno arkivyskupas kardinolas
Joachimas Meisneris Šiluvos atlaiduose
|
Lietuvos ir kaimininių
šalių vyskupai eina
koncelebruoti šv. Mišių
|
|
Popiežiaus legatas kardinolas
Joachimas Meisneris (dešinėje)
ir Lenkijos primas kardinolas
Juzefas Glempas (centre)
su vyskupais tarp Šiluvos maldininkų
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos
|
|
Šventojo Kapo ordino piligrimai
|
Penktadienio vidurdienį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas, kuriuo atskrido Šventojo Tėvo Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejuje Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris.
Tik išlipęs iš lėktuvo Popiežiaus legatas interviu Panoramai sakė, jog Šventasis Tėvas labai norėjęs pats dalyvauti iškilmėse, tačiau negalėjęs atvykti dėl Lurde tuo pačiu laiku švenčiamo jubiliejaus. Todėl jis paprašęs seną savo ir Lietuvos bičiulį kardinolą Meisnerį atvykti į mūsų šalį. Legato teigimu, Popiežiui yra labai svarbios abi Dievo Motinos šventovės ir Lurdas, ir Šiluva, nes pats kardinolas J. Meisneris Šventajam Tėvui yra labai daug papasakojęs, kokia graži, Dievą ir Mariją mylinti, šalis yra Lietuva, o tuomet Popiežius išreiškęs viltį kada nors ją aplankyti ir pats pamatyti.
Atvykęs svečias prisiminė savo pirmąją viešnagę Lietuvoje 1982 metais, kai gyveno, anot jo betoniniame viešbutyje, kurio sovietinį betoną sudarė lygiomis dalimis cementas ir mikrofonai. Kardinolas taip pat prisiminė atsisakęs kvietimo aplankyti Vilniaus Arkikatedrą, kol ji bus paversta muziejumi; tuomet jam atsakyta, kad to reikėsią laukti net iki Paskutinio teismo... Tačiau jau po septynerių metų Arkikatedra sugrąžinta tikintiesiems. Taigi stebuklai įmanomi, sakė Popiežiaus pasiuntinys, kalbėdamas apie viltį, kad ir pats Šventasis Tėvas, kuris širdimi dalyvauja Šiluvos Jubiliejuje, aplankys Lietuvos žmones.
Garbingąjį Popiežiaus pasiuntinį sutiko apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, LVK generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, kiti asmenys.
Po sutikimo oro uoste svečias nuvyko tiesiai į Aušros Vartus. Čia pradėdamas šv. Mišias kardinolas J. Meisneris pasidžiaugė, kad tik atvykęs į jo širdžiai taip brangią Lietuvą išsyk gali melstis prie Gailestingumo Motinos paveikslo. Visuotinės maldos metu kardinolas prisiminė nukentėjusius nuo sovietų režimo, visas komunizmo aukas nors iškentusias baisius persekiojimus, tačiau nepraradusias tikėjimo.
Po pamaldų kardinolą J. Meisnerį pasveikino bei gėlių įteikė katalikų jaunimo centrų atstovai, kurie drauge su būtent Kelno arkivyskupijos jaunimu ir jų padedami šią liepą vyko į Pasaulio jaunimo dienas ir susitikimą su popiežiumi Sidnėjuje, Australijoje.
Šeštadienį kardinolas J. Meisneris praleido Kaune. Čia apžiūrėjo Arkikatedrą, apsilankė Pal. Jurgio Matulaičio parapijoje, Pažaislio vienuolyne, aukojo šv. Mišias Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, pašventino parapijos namų kertinį akmenį.
Sekmadienio rytą svečią, pakeliui į Šiluvą, sutiko Raseinių miesto aikštėje susirinkę raseiniškiai. Paskui Popiežiaus pasiuntinys atvyko į Šiluvą, kur pirmiausia apsilankė Apsireiškimo koplyčioje ir čia pasimeldė. Paskui vadovavo Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejaus iškilmingai Eucharistijai. Koncelebravo dvi dešimtys kitų kraštų (Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Estijos) ir Lietuvos vyskupų, daugybė kunigų. Svečius ir daugiatūkstantinę minią pasveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pavadino ją gražiausiu atsaku į Šiluvos Dievo Motinos žodžius, pakvietė melstis už Tėvynę, Bažnyčią Lietuvoje, žmonių gyvenimą joje su Jėzumi Kristumi. Šv. Mišiose dalyvavo tūkstančiai čia atvykusių maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir organizuotos grupės iš Lenkijos, Vokietijos, JAV, Kanados, Pietų Afrikos Respublikos, Latvijos. Pavienių maldininkų buvo ir iš įvairių kitų šalių. Įvairaus amžiaus, įvairių tautų, įvairios socialinės patirties ir padėties žmonės, įvairias tarnystes Bažnyčioje atliekantys tikintieji, ištisa piligrimų jūra užliejo aikštės erdvę, jos prieigas, ir visi kaip viena šeima dėkojo Dievui už Švč. M. Marijos apsireiškimo dovaną Šiluvoje.
Popiežiaus pasiuntinys kardinolas J. Meisneris vokiečių kalba pasakė homiliją, į jos klausytojus pradžioje kreipdamasis lietuviškai ir pavadindamas juos seserimis ir broliais (pamokslas iškart buvo verčiamas į lietuvių kalbą). Prasmingais žodžiais apibūdinęs išskirtinį Marijos vaidmenį Išganymo istorijoje, garbusis svečias paragino nepamiršti, jog ji gyvena čia ir dabar yra mums pasiekiama. Čia Marija lietuviams yra tapusi lietuve. Ji viena iš jūsų, o jūs esate jos vaikai, sakė kardinolas. Jis drauge atkreipė dėmesį, jog visur, kur tik pasaulyje apsireiškia Marija, ji ragina žmones melstis. Šiluvos šventė 2008-aisiais, taigi keturi šimtai metų po apsireiškimo, mums sako, kad ir šiandien reikia sukelti maldos ir atgailos revoliuciją prieš Europoje įsivyraujantį Dievo stūmimą iš pasaulio bei žmogaus atitolimą nuo Dievo, kvietė Popiežiaus legatas. Homilijoje priminta Marijos pagalba mums istorijos sunkmečiais ir teigta, kad Marija reikalinga ir dabar, ir ateityje namuose ir bendruomenėse, parapijose ir bendrijose, visoje Lietuvos kultūroje, nes ji su savimi visur atsiveda ir Viešpatį. Eucharistijos liturgijos pabaigoje arkivyskupas S. Tamkevičius perskaitė Lietuvos paaukojimo Švč. M. Marijai aktą, jį pasirašė pamaldose dalyvavę vyskupai. Šventojo Tėvo pasiuntinys padovanojo Šiluvos šventovei montranciją, o telegramoje Šventajam Tėvui pasiūlė įrašyti ištikimybės jam ir maldos pasižadėjimo žodžius. Iškilmių dalyvius pasveikino Lenkijos primas kardinolas Juzefas Glempas. Sveikinimą Lietuvos žmonėms atsiuntė ir Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (jį perskaitė valstybės sekretorė Eva Junčyk-Ziomecka). Kalbėjo ir Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas.
Arkivyskupas S. Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo kard. J. Meisneriui, padovanojo jam Šiluvos Dievo Motinos paveikslą, tarė nuoširdų ačiū visiems, kurie buvo drauge ir meldėsi.
Pirmadienio rytą įvyko kardinolo J. Meisnerio susitikimas su Kauno miesto vadovais Rotušėje. Paskui jis išvyko į Vilnių, o iš sostinės išskrido į Vokietiją.
O baigiamoji Šiluvos jubiliejaus iškilmių diena buvo pirmadienį vykusi Padėkos šventė.
XXI
© 2008 XXI amžius
|