Pirmasis puslapis
Aktualijos
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pučiamaisiais grojanti šeima

Inesė Ratnikaitė

Dapšauskai: duktė Danutė, mama Genovaitė, tėtė Leonas, sūnūs Juozas ir Jonas fotosesijoje kompaktiniam diskui

Sakoma, kad užsienyje Lietuva žinoma kaip krepšininkų tauta, o vokiečiai teiraujasi, ar tiesa, kad Lietuvoje visi dainuoja. Salantiškių Dapšauskų šeima – ne krepšininkai, o muzikantai.

Dapšauskų šeimos kapela, kai kada orkestru vadinama, unikali ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Jie visi groja pučiamaisiais instrumentais senąją muziką: maršus, valsus, polkas ir kt. Liaudiška pučiamųjų instrumentų muzika jau priskiriama lietuvių kultūros paveldui – mat groti būtinai turi šešiese, o dauguma ano meto muzikantų jau išmirę, likusieji yra pavieniai ir nebegali sudaryti tradicinės pučiamųjų kapelos. Leonas Dapšauskas, daug metų grojęs su senaisiais muzikantais, išsprendė šią problemą – groti pučiamaisiais išmokė savo šeimos narius.

Į aštuntą dešimtį įkopęs Leonas Dapšauskas muzika susidomėjo dar prieš išeidamas į sovietinę armiją. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu buvo populiaru groti pučiamaisiais ir į vestuves kviesdavo ne mišrią, o „gryną“ pučiamųjų kapelą. Skambėdavo maršai, polkos, valsai, kita šokių muzika. Grįžęs iš armijos, iš senųjų muzikantų įsigijęs  instrumentus, pasimokęs muzikuoti, Leonas su jaunesniais broliais Stanislovu ir Pranu (pastarasis groja Lietuvos simfoniniame orkestre) Skuodo rajone pradėjo groti vestuvėse ir kitomis progomis. Išsiskirsčius pirmajai muzikinei grupei, Leonas (dabar gyvenantis Salantuose, Kretingos r.) muzikuoti išmokė žmoną Genovaitę, o paskui ir penkis savo vaikus.

Dabar Dapšauskai groja Skuodo, Kretingos, Plungės ir kituose rajonuose, vargonuoja bažnyčiose Mosėdyje, Šateikiuose, Notėnuose, Salantuose.  

Šiuo metu Dapšauskų šeima yra išleidusi dvi kompaktines plokšteles: vieną – linksmoms progoms, kitą – liūdnoms paminėti. Kompaktinėje plokštelėje „Dapšauskų šeimos muzikavimas“ skamba prieš 30-50 ir daugiau metų vestuvėse, krikštynose, gegužinėse ir kitose šeimos bei tautinėse šventėse skambėję kūriniai, liudiję tautinę gyvastį sovietmečiu bei itin vertinti Sąjūdžio laikotarpiu. Šis albumas yra pirma ir vienintelė tokio pobūdžio kompaktinė plokštelė, išleista Lietuvoje. Kompaktinę plokštelę įrašė šešiese: tėtis Leonas pūtė baritoną, mama Genovaitė – kornetą, sūnus Jonas – bosą, kitas sūnus Juozas – tenorą, o dukros Danutė ir Regina – klarnetus ir dar mušė būgnus.

Antrajoje kompaktinėje plokštelėje – Kalvarijos kalnų giesmės. Žemaičių Kalvarijos kalnai dabar dažniausiai giedami laidotuvėse, žemaičių vadinamose budynėse (šermenyse). Ypač seniau, dar prieš kelis dešimtmečius, budynėse skambantys Kalvarijos kalnai ir kitos giesmės tęsdavosi beveik visą naktį iki ryto. Sovietmečiu Kalvarijos kalnai buvo savotiškas pasipriešinimas esamai ateistinei sistemai. Žemaičių Kalvarijoje milicija vaikydavo muzikantus, grojančius šias giesmes, laidotuvių eisenoje grojamos giesmės erzindavo sovietinės santvarkos veikėjus. Dapšauskų kompaktiniame albume „Kalvarijos kalnų giesmės“ (išleistas 2008 m.) skamba Kalvarijos kalnų ir kitos giesmės, įrašytos prieš 20 metų (1988 m.). Gieda Skuodo giedoriai, pučiamaisiais instrumentais groja Dapšauskai. „Tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį“, – rašė istorikas Simonas Daukantas 1845 metais.

© 2008 „XXI amžius“