Atnaujintas 2008 rugsėjo 17 d.
Nr. 70
(1663)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

ES ir Rusijos susitarimai įžiebia taikos viltį Kaukazo regione

Rugsėjo 8 dieną Maskvoje vyko Europos Sąjungos delegacijos, vadovaujamos Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozy, ir Rusijos vadovų derybos. Sutarta dėl trijų punktų taikos plano. Po derybų Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir ES delegacijos vadovas N. Sarkozy sakė esantys patenkinti pasiektais susitarimais. Rusijos ir Europos Sąjungos lyderiai sutarė dėl rusų kariškių išvedimo iš Gruzijos teritorijos. Rusija įsipareigojo didžiąją dalį rusų karinių pajėgų išvesti iš Gruzijos teritorijos per savaitę, o visos pajėgos galutinai pasitrauks per mėnesį. Deja, žadėtas Rusijos kariuomenės dalinių išvedimas iš nuo Gruzijos „atsiskyrusių“, bet pagal tarptautinę teisę Gruzijai priklausančių Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų, kaip jau tą pačią derybų dieną pareiškė Rusijos prezidentas Medvedevas, neįvyks. Tai reiškia, kad Gruzijos teritorija ir toliau bus okupuota. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad rusų karinės pajėgos dar ilgai bus dislokuotos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Anot S. Lavrovo, abiejose respublikose bus dislokuota po 3800 Rusijos kariškių, čia bus įkurtos nuolatinės karinės bazės. Kol kas rusų kariškiai dar yra didelėje Gruzijos teritorijos dalyje, įkurta daug vadinamųjų kontrolės postų keliuose nuo Počio iki Senakio miestų. Jei Rusija laikysis susitarimų ir per mėnesį išves savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos, bus grįžta prie status quo varianto.

Rugsėjo 9 dieną ES delegacija atvyko į Tbilisį, čia susitiko su prezidentu Michailu Saakašviliu, premjeru Lado Gurgenidze ir kitais Gruzijos vadovais. Po delegacijų susitikimo M. Saakašvilis ir N. Sarkozy surengė bendrą spaudos konferenciją. Kaip teigė N. Sarkozy, iki spalio pradžios į Gruziją atvyks 200 Europos Sąjungos stebėtojų, kurių užduotis bus kontroliuoti situaciją krašte, stebėti Rusijos kariuomenės išvedimą. M. Saakašvilis apibendrino paskutinius susitarimus: „Džiaugiuosi pasiekta pažanga. Pirmajame etape pavyko nutraukti karo veiksmus, dabar jau pasiekti susitarimai, kurių pagrindu Rusijos kariuomenė paliks Gruzijos teritoriją ir grįš į savo dislokacijos vietas. Esu dėkingas Prancūzijos prezidentui, kuris daug prisidėjo prie to, kad būtų pasiekti svarbūs susitarimai“.

Tuo tarpu padėtis Ingušijos respublikoje tapo nevaldoma. Kaip pareiškė vienas iš opozicijos lyderių Machometas Chazbijevas, krašte jau vyksta pilietinis karas. Ginkluoti opozicijos būriai šiuo metu kontroliuoja kai kuriuos šalies rajonus. Net ir Nazranės apylinkėse dažnai vyksta susišaudymai. Jau nužudyti keli milicijos pareigūnai, dalyvavę žurnalisto M. Jevlojevo suėmime. M.Chazbijevas teigė: ,,Jevlojevo giminaičiai sustabdė automobilius, kuriais važiavo šie išdavikai, ir juos nušovė. Ingušijoje jau prasideda pilietinis karas, žmonėms jau atsibodo kriminalinių kastų valdžia“. Politikos apžvalgininkas N. Malašenka, komentuodamas situaciją Ingušijoje, teigė: „Jevlojevo interneto portalas buvo pagrindinis šaltinis, kuriame galima sužinoti visas naujienas apie Ingušiją. Reikia pažymėti tai, kad Jevlojevas nevaikščiojo po miškus su automatu rankose, o buvo legalios opozicijos lyderis, rengdavo mitingus, demonstracijas, spaudos konferencijas“. Apie padėtį šioje respublikoje pasisakė ir kitas žinomas apžvalgininkas V. Pribylovskis: „M. Jevlojevas buvo ryškus opozicijos lyderis ir vienas populiariausių žmonių Ingušijoje. Be to, jis buvo dar dviejų populiarių Ingušijoje žmonių – buvusio prezidento Ruslano Auševo ir verslininko Musos Keligovo bičiulis. Ziazikovo režimas bijojo prarasti valdžią ir dėl to ryžosi šiai žmogžudystei. Bet padėtis krašte tik pablogėjo“.

Nestabili padėtis Kaukazo regione persimeta ir į kitus Rusijos regionus. Baškirų visuomeninis judėjimas „Kuk-Bure“ paskelbė kreipimąsi į centrinę valdžią, kuriame teigiama, kad Baškirijos žmonės turi teisę į nepriklausomybę. Reikalaujama pradėti derybas dėl Baškirijos nepriklausomybės. Jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, judėjimo lyderiai žada organizuoti masines protesto akcijas. Baškirijos, Udmurtijos ir Tatarstano teritorijose veikia Rusijoje uždraustos islamo organizacijos „Hizb-ut-Tachrir“ ir „Taglib“. Šios organizacijos aktyviai užsiima islamo religinių tiesų skleidimu ir pasisako už Rusijos musulmoniškų regionų nepriklausomybę.

Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas gerokai veikia ir kultūrinį gyvenimą. Suplanuotų koncertų Maskvoje ir Peterburge atsisakė žinoma gruzinų dainininkė Nani Bregvadzė, garsus gruzinų dainininkas Vachtangas Kikabidzė atsisakė jam skirtų Rusijos apdovanojimų ir atšaukė Rusijos miestuose planuotus koncertus. Koncertue Rusijoje atšaukė ir Badris Maisuradzė ir dar keli gruzinų dainininkai. Pranešama, kad planuotų koncertų atsisako ir kai kurie Vakarų dainininkai ir pianistai.

Rugsėjo 15-16 dienomis Tbilisyje lankėsi NATO delegacija, vadovaujama organizacijos generalinio sekretoriaus Japo de Hopo Scheferio. Delegacija bendravo su Gruzijos vadovais, susipažino su dabartine Gruzijos kariuomenės būkle. JAV administracija atmetė Rusijos reikalavimą taikyti Gruzijai ginklų embargą. Jau artimiausiomis dienomis JAV gynybos ministerija siųs į Gruziją specialią komisiją, kuri išsiaiškins konkrečius Gruzijos kariuomenės poreikius ir tarsis su gruzinų kariuomenės vadais dėl karinės pagalbos. „Gruzija, kaip nepriklausoma valstybė, turi turėti realias gynybos galimybes ir būti pasirengusi atremti agresiją“, – pasakė JAV gynybos ministro pavaduotojas Erikas Edelmanas.

Kyla klausimas – kodėl Rusija nesiryžo tęsti Gruzijos okupacijos? Tam yra kelios priežastys. Pirma – jei Rusija būtų visiškai okupavusi Gruziją, jai būtų grėsusi visiška tarptautinė izoliacija. Antra – per Gruziją eina tarptautinis naftotiekis Baku-Tbilisis-Čaichanas. Su šiuo naftotiekiu yra susijusios galingos tarptautinės korporacijos, kurios, matyt, darė spaudimą Maskvai. Trečia – nemenką įtaką situacijos stabilizavimui turėjo ES, NATO organizacijų pastangos ir kai kurių valstybių, tarp jų ir Lietuvos vadovų, pastangos sureguliuoti situaciją ir padėti Gruzijai. Yra ir kitų priežasčių. Jau spalio viduryje matysime, ar Rusija laikosi priimtų susitarimų. Šių priemonių įgyvendinimas leis stabilizuoti padėtį regione.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija