Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vargonai – muzikos instrumentų karalius

Bronius VERTELKA

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Rasuolė Kerbedienė (iš kairės), panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė ir vilnietis vargonų restauratorius, muzikologas Rimantas Gučas Nepriklausomybės aikštėje, šalia Švč. Trejybės bažnyčios

Švč. Trejybės bažnyčioje vargonavo Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius Autoriaus nuotraukos

Atminimo lenta vargonų meistrui Martynui Masalskiui

Panevėžietis vargonų restauratorius Antanas Šauklys

Rygos muzikos akademijos prof. Talivaldas Deksnis pasakojo apie vargonų būklę Latvijoje

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Gediminas Kviklys

Rugsėjo 11-ąją Panevėžyje vyko konferencija „Panevėžio apskrities istoriniai vargonai Lietuvos istorinių vargonų kontekste“, skirta Lietuvos vargonų 600 metų jubiliejui pažymėti. Ją organizavo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės–Bitės viešoji biblioteka ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys.

Konferencija prasidėjo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, šios šventovės klebonas kan. Petras Baniulis. Paskui ant K. Donelaičio gatvės 6-o namo sienos buvo atidengta atminimo lenta vargonų meistrui Martynui Masalskiui (1858-1954).

Konferenciją vedė Kultūros paveldo departamento  prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Rasuolė Kerbedienė. Pranešimą „Lietuvos vargonams – 600 metų“  perskaitė vargonų restauratorius, muzikologas Rimantas Gučas. Prelegentas teigė, jog vargonai Lietuvoje atsirado net visu šimtmečiu anksčiau nei yra manoma. Nors vargonai gali tarnauti dešimtims kartų, bet ir jiems reikia remonto. Prieš 20  metų buvo restauruoti Adakavo bažnyčios, kurios klebonu buvo dabartinis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, itin vertingi vargonai. Vertingi yra Griškabūdžio vargonai, o didžiausi – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios.

Prieš ketvirtį amžiaus vilniečiui vargonų restauratoriui R. Gučui teko apžiūrėti Bigailių koplyčios savitus, kaimiško stiliaus vargonėlius. Jis pamatė tikrą šio krašto šedevrą. Prieš porą metų tuos pačius vargonėlius rado  išdraskytus. Nemokšiškai su jais pasielgė kažkoks meistras iš Panevėžio. Vertingi panevėžiečio savamokslio meistro Martyno Masalskio vargonai yra Ylakiuose ir Pumpėnuose.

Kalbėdamas apie vargonų paminklosaugą Lietuvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Gediminas Kviklys teigė, kad vargonai yra ilgaamžiai. Kartu tai ir meno kūriniai – jie dekoruojami, auksuojami, puošiami medžio raižiniais. Vargonų paminklosaugai svarbūs 1943-ieji. Nors vyko karas, bet tuo metu buvo įvestos vargonų inventorizavimo taisyklės. Praėjusio šimtmečio 7-8 dešimtmečiuose imta aprašinėti vargonus kaip vertingus muzikos instrumentus.  Kultūros ministerija ketverius metus šį darbą netgi apmokėjo.

Nepriklausomos Lietuvos metais ėmė vežti naudotus vargonus iš užsienio. Tarp jų buvo ir vertingų, tačiau dabar ir užsienyje vargonų taip nebemėto.

Menotyrininkas, vargonų istorikas, vargonininkas, restauratorius-technologas dr. Girėnas Povilionis kalbėjo apie Panevėžio vyskupijos barokinius vargonus. Anot jo, Lietuvoje vargonai tikriausiai vienintelis instrumentas, jungiantis skirtingų luomų, amžių, religinių pažiūrų žmones. Juk tai vienas iš nedaugelio instrumentų, kurio garsams buvo leista sklisti po bažnyčių skliautais. Vargonai nuo seno formavo tiek kaimo, tiek miesto gyventojų profesionaliosios muzikos meno skonį. Šių instrumentų mecenavimas bažnyčiose buvo daugelio  didikų pasididžiavimo ir garbės reikalas. Barokinių vargonų Panevėžio vyskupijoje išliko apie dešimt, tačiau jų būklė apgailėtina. 1796 metais statyti vargonai yra Raguvėlės bažnyčioje, bet jie atrodo prastai. Didžiausi barokiniai vargonai yra Troškūnų bažnyčioje.

Apie tai, kad vargonininkams pravartu burtis į krūvą, pasisakė Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius savo pranešime „Nacionalinė vargonininkų asociacija“. Vilnietis tvirtino, kad norinčių studijuoti vargonus  mažėja. Vargonai ir vargonininkai yra neatskiriami nuo bažnyčios, tačiau pasitaiko, kad jie dirba be darbo sutarčių, nėra socialiai apsaugoti. Keičiantis klebonui, būna, kad išmetamas į gatvę ir vargonininkas. Pranešėjas ragino ieškoti kelių į savivaldybes, kad jos padėtų finansuoti vargonininkų darbą. Lietuvos nacionalinė vargonininkų asociacija turi tik apie 20 narių.

Apie  vargonų būklę Latvijoje kalbėjo Rygos muzikos akademijos prof. Talivaldas  Deksnis. Jeigu Lietuva yra išsaugojusi apie 500 vargonų, tai Latvija turi tik pusę tiek. Seniausi jų – netoli Ventspilio.

Konferencijos dalyviai ėjo pasižiūrėti, kaip restauruojami Kristaus Karaliaus Katedros vargonai. Juos restauruoja vargonų meistras Antanas Šauklys. Pirmąjį vargonų restauravimo etapą užsibrėžęs įvykdyti iki 2010 metų pabaigos. Antrą etapą gal suspės įveikti dar per metus.

Konferencija baigėsi Švč. Trejybės bažnyčioje, kur vargonavo Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius. Jis ne tik atliko muzikos kūrinius, bet ir pasakojo apie vargonus. Paskui Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyko sakralinės muzikos koncertas, kuriame vargonavo vilnietis doc. G. Kviklys ir prof. T. Deksnis iš Latvijos.

   Panevėžys

© 2008 „XXI amžius“