Pirmasis puslapis
Aktualijos
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Istorijos vingiai
Kalba
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mintimis su Maceina

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas kalbina rašytoją Tatjaną Maceinienę. Už jos – A. Maceinos sūnus Saulius Jonas Maceina

Leidyklos „Margi raštai“ vyr. redaktorius Antanas Rybelis maždaug po 30 metų pertraukos Panevėžyje sutiko savo studijų Vilniaus universitete kurso draugę, buvusią mokytoją Ritą Švelnienę

Rugsėjo 23-ąją Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje įvyko vakaras: „Aš paliečiau tave, tylus kūrėjau“, skirtas filosofo ir poeto Antano Maceinos 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ta proga kalbėjo, jog vargiai Lietuvoje rasime kitą filosofą, kuris būtų išvaręs tokią gilią vagą šio mokslo srityje, koks buvo A. Maceina. Ganytojas nemažai dėmesio skyrė jo eiliuotai kūrybai.

Vyskupas teigė, jog Dievo žodis yra didžiausia poezija. Jeigu poezijoje randama vulgarumo, tai ji yra nukrypusi nuo gyvenimo tiesos. Meno ir religijos veiksniai yra tie patys – žmogaus iškėlimas. Todėl poezijos uždavinys – kurti naują žmogų.

A. Maceinos eiles skaitė „Meno“ teatro aktoriai. Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčios klebonas kun. Algirdas Dauknys gilinosi į A. Maceinos ryšį su F. Dostojevskiu. Buvo pristatyta ir rašytojos Tatjanos Maceinienės knyga „Kur, mirtie, tavasis geluonis“, kurią ji rašė remdamasi A. Maceinos darbais (filosofo gyvo ji nebuvo sutikusi). Viešnia iš Vilniaus kalbėjo: „Per kančias žmogus eina į mirtį. A. Maceina mokė, kaip nugalėti kančią gyvenime. Pasak jo, kančią reikia perkentėti, tada lengviau gyventi, bet priimti tai – sunku.“ Rašytoja prisipažino, kad Maceinos kaip mokytojo dar nėra pilnai atskleidusi. Tai bandys padaryti naujajame savo kūrinyje. T. Maceinienė yra žinoma ir kaip vertėja. Ji į rusų kalbą išvertė penkias A. Maceinos knygas. Rusų inteligentai Maceiną sutiko palankiai ir sugretino jį su didžiaisiais pasaulio filosofais.

Dar šiemet turėtų pasirodyti 14-asis A. Maceinos raštų tomas. Kaip buvo leidžiami ankstesnieji, pasakojo „Margų raštų“ leidyklos vyr. redaktorius Antanas Rybelis. Pats jis su A. Maceina susipažino irgi neakivaizdžiai – per jo kūrinius. Pasak jo, viename gūdžiame kaime kartą aptiko „Židinio“ žurnalų ryšulėlį, kurį įsiskaitęs Maceinos taip ir nebepaleido. Sudomino gilios A. Maceinos straipsnių mintys. Studijuodamas Vilniaus universitete A. Rybelis domėjosi filosofija, bet nė nemanė, kad jam teks leisti ir A. Maceinos raštus. Paskui gavo darbo „Minties“ leidykloje, kur dirbo su R. Ozolu, B. Kuzmicku, B. Genzeliu. Tada atsirado proga ir paskaitinėti uždraustų kūrinių iš spec. fondų, bet nieko nusirašyti nuo jų neleisdavo. Pirmoji A. Maceinos raštų knyga išėjo 1990-aisiais. Per ketverius metus pavyko išleisti septynis tomus. Po to buvo ilga pertrauka. Reikėjo po gabaliuką surinkti viską, kas A. Maceinos buvo parašyta. Faktiškai visi dienos šviesą išvydę filosofo raštų tomai buvo parengti A. Rybelio. Iš likusios A. Maceinos kūrybos būtų galima paruošti dar ne vieną knygą. Yra jo laiškų, vertimų bei kitų išliekamąją vertę turinčių dalykų, bet visa tai reikia surinkti, sutvarkyti ir atiduoti spausdinti.

Kalbėjo ir A. Maceinos sūnus – gydytojas Saulius Jonas Maceina – veido bruožais labai panašus į ekrane parodytą tėvą.

Po to A. Maceinai skirtas vakaras vyko bibliotekos fojė, kur pasirodė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos jaunoji pianistė Gabrielė Lelytė ir Vytauto Žemkalnio gimnazijos skaitovai.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“