Problemų neišspręsime be Dievo pagalbos
|
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas
Broniaus VERTELKOS nuotrauka
|
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas gerai žinomas ir Panevėžio vyskupijoje, ir už jos ribų savo įdomiais, gyvenimiškais pavyzdžiais paremtais pamokslais. Įtaigus Jono Kaunecko žodis neretai į tikinčiųjų gretas patraukia ir abejingus tikėjimui. Ir bendrauti su dvasininku lengva jis savo mintis dėsto išraiškingai, pasiremdamas konkrečiais pavyzdžiais, aiškiai ir atvirai. Pokalbyje su vyskupu prisimename neseniai praėjusius jubiliejinius Šiluvos atlaidus, prieš 15 metų Lietuvoje vykusį popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą, svarstome ir kitas aktualias temas politinę, ekonominę bei vertybių krizę Lietuvoje, artėjančius rinkimus į Lietuvos Seimą.
Rugsėjo 6-16 dienomis Šiluvoje vyko jubiliejiniai Švč. Mergelės Marijos atlaidai. Kuo šis jubiliejus reikšmingas Lietuvai? Kokie įspūdžiai iš atlaidų?
Iš visos Lietuvos į Šiluvą rinkosi žmonės, vyko piligrimų grupės iš įvairių Lietuvos vietų. Daugėja atvykstančių į Šiluvą jaunuolių, jaunų šeimų su vaikais. Vėl prasideda tikėjimo atgimimas. Šiluva tikriausiai niekada nepraras savo traukos. Dar prieš Šiluvos atlaidus per LNK televiziją buvo parodyta neigiama laida apie Šiluvą, bet lietuviai linkę pasipriešinti pramanų skleidimui. Labai daug žmonių stebėjo televizijos transliacijas iš Šiluvos arba klausė pranešimus iš Šiluvos radijo laidose. Tai teikia vilties. Panevėžyje vykusiame filosofo Antano Maceinos minėjime teko kalbėtis su jaunuoliu, kuris sakė: Neseniai priėmiau Sutvirtinimo sakramentą maniau, kad tai bus formalus veiksmas, bet šis sakramentas palietė mano širdį, be to, nemažą poveikį man padarė ir per Sutvirtinimo sakramento ceremoniją išgirsti jūsų žodžiai. Dabar jau gręžiuosi į tikėjimo pusę.
Šiluvoje bendravau su jauna šeima. Jaunuoliai kalbėjo, kad jiems nepatinka moralinis nuosmukis, pigi vartojimo kultūra, jie teigė norintys tikrų tikėjimo vertybių.
Šį rugsėjį suėjo 15 metų, kai Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Kokie jūsų prisiminimai apie Popiežiaus vizitą?
Tai buvo labai svarbus įvykis, Lietuvoje buvo didžiulis sujudimas. Daugybė žmonių vyko į susitikimus su popiežiumi Jonu Pauliumi II, stovėjo pakelėse tuo metu, kai pro šalį važiuodavo Popiežius, nors tuo laiku Lietuvoje buvo šalta, vėjuota. Dabar, po Popiežiaus mirties, įvertinama, kad tai buvo pasaulinio masto asmenybė. Vis populiaresnės tampa jo knygos. Jono Pauliaus II veikla turėjo didelės įtakos totalitarinio komunizmo griūčiai. Tai patvirtina Mitrochino archyvo duomenys (N. Mitrochinas buvo KGB archyvo vedėjas, dar sovietmečiu pabėgęs į Didžiąją Britaniją ir išsivežęs daug slaptų KGB dokumentų). Kažkada ir Lietuvos ryto laikraštyje buvo rašoma: Popiežius daugiau už bet kuriuos politikus nulėmė komunizmo griūtį. Jei popiežius Jonas Paulius II bus paskelbtas palaimintuoju, tai bus dar vienas žingsnis įtvirtinant jo atminimą, kartu tai prisidės prie krikščioniškųjų vertybių skleidimo.
Šiuo metu Lietuvoje regime krizės požymius. Pirmiausia, žinoma, kalbama apie politinę bei ekonominę krizę. Tačiau dėmesys krypsta ir į moralę bei vertybių krizę. Lietuvoje yra tik apie 10 procentų praktikuojančių krikščionių, kai tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje praktikuojančių krikščionių yra apie 35 procentus. Jūsų nuomone, kokią reikšmę mūsų valstybės ir visuomenės raidai turi moraliniai kriterijai, tikėjimo vertybės?
Ši krizė reiškiasi įvairiose gyvenimo srityse. Krizę regime ir Seime, kitose valdžios struktūrose. Net ir dabartinė krizė Amerikoje susijusi su morale, vertybių nuosmukiu. Godumas, puikybė, kitos neigiamos savybės dažnai kerta ir per materialius dalykus. Seimo narių ir įtakingų valdininkų atlyginimai yra dideli ir jie vis didėja, o paprastų žmonių pajamos mažos. Teko kalbėtis su Airijos ambasadoriumi Lietuvoje. Jis sakė: Lietuva jau 18 metų nepriklausoma ir per tą laiką nepasiekė to, ką mes pasiekėme per 10 metų mūsų reformų pradžioje, septintajame pereito amžiaus dešimtmetyje. Pas jus, Lietuvoje, iškilo daugybė didžiulių arenų, stadionų, stambių rūmų, tiek daug tokių prabangių statinių nėra mūsų klestinčioje šalyje. Kol pagrindinį dėmesį skirsite arenų ir stadionų statybai, prabangiems valdininkų automobiliams, susidursite su problemomis sunku bus kelti mokytojų, policininkų atlyginimus, pensijas. Stebina valdžios pozicija remti tik stambųjį kapitalą, kai tuo tarpu mažai dėmesio skiriama sveikatos bei socialinei apsaugai, švietimui. Materialinė krizė neatskiriama nuo moralinės krizės. Lietuvos problemų neišspręsime be Dievo pagalbos.
Jūsų įtaigūs pamokslai labai populiarūs tarp tikinčiųjų. Jūsų nuomone, kokią įtaką vertybių formavimuisi, jaunimo pasaulėžiūrai turi dvasininkų asmeninės savybės, jų autoritetas?
Dvasininkų santykiai su žmonėmis bei jų bendravimas lemia daug. Pamokslų įtaka tikrai nemaža, bet daug ką lemia tiesioginis kunigų santykis su žmonėmis, jų bendravimo stilius. Yra tokių kunigų, kurie mažai rengiasi pamokslams, jų pamokslai nepakankamai išraiškingi. Tose parapijose, kuriose kunigai savo pamokslais pasiekia tikinčiųjų širdis ir daug bendrauja su parapijiečiais, žmonių tikėjimas tampa gyvesnis, į pamaldas ateina daugiau jaunimo. Žodis turi didelę įtaką, Dievo žodis yra gyvas. Jėzus Kristus kalbėjo konkrečiai, pasiremdamas gyvenimiškais pavyzdžiais, tad ir kunigai turėtų laikytis panašių principų. Aš asmeniškai savo pamoksluose visada remiuosi konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais, kalbu taip, kad žmonės suprastų pamokslo esmę.
Spalio 12 dieną vyks rinkimai į Lietuvos Seimą. Bažnyčia ir jos hierarchai tiesiogiai nedalyvauja politinėje veiklioje, bet vis dėlto, kokia būtų jūsų pilietinė pozicija artėjančių rinkimų atžvilgiu?
Mes išdėstėme poziciją, kad apsisprendžiant už ką balsuoti, reikia kreipti dėmesį ne į žodžius, o į darbus. Svarbus ir pats dalyvavimas rinkimuose jei neisime balsuoti, tai neturime teisės ir kritikuoti. Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos vyskupai spalio 5-12 dienomis skelbia maldos ir susikaupimo aštuondienį. A. Maceinos knygoje Krikščioniškoji pozicija teigiama: Atėjo laikas, kai viską turi atlikti specialistai. Ir statant bei remontuojant bažnyčias reikia ir architektų, ir statybos meistrų, ir dažytojų... Taip pat reikia specialistų ir politikoje. Bažnyčia privalo išreikšti savo poziciją įvairiais aktualiais klausimais, tai liečia ir valstybės reikalus. Mes negalime konkrečiai įvardyti, už ką balsuoti, bet nurodome, į ką mūsų piliečiai, rinkėjai, turi kreipti dėmesį prieš apsispręsdami. Įvairios politinės programos dažnai išsako daug gražių pažadų, manipuliuoja žodžiais, o reikia žiūrėti į konkrečius darbus, ką nuveikė tas ar kitas politikas. Norime, kad žmonės žinotų, už ką balsuoja, apsispręsdami prieš balsavimą, remtųsi ne tiek žodžiais, pažadais, bet konkrečiais politikų darbais, pažvelgtų kas tai per žmonės, kaip jie bendrauja, kaip gyvena šeimose, kokios jų vertybės.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Giedrius Grabauskas-Karoblis
© 2008 XXI amžius
|