Ateitininkų federacija teisingame kelyje
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Ateitininkų federacijos pirmininkas
Vygantas Malinauskas neša atnašas
Jubiliejinėse šv. Mišiose Šiluvoje
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka
|
Pasižadu sekti Kristų, dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei
šiuos žodžius ištaria kiekvienas, apsisprendęs tapti ateitininku kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje duodamas įžodį. Įkurta 1910 metais, atkurta 1989 metų rudenį ši katalikiška organizacija, vadinama Ateitininkų federacija (AF), vienijanti keturias sąjungas (Jaunųjų ateitininkų, Moksleivių ateitininkų, Studentų ateitininkų ir Ateitininkų sendraugių) veikia iki šiol. Rugsėjo 20 dieną Vilniuje įvyko AF atstovų konferencija. Šiuo metu organizacijoje yra per pusketvirto tūkstančio narių ir kandidatų, auga kuopų skaičius: Telšių vietovėje yra net 24 kuopos, Kauno 18, Panevėžio ir Marijampolės po 12 ir t. t. 2007 metais patvirtintame veiklos plane buvo nustatytos trys veiklos kryptys: organizacijos gebėjimų stiprinimas, narių ugdymas ir organizacijos plėtra. Kiekvienoje kryptyje esama pasiekimų. Įkurtas Jaunimo politikos komitetas, užimta aiški pozicija dėl alkoholio reklamos uždraudimo (parašytas laiškas LR prezidentui, prašant nepasiduoti spaudimui uždrausti alkoholio reklamą), dalyvauta diskusijose dėl neformalaus jaunimo ugdymo mokyklose, dėl šeimos koncepcijos kūrimo, parengti keli tarptautiniai projektai, dalyvauta Asyžiuje vykusioje konferencijoje, skirtoje vaikų ir jaunimo katalikiškam ugdymui, suaktyvėjo kuopų veikla ir dalyvavimas bendruose renginiuose, davė gerų rezultatų pastangos atkurti ir sustiprinti Marijampolės vietovės veiklą, buvo organizuoti kursai kuopų globėjams ir t. t. Po to sustiprėjo ateitininkų spauda: reguliariai leidžiamas Ateities žurnalas (redaktorė Reda Sopranaitė). Marijos radijas kas savaitę transliuoja laidas (projekto vadovas Petras Plumpa). Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas, apibendrindamas veiklą, sakė: Federacija įgijo aiškesnes struktūras, nužymėtos veiklos kryptys, padėti vidiniai organizacijos pamatai. Su dėkingumu prisimintas mons. Kazimieras Senkus, materialiai remiantis AF, taip pat Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų parama, lengvatinėmis sąlygomis leidžiant naudotis patalpomis.
Įdomi buvo praktinė konferencijos dalis Šv. Pauliaus metai ateitininkijoje. AF dvasios vadovas mons. Gintaras Grušas priminė, kad ateitininkijos šūkis Visa atnaujinti Kristuje paimtas iš Šv. Pauliaus laiško efeziečiams. Kiekvienas žmogus nori būti laimingas, patirti kuo daugiau džiaugsmo ir laimės. Tačiau džiaugsmas ir laimė praeinantys dalykai. Sutikau malonų draugą, pažiūrėjau įdomų filmą, perskaičiau prasmingą knygą ir jau esi laimingas, džiaugiesi. Tačiau ši būsena trumpalaikė, greitai praeinanti. Kas kita Dievo palaima arba džiaugsmas iš Dievo. Tai nuolatinė būsena, kurią patiriame Dievo akivaizdoje. Tai Šventosios Dvasios vaisius ir meilė. Reikia siekti šv. Pauliaus dvasinio lygio: aš gyvenu, bet ne aš, o manyje gyvena Kristus. Kad pasiektume tokį lygį, reikia maldos, gilintis į Šventąjį Raštą, kurti krikščioniškojo gyvenimo įpročius, praktikuoti krikščioniškąsias dorybes: tikėjimą, viltį, meilę, teisingumą, protingumą, susivaldymą.
Kun. Kęstutis Kėvalas ragino tapti drąsiais Kristaus misionieriais: dalytis Dievo atradimo džiaugsmu (jei nesidalysi, pats jį prarasi), daryti žingsnius kito žmogaus linkui, savo tikėjimą liudyti taip, kad mūsų žodžiai būtų išgirsti. O jie bus išgirsti, jeigu nesiskirs nuo mūsų darbų.
Telšių vyskupijos ateitininkų valdybos pirmininkas Paulius Auryla ragino pažinti savo organizacijos istoriją juk netrukus švęsime jos šimtmetį. Ta istorija gali mus padrąsinti augti, gausėti ir stiprėti. Tačiau praktinė patirtis turi būti taikoma dabarties sąlygomis, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas.
Dirbant grupėse, buvo apibendrinta tai, ką išgirdome, suvokėme, ką ketiname veikti ateityje. Reikėtų svarstyti Gyvosios dvasios atnaujinimo problemą, Jos veikimą, kaip kadaise patarė ateitininkijos vadas ir ideologas prof. Stasys Šalkauskis (1886-1941). Norint spinduliuoti Šventosios Dvasios dovanas, pirmiausia reikia pačiam jas turėti ir be paliovos praktikuoti. Nederėtų ieškoti lengvų kelių. Norint pasimokyti iš sendraugių, reikia juos dažniau kviestis į kuopas, dažniau bendrauti. Gal vertėtų surengti piligriminį žygį šv. Pauliaus keliais. Kasmet būtų tikslinga pasirinkti tą šventąjį, bandyti juo sekti.
Buvo paskelbti ateitininkų metų apdovanojimai. Tai nominacijos už įvairią veiklą darbuojantis ateitininkijos baruose. Paminėsime tik keletą. Už viso gyvenimo indėlį ateitininkijai nominaciją gavo Jadvyga Damušienė, metų rėmėjo nominacija atiteko mons. K. Senkui, už mokslinę veiklą apdovanota dr. Vilmantė Borutaitė, už ateitininkišką spaudą Reda Sopranaitė ir t.t.
Konferencija baigėsi prof. Adolfo Damušio 100-ųjų metų jubiliejaus minėjimu. Šv. Mišias už jubiliatą Šv. Kazimiero bažnyčioje aukojo mons. Gintaras Grušas ir mons. Alfonsas Svarinskas. Vilniaus Rotušėje vykusį minėjimą pradėjo ką tik susikūrusi Vilniaus Adolfo Damušio moksleivių ateitininkų kuopa. Vidmantas Valiušaitis apžvelgė prof. A. Damušio svarbiausius gyvenimo ir veiklos momentus. Žymus chemikas, davęs pradžią cemento gamybai Lietuvoje, 1941 metų sukilimo dalyvis, Laikinosios Vyriausybės ministras, AF vadas ir tarybos pirmininkas, Dainavos stovyklos (JAV) įkūrėjas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, antinacistas ir antikomunistas, keturių vaikų tėvas
Profesoriaus paveikslą papildė žmona Jadvyga ir iš Floridos atvykęs sūnus Saulius Jurgis. Jis mėgo muziką, poeziją, vertingą žodį, užsirašinėdavo prasmingas mintis. Būdamas penkiolikos metų jis tapo ateitininku, pasakojo Jadvyga Damušienė. Myliu ir gerbiu tėvą. Mums, vaikams, jis šventas žmogus, primenantis Jėzų Kristų: malonus, gero būdo, kalbantis apie moralines vertybes ir jas išpažįstantis, sakė Saulius Damušis.
Renginyje dainavo profesoriaus mėgiama solistė Regina Maciūtė (akompanavo pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė), taip pat berniukų ir jaunuolių choras Ąžuoliukas, skambėjo B. Brazdžionio eilėraščiai. Renginį vedė aktorė Virginija Kochanskytė. Profesoriaus artimieji padėkojo visiems, atsilankiusiems į profesoriaus jubiliejaus paminėjimą ir pakvietė taurei vyno.
AF eina teisingu keliu: kasmet vis labiau įsilieja į visuomenės gyvenimą, deklaruoja katalikiškas vertybes ir jomis gyvena, kalbėjo žmonės skirstydamiesi iš renginio.
© 2008 XXI amžius
|