|
Balsuokime taip, kad nesigailėtume
Jau beveik 20 metų gyvename laisvėjančioje Lietuvoje. Bet ar daug kas pasikeitė mūsų galvose ir gyvenime? Medžiaginiai taip: išdygo nauji dideli namai ar net rūmai, kavinės ir restoranai, kazino ir viešieji namai užsieniečiams, atsirado milijonierių. Bet kiek žmonių gyvena žemiau skurdo ribos! O dora valstybės pamatas pastebimai smunka žemyn. Girtuoklystė, pornografija, narkomanija ir korupcija žudo Lietuvą. Daugelis apsiprato su šiuo moraliniu skurdu ir tik nedaugelis išgyvena tautos tragediją. Kalėjimai perpildyti. Valdžia kelia triukšmą, kad auga jaunų nusikaltėlių gaujos, bet dvasiniams nuopuoliams lieka abejinga.
Kažkoks prakeiksmas slegia Lietuvą: žmonės kaskart balsuoja už tuos, kuriuos po rinkimų keikia. Šiemet balsuokime taip, kad nepasikartotų tragedija.
Pasigirsta autoritetingų žmonių prognozės, kad šie rinkimai galbūt bus paskutiniai. Dauguma skęsta apatijoje. Kairieji ragina rinkimuose nedalyvauti, nes, pasak jų, nėra nė vienos pasitikėjimą keliančios partijos. Daug rašoma apie rinkimus ir spaudoje, bet nuomonės miglotos ir klaidinančios. Nepasakoma, ką žmonės turėtų daryti. Kasdien auga baimė. Įvairūs avantiūristai, nusikaltėliai ir susitepę kalba, o gerieji tyli. Lietuvoje idealistų mažėja, o krepšinio ir pinigų garbintojų eilės didėja. Kad Lietuva būtų bent už 200-300 kilometrų nuo Rusijos sienos! O dabar Baltgudijoje, už 46 kilometrų nuo Vilniaus, stovi rusų tankai.
Kalėjimai perpildyti, kai kur kamerose stovi net trijų aukštų gultai. Mūsų laukia sunkūs išbandymai ir naujos pavergimo formos. Bet nenusiminkime. Daug katalikų vieną ar dvi savaitės dienas praleidžia misdami vien duona ir vandeniu, o minios žuvusių ir mirusių už Lietuvos laisvę užtaria pas Dievą ir meldžia naujo ir galingo atgimimo. Laisvės kovose ir dabar tikime: Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė, visad arti pagalba varguose (Ps 46, 2).
Stebėdamas Lietuvos dabartį ir artėjant rinkimams, kreipiuosi į partizanus, politinius kalinius, tremtinius, visus Laisvės kovotojus ir geros valios žmones: gelbėkime Lietuvą! Duokime vakarykščiams atostogų! Nepasiduokime svetimųjų propagandai! Visi eikime balsuoti. Kas nebalsuos, tas išduos Lietuvą. Jei dešinieji nebalsuos, o kairieji pagal Maskvos nurodymą balsuos ir gaus bent 20-40 proc. balsų, tai šauks visa gerkle, kad tauta jiems patikėjo mandatą!
Už ką balsuoti? Kairieji jau visus metus ruošiasi rinkimams ir varo propagandą leistinomis ir neleistinomis priemonėmis. Atvažiuoja kokia Seimo ponia į susitikimą su žmonėmis ir atsiveža pakankamai valgio ir gėrimo. Pakalba, visus sočiai pavaišina ir visi pijokėliai garsiai šaukia: Kokia gera ponia! Vargu ar gera ta ponia, nes ji susidėjo su visokiausiais perėjūnais. Kairiesiems pinigų papirkti ir nupirkti pakanka, nes Maskva skiria artimajam užsieniui kasmet šimtus milijonų dolerių. Pažiūrėkime, kas taikosi į Seimą. Rusų avantiūristas, nesumokėjęs valstybės iždui, kaip tvirtino spauda, 24 milijonų litų. Jį turėtų nuteisti, o jis balotiruojasi į Seimą ir svajoja būti Ministru pirmininku! Tegul bent koks Lietuvos pilietis suvaidina panašią avantiūrą Maskvoje kiek valandų jis pabūtų laisvėje? Tik Lietuvoje galima taip mulkinti žmones. Bolševikai nustekeno Lietuvą: marksizmas inteligentus, o degtinė paprastus žmones: ūkininkus ir kolchoznikus! O valdžia tokiems avantiūristams tik padeda. Mat jie savi. Kiti Seimo nariai buvę kolaborantai ar KGB agentai. Atsirado net rusų kunigaikščiai ir kunigaikštienės. Gal Valstybės saugumo tarnyba galėtų paaiškinti žmonėms, už kokius nuopelnus jie buvo apdovanoti.
Valdžia į Lietuvos naikinimą žiūri pro pirštus. Geriausias pavyzdys yra lenkų kavaleristų invazija arba bandomasis žygis į Lietuvą liepos 513 dienomis. Apie šį nusikalstamą žygį nė žodžiu neužsiminė valdžios įstaigos ir masinės informacijos priemonės. Tik lenkų laikraščiai džiūgavo ir įsidėjo lenkų kavaleristų nuotraukas. Pasirodo, kad lenkų kariai meldėsi Vilniuje Šv. Dvasios bažnyčioje už žuvusius Armijos krajovos karius už tuos, kurie vokiečių okupacijos laikais žudė lietuvius. Kariai meldėsi Vilniuje ir už maršalą L. Pilsudskį, kurio nurodymu Vilnius buvo okupuotas. Jie aplankė ir 40 gyvenviečių, o vietos seniūnai ir moksleiviai juos sutiko su gėlėmis. Kokia puiki rinkimų agitacija! Šiai akcijai vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Tamoševskis.
O kas davė leidimą svetimai kariuomenei gastroliuoti po Lietuvą? Kas liepė masinėms informacijos priemonėms nuslėpti šį nusikalstamą faktą nuo žmonių? Lietuva nori žinoti šių nusikaltėlių pavardes, jie turi gauti atpildą. Sklinda žinios, kad ir kitiems metams duotas leidimas visam 16-ajam ulonų pulkui atvykti į Lietuvą, į Naująją Vilnią, kurioje lenkų okupacijos metu šis pulkas buvo suformuotas. Ir šie svetimi kariai paminės Vilniaus ir apylinkės kaimų okupaciją. Žinoma, lietuvių okupaciją. Ar galima labiau pasityčioti iš Lietuvos! O kas bus, jei šio nusikalstamo pavyzdžio paskatinti atvažiuos sovietai su savo tankais ar vokiečių nacionalistai su hakenkroicais.
Deja, lietuvių laisvės kovotojai iš valdžios žmonių nesulaukė rimto paaiškinimo ir reakcijos! Kairieji per savo atstovą atsiprašė žydų, nors pastarasis ir nebuvo įgaliotas. Bet kodėl bolševikai neatsiprašo Lietuvos žmonių už pralietas ašaras ir kraują? Kodėl jie ne atgailauja, o lenda į valdžią. Kai Maskva žudė Lietuvą, jie nerado reikalo ar neturėjo drąsos užstoti savo tautiečių. Taigi, jų veidas mums, Laisvės kovotojams, yra gerai žinomas.
Politinio spektro dešinėje yra Tėvynės sąjunga (konservatoriai) su atskirais krikščionimis demokratais ir dar dvi mažesnės partijos, kurios rinkimams didesnės reikšmės neturės. Tad lieka balsuoti už konservatorius kaip už mažesnį blogį. Manau, kad su šiuo vertinimu daugelis sutiks.
Katalikai ir lietuviai negali balsuoti už kairiuosius Dievo priešus, kurie iki šiol nenutraukė kovos su Dievu ir neatsiprašė žmonių už upelius ašarų ir kraujo. Priešingai paskutiniu laiku jie dar suįžūlėjo ir visais galimais būdais griauna Lietuvą. Balsuodami už Dievo priešus, patys tapsime Dievo priešais ir velnio sąjungininkais.
Didysis Dievo įsakymas įsako mylėti: mylėk savo artimą kaip pats save! Visi tautiečiai ir kitataučiai, lojalūs Lietuvai, yra mūsų broliai, mūsų artimieji, turintys vieną istoriją, vieną kalbą, dažnai ir vieną religiją bei papročius. Todėl kiekvieno kataliko ir lietuvio šventa pareiga gelbėti Lietuvą.
Iš Lietuvos istorijos žinome, kad Lietuvos kunigaikštystėje ir Pirmoje respublikoje visi gyveno laisvai ir saugiai. Ne veltui žydai Vilnių vadina antrąja Jeruzale. O visiems, kurie nusikalto Lietuvai, siūlome atgailauti ir sumažinti savo apetitus: nesiveržti į valdžią. Taigi belieka pasiūlyti užsiimti kokiu kitu sąžiningu darbu.
Esu kunigas ir Laisvės kovotojas, kentėjęs sovietų konclageriuose net dvidešimt dvejus metus, kuriuose, sovietų istoriko Medvedevo paskaičiavimu, žuvo 45 milijonai žmonių! Todėl manau, kad turiu teisę kalbėti į savo tautą ir visus geros valios žmones ir būti Lietuvos kelio ženklu, kuris kalba: nedarykite to, kas kenkia Lietuvai. Ir, priešingai, visomis jėgomis ir net gyvybės kaina gelbėkime Lietuvą: tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse...
Už Dievą ir Tėvynę!
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
P.S. Kiekvieną dieną 20 val. drauge su Marijos radijukalbame rožinį, kad Dangus apgintų Lietuvą. Kviečiame melstis kartu!
© 2008 XXI amžius
|