|
Kandidatai, išlįskite iš maišų!
Dažnai girdime sakant: Kokią valdžią išsirinkote tokią ir turite. Esant dabartinei rinkimų tvarkai dalyvavimas rinkimuose, mano nuomone, yra tik loterija, bet ne rinkimai. Kaip žinote, loterijoje visada laimi jos organizatoriai. Skaitydamas kandidatų biografijas dažniausiai nerandu to, pagal ką geriausiai galėčiau pasirinkti kandidatą. Specialybė man nėra kriterijus visų specialybių atstovų reikia ir gyvenime, ir Seime. Darbovietė taip pat nieko nesako apie kandidatą. Gimimo data taip pat nieko nesako. Tik gimimo vieta gali pasakyti, kad kandidato šeima buvo ištremta į Sibirą.
Jeigu nepažįstamas praeivis jūsų paprašytų paskolinti automobilį, kad ir valandai, tai jūs pirmiausia norėtute apie jį sužinoti, kas jis toks ar jis ne vagis, ar nesugadins automobilio. Panašiai būtų, jeigu jūs prieš išvažiuodami atostogauti į savo butą įsileistumėte pagyventi nepažįstamą žmogų. Jūs norėtute turėti pakankamai informacijos apie jį. O rinkimuose mes patį didžiausią turtą savo valstybę patikime Seimo nariams. Ką mes žinome apie juos? Kas parašyta jų biografijose? Kodėl politiko biografijoje nėra jo politinės biografijos? Kuriozas, ar ne? Kodėl politiko biografijoje nėra duomenų apie jo priklausymą religinei bendruomenei? Sakysite, kad tai asmeniška. Politikas yra viešas asmuo ir jo biografija turi būti vieša. Jei nenori, kad tavo biografija būtų vieša nebūk viešas asmuo, neik į politiką.
Biografijose dažniausiai randame parašyta tik kur ir kada gimė. Kodėl neparašo, kada, kur krikštytas, kada ir kur priėmė Sutvirtinimo sakramentą, Pirmąją Komuniją. Kodėl nerašo, kada įstojo į spaliukus, pionierius, komjaunuolius... Kodėl nėra mokyklų, kuriose mokėsi charakteristikų, baigimo pažymių? Kodėl nėra darboviečių charakteristikų? Kada, kodėl įstojo į partiją, kada, kodėl išstojo? Kada įstojo į kitą partiją, kodėl įstojo... Kada ir kokioje visuomeninėje veikloje dalyvavo? Kodėl joje dalyvavo?
Gal jūs nusišypsosite sužinoję, kaip aš atsirenku kandidatus, bet tai mane privertė netikusi rinkimų sistema. Aš dėmesį atkreipiu į kandidatų ir jų vaikų vardus. Jeigu kandidato ar jo vaikų vardai yra lietuviški, o ypač Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai, tai, mano manymu, tėvams rūpi Lietuva, jos istorija, jos ateitis. Tokioje dvasioje jie galbūt išauklėjo ar auklėja ir savo vaikus. Jeigu kandidato ar jų vaikų vardai yra krikščioniški, tai galbūt jie yra tikintys ir tokioje dvasioje jie galbūt išauklėjo ar auklėja ir savo vaikus. Sakysite tikėjimas Dievu neturi reikšmės? Tikėjimas Dievu ir jo įsakymai sukuria žmogui vidines nuostatas, kurių jis labiau laikosi nei žemiškų įstatymų. Išorines nuostatas sukuria žemiškos valdžios įstatymai, kuriuos žmogus dažnai stengiasi pakeisti pagal situaciją savo naudai. Sovietų Sąjunga atsisakė tikėjimo į Dievą nuo 1917 metų. Nors dabar padėtis ten pasikeitė, bet dauguma jų dar gyvena be tikėjimo. Dalis mūsų žmonių taip pat dar gyvena be tikėjimo. Žmogus ar valstybė be tikėjimo į Dievą (neturėdami vidinių nuostatų) yra neprognozuojami. Jie gali kalbėti vienaip, o elgtis kitaip. Labai geras pavyzdys Rusijos kariniai veiksmai prieš Gruziją.
Mano manymu, politiko biografijoje turi atsispindėti jo politinė, darbinė biografija (su darboviečių charakteristikomis), visuomeninė veikla, religinė veikla; mokymasis (su pažymiais ir charakteristikomis iš mokymo įstaigų).
Mes turime kandidatus pažinti visapusiškai. O pačias biografijas turime rasti pašto dėžutėse gal net pusę metų prieš rinkimus, kad galėtume pasitikrinti ar pasitikslinti jų biografijas. Dabar gi perkame katę maiše, nes paprastas žmogus intensyviai dirbdamas (dažnai ir viršvalandžius) neturi laiko per porą savaičių pažinti kandidatų savybes. Juk neisime atostogų dėl rinkimų.
Sakysite, renkame partijas, bet ne asmenybes? Betgi partijos ir susideda iš asmenybių. Kad ir kokios būtų programos, jeigu prastos asmenybės, tai ir programos nieko nepadės. Dar praėjusiuose rinkimuose pastebėjau, kad visos partijos kalbėjo apie namų šiltinimą. Ką padarė? Net įstatymų nesugebėjo tinkamų priimti. Ar jūsų namas apšiltintas? Jau nuo 1993 metų galioja Lietuvos standartas, reikalaujantis, kad namo sienų varža būtų 3 omai. Per 15 metų dar beveik nieko nepadaryta! Dauguma mūsų namų dar pusnuogiai be šiltų striukių ar kailinių.
Paraginkime mums pažįstamus kandidatus pateikti internete išsamias savo biografijas ir rinkėjai pasirinks, už ką balsuoti. Rinkėjai nepirks katės maiše. Praneškite man tų kandidatų pavardes, kurie išlindo iš maišo parašė išsamias biografijas ir aš jums visiems apie juos pranešiu.
Albinas VAŠKEVIČIUS
© 2008 XXI amžius
|