Dievas laimino sesers, gydytojos Genovaitės Drąsutytės gyvenimo kelią
|
Šv. Mišias už seserį Genovaitę Drąsutytę
aukoja (iš kairės) g. kan. Vytautas
Vaičiūnas, monsinjoras Alfonsas
Svarinskas, kun. Kazimieras Skučas
|
|
Sesuo gydytoja Genovaitė Drąsutytė
1967 metais
|
|
Eucharistinio Jėzaus kongregacijos
seserys ir tikintieji meldžiasi
už sesers Genovaitės vėlę
|
Jau daugiau nei prieš mėnesį, rugpjūčio 14-ąją, Žolinės švenčių išvakarėse, nustojo plakusi gydytojos, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narės Genovaitės Drąsutytės tauri širdis. Prieš porą savaičių, Veiveriuose, kur beveik 50 metų gyveno ir dirbo Katalikų Bažnyčiai atsidavusi G. Drąsutytė, buvo paminėta jos mirties 30 dienų sukaktis.
Sesuo Genovaitė Drąsutytė gimė 1937 m. birželio 16 dieną Kėdainių rajone, Gudžiūnų parapijoje. Baigusi Gudžiūnų vidurinę mokyklą, įstojo į P. Mažylio medicinos mokyklą, kurią baigusi 1959 metais pradėjo dirbti Veiveriuose felčere, o vakarais studijavo Kauno medicinos instituto vakariniame skyriuje. Baigusi studijas, 1968 metais paskiriama Veiverių ligoninės vaikų skyriaus gydytoja, skyriaus vedėja. Jos stebima, prižiūrima ir gydoma užaugo ne viena veiveriečių karta.
Gydytoja Genovaitė aštuntame dešimtmetyje įsitraukė į disidentinį judėjimą, pogrindyje platino Bažnyčios kroniką. Dėl to teko ne kartą skaudžiai nukentėti, o tai gerokai sutrikdė jos sveikatą. Genovaitė ne tik platino Kroniką, bet ir aktyviai dalyvavo Veiverių parapijos gyvenime. Meilė Dievui, tėvynei ir artimui atvedė ją 1979 metais į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos šeimą. Tuo metu tai buvo veikla pogrindyje. 1980 metais ji padėjo išgelbėti gyvybę ir sveikatą KGB aukai kun. Juozui Zdebskiui. Nuo 1987 metų, sutelkusi vaikų ir moterų būrį, prieš šv. Mišias kiekvieną dieną kalbėjo Rožinį. Jos puoselėta tradicija tęsiama ir dabar.
Įsikūrus Lietuvos Sąjūdžiui, gydytoja tapo aktyvia jo dalyve. Ji daug nuveikė, kad Sąjūdžio grupė įsikurtų Veiveriuose, buvo iniciatyvinės grupės vadovė. Ji ir pirmoji Veiverių vidurinės mokyklos tikybos mokytoja, Tikybos kabineto steigėja. Rūpinosi šiuo kabinetu, kaupė medžiagą, mokė vaikus mylėti Dievą ir kiekvieną žmogų, kaip tai darė pati. Visur suspėdavo, niekada nesiskundė, kad per sunku, per daug darbų. Įkūrė ir vadovavo Veiverių vidurinės mokyklos Ateitininkų būreliui. Sugebėjo rasti laiko ir Caritas veiklai, buvo Veiverių Caritas grupės vadovė.
Šios taurios ir, rodos, niekad nepailstančios sesės vienuolės dėka Veiverių ligoninėje atsirado koplyčia, tokia reikalinga sergančiam, nepajėgiančiam į bažnyčią nueiti žmogui. Seseriai Genovaitei Drąsutytei už nuoširdų gydymą, atsakingumą, meilę žmogui dėkingi buvę jos pacientai, dabar jau suaugę jos gydyti vaikai, mokiniai, kurių sielose sesuo Genovaitė skiepijo gerumo daigus, visi tie, kuriems teko laimė dirbti kartu, semtis kantrybės ir ištvermės, meilės Dievui bei žmogui.
Šeštadienį, rugsėjo 13 dieną, Veiverių Šv. Liudviko bažnyčioje, praėjus trisdešimčiai dienų po mirties, buvo aukojamos šv. Mišios už velionės Genovaitės sielą. Šv. Mišių aukai vadovavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, garbės kanauninkas Vytautas Vaičiūnas, klebonas kun. Kazimieras Skučas. Per pamokslą monsinjoras A. Svarinskas priminė labai ryškų epizodą iš Genovaitės veiklos, jos pasiaukojimo. Sovietiniais laikais ypatingai buvo persekiojamas kunigas Juozas Zdebskis, įtartas daug dirbęs su pogrindžio spauda. 1980 metais KGB agentai į kun. J. Zdebskio automobilį padėjo stiprių cheminių nuodų, baisiai nudeginusių kunigui (ir šalia sėdėjusiam inž. Vytautui Vaičiūnui) odą. Taip buvo bandyta sukompromituoti kun. Zdebskį esą jis apkrėstas venerine liga. Reikėjo žūtbūt pavogti kun. J. Zdebskį iš Kauno klinikų, į kurias jis buvo paguldytas tyrimams. Atvežus kunigą Juozą pas tuometinį Viduklės kleboną kun. Alfonsą Svarinską, šis įvairiais KGB agentus klaidinančiais keliais pristatė jį gydytojai Genovaitei, kuri slapta Kaune vienos vienuolės pranciškonės bute slaugė ir gydė kunigą, rizikuodama savo laisve ir net gyvybe. Kun. A. Svarinskui parūpinus specialų vokišką tepalą per mėnesį kunigas pasveiko. Tai tik vienas epizodas, kuris paliko gražų prisiminimą apie vienuolės Genovaitės pasiaukojimą. Pasak monsinjoro, Genovaitės Drąsutytės gyvenimas turi būti plačiau aprašytas, kad jaunimas turėtų ryškų pavyzdį, kaip nugyventi gyvenimą, mylėti artimą ir tėvynę.
Po šv. Mišių susirinkusieji tikintieji ir Eucharistinio Jėzaus kongregacijos vienuolės bažnyčioje kalbėjo rožinį.
Parengė Kazimieras DOBKEVIČIUS
Autoriaus nuotraukos
© 2008 XXI amžius
|