|
Renkuosi politikus, kurie Seime atstovaus mano interesams
Elena Aronštamienė
Garbinga ir labai įpareigojanti teisė
Artėja rinkimai į LR Seimą, kuriuose dalyvaus ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Nemažai žmonių, netgi gyvenančių Lietuvoje, padejuoja, kad yra sunku nuspręsti, už ką balsuoti, ką rinkti. Na, o užsienyje gyvenančiam žmogui yra dar sudėtingiau, jam reikia dar daugiau pastangų, kad susigaudytų politinėje Lietuvos situacijoje, suprastų politinių Lietuvos partijų ir sąjungų programas. Tuo labiau kad partijų daug, o jų pavadinimai net ne visada atspindi jų kryptį, tikslus ir todėl klaidina rinkėją, nes pavadinimas sako viena, o veikla, deja, visai ką kita. Tikrai yra sunku suprasti, kuri politinė partija kokiai žmonių grupei atstovauja, kokius žmonių interesus gina, nes dažniausiai partijos atstovauja (kaip įrodė jų darbai) tik asmeniniams partijos vadovo arba ją remiančios ir valdančios finansinės grupuotės interesams.
Ką rinksi, užsienyje gyvenantis Lietuvos pilieti?
Kadangi šiuo metu (ir jau ilgokai) gyvenu ne Lietuvoje, todėl, be abejo, kaip ir kiti panašaus likimo žmonės skaitau partijų programas ir ieškau ten Lietuvos politikų požiūrio į tokius Lietuvos piliečius, kaip aš į tuos, kurie šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, bet nuo pirmųjų išvažiavimo iš Lietuvos dienų tikisi kada nors sugrįžti ir oriai ir saugiai gyventi savo tėvynėje.
Pirmiausia mano dėmesį patraukė LR liberalų sąjūdžio programos punktas Nėra išeivijos yra viena tauta. Patinka, pritariu tam. Tai gal tai ir yra tas politinis sąjūdis, kuris atstovauja mano interesams? Tačiau prisimenu Lietuvos ryte skaitytas šio sąjūdžio kandidatės į Seimą Jurgos Vidugirienės mintis, kai ji sako: Liberalų sąjūdis visuomet buvo ta politinė jėga, kuri gynė po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių interesus. Visų? Ar tik tam tikros grupės išeivių interesus? Apie žadamą atstovauti žmonių grupę programoje nerašoma, bet kokius interesus gina ir gins yra parašyta: Sieksime, kad daugiau Lietuvos piliečių išsaugotų savo pilietybę įsigiję kitos šalies pilietybę, įteisinsime elektroninį balsavimą, remsime lietuvybės išlaikymą išeivijoje. Bet tai nėra mano interesai. Tai interesas tų išeivių, kurie išėjo, matyt, tikrai ilgam, o gal ir visam laikui. Arba tų, kurie nori iš tikrųjų visko turėti svetimos šalies pilietybę, bet neprarasti ir Lietuvos (o ką ten gali žinoti gal pravers kada), kurie nori gyventi svetimoje šalyje kaip visaverčiai tos šalies piliečiai ir naudotis Lietuvos piliečio privilegijomis Lietuva turi rūpintis jų lietuviškumo išsaugojimu. Tokiame kontekste ir rūpestis įteisinti elektroninį balsavimą, pasirodo, atmieštas didele savanaudiškumo dalimi. Šį kartą savo dalį atsiima politikai mes jums dvi pilietybes ir remiame jūsų lietuvišką veiklą užsienyje, o jūs balsuokite už mus. Sutarta vieni sau ir toliau gyvena laimingi ne Lietuvoje, o kiti turi galimybę Lietuvoje rūpintis savo ir jiems pritariančių politiniais interesais, t.y. interesais jaunų, išsilavinusių, sveikų ir energingų žmonių interesais. Tai yra tokiais žmonėmis, iš kurių galima turėti naudos, ir tol, kol jos galima turėti. Jie neremia socialinio saugumo politikos.
Taigi, šis Sajūdis neatstovauja mano interesams, nes man užtenka vien Lietuvos pilietybės, aš nežadu užsilikti užsienyje, aš savo lietuviškumo išsaugojimu galiu pasirūpinti pati, jo pasisemti Lietuvoje, man nereikia jo eksportuoti iš Lietuvos. Lietuva yra laisva valstybė ir galiu po ją laisvai važinėti, su ja susipažinti, galiu niekieno netrukdoma čia kalbėti lietuviškai ir t. t. ir pan. Žinoma, smagu su lietuviais susitikti ir ne Lietuvoje, pabendrauti, vaikams leisti susieiti, visiems kartu prisiminti lietuviškas šventes, tradicijas, dainas, papročius. Bet negi išeiviams neužtenka lietuviškai veiklai savo lėšų? Negi tai turi remti Lietuvos valstybė? Aš manyčiau, kad Lietuva turi skatinti Lietuvos pilietį gyventi Lietuvoje ir traukti jį į Lietuvą lietuviškais renginiais, o ne tuos renginius, specialistus siųsti į užsienį. Na, nebent Lietuvai tikrai geriau, kad dalis tautos gyvena ne Lietuvoje. LR liberalų sajūdis, manau, yra tikrai ta politinė jėga, kuri suinteresuota, kad dalis tautos gyventų ne Lietuvoje. Ypač tie, kurie išvažiavo dėl skurdo ir negali dėl tos pačios priežasties į Lietuvą sugrįžti, nes iš jų, Liberalų sąjūdžio nuomone, Lietuvai juk nėra jokios naudos. Svarbu tik, kad atėjus laikui už juos balsuotų rinkimuose.
Kita partija, kuri irgi mini užsienyje gyvenantį Lietuvos pilietį, yra Lietuvos centro sąjunga. Jie, deja, irgi žaidžia su savo potencialiais rinkėjais: nepritardami dvigubai pilietybei, jie kiša jiems saldainiuką lietuvio pasą. Ar aš lietuvė, ar ne lietuvė tai jau tikrai tik man žinoti ir tik man spręsti. Jokio mano paveldėtą, prigimtinę, su motinos pienu gautą tapatybę, mano tautinį identitetą įrodančio paso man nereikia. Ką duoda, tą, žiūrėk, kada dar sugalvos ir atimti. Ne jau, mano tautybės, mano priklausymo lietuvių tautai jūs, mielieji Centro partijos nariai, man nei davėte, nei aš duosiu jums teisę man tai duoti arba atimti. Lietuvos pilietybę, jei ir turėčiau kitos šalies pilietybę, sugrįžusi į Lietuvą aš ir taip galėčiau atgauti, nes tai man garantuoja Lietuvos Konstitucija. O dar geriau to, kas yra svarbu, brangu, vertinga, savo noru neatsisakyti, tai ir nereikės malonės prašyti, kad vėl tai būtų grąžinta.
Įdomus man ir kitas šios partijos programos punktas: 5. Reemigranto pradėtas verslas neapmokestinamas dvejus metus. Aš ir čia įžvelgiu užuominą, kad skatinami tokie reemigrantai, kurie Lietuvoje žada kurti savo verslą. Gerai, kad nors tokių laukiate. O kaip su tais, kurie užsieniuose turtų nesusikrovė, kurie ten tik normaliai žmoniškai su visa šeima gyveno, o ne kalė ar nuo medžių rankiojo užsienio pinigus? Jų nereikia Lietuvoj, jie geriau tegu lieka ten, kur išgyvena, nes Lietuva tik tiems, kurie sugeba išgyventi ir nežaboto liberalizmo sąlygomis...
Netinka man ir šeštas jų programos punktas, nes jie žada sustabdyti imigraciją. Jei rašytų, kad ją reikia griežtai kontroliuoti, pritarčiau, bet sustabdyti?
Tvarka ir teisingumas jau kerta iš peties, kaip kietos rankos šalininkai, kaip tikri diktatoriai: iš dešimties išvardintų Lietuvos blogybių antrąja yra įvardinta masinė jaunimo emigracija. Žinoma, tik jaunimo, nes vyresnieji gali sau važiuoti kur tik nori, vis tiek iš jų mažai naudos Lietuvoje. Na, o kaip žada tą blogybę naikinti, šalinti? Ogi labai paprastai: Sugrąžinsime į Lietuvą svetur išvykusį jaunimą. Taip, žodį sugrąžinsime jie net pastorina. Žodžiu, nėra ko žaisti su ta demokratija ir visokiom žmogaus laisvėm ar teisėm: marš visi namo ir bus tvarka.
Nenoriu būti palikta už borto
Kitos kandidatuojančios politinės organizacijos emigrantams nieko nežada. Galbūt toks Lietuvos piliečių neskirstymas pagal gyvenamąją vietą ir yra geriausias įrodymas, jog jiems vienodai rūpi visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kur jie šiuo metu gyvena Lietuvoje ar ne Lietuvoje. Pritarčiau ir aš tokiai nuomonei kurkim patrauklią, saugią gyventi Lietuvą visiems. Svarbu, kad Lietuvoje ir toliau nebūtų kuriama politika, skatinanti išvažiuoti. Kad nebūtų kuriama politika, skatinanti išvažiavusius negrįžti, skatinanti juos ten pasilikti.
O ko mums reikia? Manau, kad mums visiems reikia aiškią ir stiprią ideologiją turinčių partijų, kad politikai ir partijos aiškiai save apibrėžtų, nebijodami pasakyti, kokiems kokių žmonių interesams jie atstovauja. Tada aiškiai suprastume, kokią partiją turime rinkti, kad po to netektų nusivilti. Taigi, kiekvienas pirmiausia turėtume žinoti, ko konkrečiai kiekvienam iš mūsų reikia, kad Lietuva būtų tokia valstybė, kurioje būtų galima gyventi ir didžiuotis, kad esi Lietuvos pilietis.
Kadangi man reikia:
· garantuoto socialinio teisingumo bei saugumo, o jį garantuoja progresyviniai mokesčiai;
· galimybės dirbti ir užsidirbti;
· garantijos visada būti apgintam nuo darbdavio, teisininko arba politiko savivalės;
· garantijos gauti kokybišką ir nemokamą gydymą bei mokslą.
Visa tai gali būti įgyvendinta tik demokratinėje valstybėje, kurioje būtų derinami bei ginami žmonių interesai, o tikslas būtų sukurti gerovės valstybę, t.y. stabilią ir saugią visuomenę su gera sveikatos apsauga, gera švietimo sistema, kurioje nėra tokių didelių skirtumų tarp turtingųjų ir neturtingųjų, kurioje yra ginami ir silpnesniojo interesai. Jau devinti metai gyvenu būtent gerovės valstybėje, kurioje net ir imigrantui vietos atsiranda, tai žinau, kad gerovės valstybė tai ne išsigalvojimas, ne utopija, o tikrovė, kuri galima, įmanoma ir Lietuvoje.
Todėl aš spalio 12 dieną balsuosiu už Lietuvos socialdemokratų SĄJUNGĄ (nr. 16), nes jų programoje radau tai, ko man reikia, kas atitinka mano Lietuvos pilietės, norinčios gyventi ir išgyventi LIETUVOJE, interesus. Pasitikiu tos partijos aktyviais nariais. Tikiu, kad jų žodžiai ir ateityje nesiskirs nuo darbų.
Linkiu sėkmės ir Jums, mielieji bendrapiliečiai, rimtai apsvarstyti ir tinkamai pasirinkti. Kai Lietuvoje gyvens laimingi, saugūs, orūs, žinantys, ko nori ir kaip tuos norus įgyvendinti žmonės, tai tokia bus ir pati Lietuvos valstybė saugi, ori, patraukli, turtinga. O tai ir bus didžiausia paskata į ją sugrįžti ir pasijusti mylimiems bei reikalingiems visiems po pasaulį išsiblaškiusiems jos vaikams.
Vokietija
© 2008 XXI amžius
|