Komunistinių režimų nusikaltimai turi būti pasmerkti
Rugsėjo 22 dieną Vilniaus genocido aukų muziejuje vokiečių ir lietuvių kalbomis vyko diskusija tema Komunistinės diktatūros įvertinimas užduotis Europai. Berlyno STASI aukų muziejus, įsikūręs buvusiame centriniame kalėjime Berlyne, Alt-Hohenschoenhausen, veikusiame 1951-1989 metais. Didelė dalis čia išsaugota nepakeista. Minėtais metais čia buvo kalinama per 40 tūkstančių žmonių, daugiausia politinių kalinių. Tai sovietų satelitės Vokietijos demokratinės respublikos autentiškas palikimas, bylojantis apie persekiojimus ir komunistinio režimo vykdytą priespaudą.
Pranešimą skaitė dr. Hubertus Knabe, šio muziejaus direktorius nuo 2001 metų. Jis yra parašęs knygų totalitarinių režimų vertinimo tema, pavyzdžiui, Išlaisvinimo diena (2005 m., vokiečių k.). Autorius neabejoja, kad nacių režimo pabaiga vertintina kaip Europos išlaisvinimas, tačiau pusė Europos ir pusė Vokietijos nuo vilko bėgdama ant meškos užbėgo vieną antihumanišką diktatūrą pakeitė kita. Ši tamsioji Antrojo pasaulinio karo pabaigos pusė nušviečiama naujomis H. Knabe pateikiamomis žiniomis ir faktais.
Tarptautinės teisės ekspertas dr. Dainius Žalimas, dabar vadovaujantis Vilniaus universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos (ES) teisės katedrai, aptarė sovietų komunistinio režimo padarytų genocido nusikaltimų vertinimo eigą ES teisės sistemoje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės nuomone, Lietuva yra įvertinusi ir pasmerkusi komunizmo padarytus nusikaltimus, tačiau to nepakanka. Ši itin aktuali tarptautinės teisės problema turėtų būti sprendžiama ES aukščiausiu lygiu.
Diskusijoje nebuvo mėginta nuosekliai palyginti dviejų pseudosocializmo atmainų nacizmo ir sovietų režimų įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bendrybes ir skirtumus. Tačiau posovietinei visuomenei tokia analizė tiesiog būtina, kaip viena iš veiksmingiausių pilietinio ugdymo priemonių, spartinančių visuomenės moralinį sveikimą ir efektyviai padedanti apsispręsti piliečiams renkant tautos atstovus į parlamentą.
Edmundas SIMANAITIS
© 2008 XXI amžius
|