Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Provincija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie Algirdo Vrubliausko intrigas Alytaus rajone

Gintaras VISOCKAS

Miroslavo seniūnas Jonas Juravičius Autoriaus nuotrauka

Praėjusį savaitgalį svečiavausi pas Miroslavo (Alytaus rajonas) seniūną Joną Juravičių. Kiekvienas susitikimas su šiuo jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus Dzūkijoje gyvenančiu puikiu žmogumi – įsimintinas. Miroslavo seniūnas turi savybę, kurios šiandien taip trūksta daugeliui iš mūsų, jis yra drąsus, niekada nepataikauja nei svetimiems, nei saviems. Dėl Miroslavo seniūnijos teritorijoje gyvenančių žmonių teisėtų lūkesčių jis nepabijojo kibti į atlapus konservatorių valdomai Alytaus rajono savivaldybei. Alytaus rajono savivaldybės mero konservatoriaus Algirdo Vrubliausko vadovaujami „klapčiukai“ uždraudė Miroslavo seniūnui J. Juravičiui rašyti straipsnius į spaudą, o J. Juravičius ir toliau rašo. Alytaus rajono valdžia liepia trauktis iš seniūno posto, o J. Juravičius vis tiek neapleidžia tarnybos. Alytaus rajono valdžia pradeda grubiai, primityviai kabinėtis prie J. Juravičiaus darbo, galiausiai imasi net  šantažo. Girdi, silpna J. Juravičiaus sveikata, suprask, J. Juravičius privalo būti atleistas dėl „aplinkybių, kurios neleidžia dirbti nuo ryto iki vakaro“. Miroslavo seniūnas ir vėl nesutriko – atnešė medicininę pažymą.

Ir teisingai pasielgė – juk Miroslavo seniūno ir Alytaus rajono savivaldybės konfliktas kilo dėl itin rimtų, principinių dalykų – dėl girtuokliavimo. Tiksliau tariant, dėl kiaurą parą Balkasodžio kaime alkoholiu prekiaujančios parduotuvės. Įsigyti degtinės ar alaus čia naktimis suvažiuodavo tiek jaunimo, tiek vyresniojo amžiaus žmonių iš visų Alytaus rajono kampelių. Čia būdavo rengiamos didžiausios orgijos, triukšmaujama iki ryto. Neapsikentę balkasodiškiai nusprendė prašyti valdžios, kad ši uždraustų parduotuvės savininkei prekiauti alkoholiu ne tik naktį, bet ir vėlai vakarais. Miroslavo seniūnas J. Juravičius šią balkasodiškių iniciatyvą palaikė, nes puikiai žinojo apie padėtį gyvenvietėje: dėl tų be saiko besiliejančių velnio lašų Balkasodžio kaimo žmonės priversti miegoti ne naktimis, bet dienomis. Mat naktimis jie budi prie langų ir durų, baimindamiesi, kad tik vidun neįsiveržtų girtų chuliganų kompanija. Miroslavo seniūnas J. -Juravičius savo principinės nuostatos niekad nekeitė: „Jei Balkasodyje bus žymiai apribota galimybė prekiauti spiritiniais gėrimais, tiek pačiame Balkasodyje, tiek aplinkinėse seniūnijose žymiai sumažės vagysčių, muštynių, nelaimingų atsitikimų, tyčinių žmogžudysčių“.

O kaip pasielgė Alytaus rajono savivaldybės valdžia? Iš pradžių žadėjusi visomis keturiomis palaikyti tiek Balkasodžio kaimo žmonių, tiek Miroslavo seniūno J. Juravičiaus iniciatyvą, ji pareiškė, kad parduotuvės savininkei nedarys jokių kliūčių dėl prekybos alkoholiu. Tada Miroslavo seniūnas pakliuvo į didelę Alytaus rajono valdžios nemalonę. Tad šis pokalbis – būtent apie tai, kaip konservatorių valdomas Alytus bando susidoroti su principingu, sveiką gyvenimo būdą skatinančiu Miroslavo seniūnu Jonu Juravičiumi.

Sprendžiant iš straipsnio „Į skerdyklą tempiamo veršelio išpažintis“, pasirodžiusio „Alytaus naujienose“, rajono savivaldybė rimtai užsimojo susidoroti su Jumis. Ramybėje nepalieka ir tikriausiai jau nepaliks, kol neišstums?

Tikrai kad nepalieka ramybėje. Štai Vyriausioji juristė pareikalavo medikų komisijos išvadų. Pateikiau. Ten nėra jokių darbo dienos ar savaitės apribojimų. O „Alytaus naujienose” savivaldybės specialistai parašė šmeižiamą straipsnį apie mano sveikatos būklę, aiškindami, kad man per dieną leista dirbti tik dvi valandas. Rajono meras Algirdas Vrubliauskas kalbėdamas per Alytaus regioninę televiziją mane paskelbė ligoniu ir pažadėjo būtinai atleisti iš darbo.

Bet juk įstatymai draudžia taip elgtis. Informacija apie sveikatos būklę – itin konfidenciali.

Daugelis man patarė kreiptis į teismą. Apie žmogaus sveikatą gydytojams įstatymas draudžia skelbti, o čia žmogus kitiems įstatymus leidžia, bet pats jų laikytis nenori. Nesikreipiau į teismą (nors ir dabar nevėlu), nes yra kategorija žmonių, kurie jaučia džiaugsmą ir nusiraminimą, pakenkę kitam. Maniau, kad ir mano vadovai liks patenkinti, šmeižtu išlieję tulžį. Bet šį kartą sutikau kitos kategorijos vadovus, kurie gyvena ir dirba pagal taisyklę: niekas neužmiršta, niekas neužmiršo!

Jūs taip pat minėjote, kad prieš Jus taikytos, be kita ko, ir psichologinio teroro priemonės. Atostogų metu Jūs buvote iškviestas į darbą pasiteisinti dėl neva prastų darbo rezultatų?

Rugsėjo mėnesį atostogavau. Kad ramiai nepoilsiaučiau, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė atsiuntė registruotą tokio turinio laišką: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 27 punktu, prašau Jūsų 2008 m. rugsėjo 15 d. 11 val. atvykti į 212 kabinetą (adresu: Pulko g. 21, Alytus) pas Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorių pokalbiui dėl Jūsų tarnybinės veiklos rezultatų aptarimo“.

Numatytą susitikimo dieną gaunu kitą pranešimą, kad keičiamas susitikimo laikas – jis nukeliamas savaite vėliau. Ir tai nebuvo galutinis susitikimas, dar kartą nukėlė vėlesniam laikui.

Pažįstama psichologė, pamačiusi šių pranešimų srautą ir kaip jie kaitaliojami, pasakė: tai yra tyčinis psichologinis smurtas. Psichologinis spaudimas prieš mane jaučiamas ir visus šiuos metus. Pagal Vyriausybės nutarimą metų pradžioje man priklausė papildomas atlyginimas 60-ies metų sukakties proga, bet jo neskyrė. Profsąjungos pirmininkė Danutė Bačinskienė administracijos direktoriaus A.Truncės pasiteiravo, kodėl neišmokamas priklausantis atlyginimas. Atsakymas buvo toks – mokėjimo fonde nėra sutaupytų pinigų. Tai akivaizdus melas, nes nuo metų pradžios iki šios dienos rajono savivaldybėje yra laisvų etatų.

Įsiminė Jūsų žodžiai, kad „kiekviena meilės ar neapykantos istorija turi pradžią“. Kada ir kodėl prasidėjo Jūsų vargai?

2000-aisiais dirbau Metelių regioniniame parke ir Metelių pagrindinėje mokykloje dėsčiau istoriją ir geografiją. Rajono centristų partija mane pakvietė dalyvauti rinkimuose į rajono savivaldybę. Tapau rajono tarybos nariu. Kvietimą dirbti Miroslavo seniūnijos seniūnu gavau iš A. Vrubliausko. Sutikau, nes darbas buvo čia pat, žmonės pažįstami. Seniūno pareigos pasiūlytos už tai, kad slaptame balsavime palaikyčiau A. Vrubliausko vicemero kandidatūrą. Sutikau, o pareikalavus įrodymų, kad tikrai už jį balsavau, pažadėjau nukąsti slapto biuletenio dešinį viršutinį kampelį ir vėliau parodyti. Po dviejų dienų šį mano lojalumo įrodymą pakeitė ir liepė mėlynu rašikliu padėti kryželį antspaudo vietoje. Taip buvo žengtas dar vienas žingsnis seniūno kėdės link.

Bet netrukus jūsų  draugystė užgeso…

Meilė ir draugystė išblėso po trejų metų, per kitus rinkimus į rajono tarybą. Buvau po sunkios operacijos, turėjau nedarbingumo lapelį. Prasidėjo priverstinė agitacija, kad kandidatuočiau į rinkimus nuo konservatorių partijos. Paskutinį agitacinį kartą mano namuose šiurkščiai nutraukė mano žmona, paprašydama A. Vrubliausko palikti mane ramybėje ir... išeiti. Galiausiai turėjo įsikišti Varėnos rajono meras. Jis A.Vrubliauskui pareiškė, kad aš dirbti seniūnu atėjau su centristų vėliava.

Dar didesnis mano „nusikaltimas” buvo A.Vrubliauskui kandidatuojant į Seimą. Organizavau seniūnijos gyventojų susitikimus su kandidatu, o organizuoti buvo lengva ir malonu, nes meras A.Vrubliauskas šiems susitikimams skyrė nemažai pinigų iš seniūnijos reprezentacinių lėšų valgiui ir gėrimui. Susitikime su gyventojais aš jų neraginau balsuoti už A.Vrubliauską, nors šis prašė. Bet neagitavau ir už kitus kandidatus, norėjau, kad žmonės nuspręstų savo galva ir už savo sprendimus būtų atsakingi. A.Vrubliauskas rinkimus į Seimą laimėjo didele persvara, išskyrus Miroslavo rinkimų apylinkę. Gal už šią „nuodėmę“ merė Monika Ražanauskienė gavo nurodymą mano darbą įvertinti nepatenkinamai. Ir vis dėlto aš buvau teisus, nepalaikydamas šios kandidatūros. Minėtas Seimo narys Seime neišbuvo visos kadencijos, tuo Lietuvai padarydamas apie pusę milijono litų nuostolio.

„Mirties nuosprendį“ sau pasirašėte, kai sykį viešai raginote rinkėjus nebalsuoti už A. Vrubliauską? Kodėl taip kardinaliai pakeitėte požiūrį?

„Mirties nuosprendį“ pasirašiau per paskutinį rinkimų į rajono tarybą vajų. A.Vrubliausko susitikimo su Miroslavo mokyklos mokytojais ir mokinių tėvais metu pasakiau už jį nebalsuosiantis: jeigu žmonės išrinko į Seimą pačiam labai norint, tai reikia visą kadenciją ir būti. O išėjimo iš Seimo motyvai, kad negirdi paukštelių čiulbėjimo ir miegą trikdo automobilių ūžimas, – vaikiški.

O gal, sakysit, man reikėjo kandidatuoti į rinkimus, kaip padarė kolegos seniūnai, kai kurie mokyklų direktoriai su Švietimo skyriaus vedėju Rimantu Židanavičiumi priešakyje, keletas ambulatorijų vedėjų, „Simno komunalininko“ ir „Daugų komunalininko“ vadovai? Jeigu jie kėlė kandidatūras savo noru, vadinasi, labai norėjo būti tarybos nariais. Ir juos gyventojai išrinko, ir jiems įstatymas tai leidžia. Bet kodėl visi mano minėti asmenys atsisakė būti rajono tarybos nariais? Meluoti ir apgaudinėti rinkėjų įstatymas nedraudžia?

Ko Jūsų klausinėjo per oficialų susitikimą su administracijos direktoriumi?

Paskutinis susitikimas su administracijos direktoriumi A.Trunce paliko slogų įspūdį. Buvau mandagiai pasodintas prie stalo, prie manęs padėjo įjungtą diktofoną ir iš lapo ėmė skaityti iš anksto paruoštus klausimus: kokias naujoves šiais metais įdiegiau darbe, kaip vertinu savo darbą, išreiškė „susirūpinimą“ mano sveikata, neužmiršo ir mano rašytų straipsnių. Apie daug ką norėjau su direktoriumi padiskutuoti, daug ką išsiaiškinti – juk mes konkrečiai nepakalbame apie seniūnijos reikalus. Direktorius griežtai atsisakė leistis į diskusijas. Pasakė su manimi kalbėsiąs tik tada, kada išjungsiu savo diktofoną. Jo diktofonas geras, o kuo mano blogas?

Beje, Jūs visada tvirtinote, kad nesilaikote įsikabinęs į šį postą. Bet tokiomis aplinkybėmis trauktis, be abejo, būtų ne tik kad nesolidu, bet ir negarbinga. Pasitraukdamas tarsi išduotumėte kad ir Balkasodžio kaimo žmones, palikdamas juos likimo valiai.

Metų pradžioje buvau nusprendęs atsisakyti seniūno darbo. Kelis kartus neradęs direktoriaus, apie tai informavau A. Truncės partijos vadovą Raimundą Markauską. Šiai partijai reiškiau simpatiją, nes ji mane kvietė stoti į savo šlovingąsias eiles. R. Markauskas direktorių informavo, kad aš turiu du norus – išeiti iš darbo abiem pusėms susitarus ir kad Miroslavo seniūnas būtų (po manęs) socialliberalų partijos narys. Direktorius nei R. Markauskui, nei man jokio atsakymo nedavė. Arba aš jam buvau nepakeičiamas, arba kam nors buvau nepakenčiamas. Tada prasidėjo komisijos, nuobaudos, šmeižimas ir atviras grasinimas atleisti iš darbo. Matyt, nusprendė: vieną išvysime, tai dešimtys bijos ir žodį pasakyti. O rašyti į spaudą neleido jokiu būdu, netgi įsakymą išleido.  Esant tokiai rajoninei „demokratijai“ galiu pasiskųsti tik Dievui ir „Alytaus naujienų“ skaitytojams.

Bet Alytaus rajono žmonės Jus palaiko, Jus remia, prašo, kad nesitrauktumėte iš posto? Galų gale Jūsų publikacija „Į skerdyklą tempiamo veršelio išpažintis“ taip pat susilaukė daug palankių atsiliepimų bei atgarsių.

Pagalvoju apie save ir kritiškai. Klausiu seniūnijos žmonių nuomonės apie mano darbą – daugelis ragina neišeiti iš darbo, mano darbu patenkinti, „Alytaus naujienų“ skaitytojai mane irgi palaikė. Namiškiai ir giminės pataria nusispjauti ir išeiti, negadinti sveikatos. Nežinau, kas iš mano kolegų darbe pirmaujantys, vadovai jų kažkodėl negarsina ir aš su jais nesilyginu, bet būdamas seniūnu esu gavęs padėkos raštus iš Lietuvos Respublikos premjero, Aplinkos ministro, Žemės ūkio rūmų pirmininko, Alytaus rajono mero, dvi padėkas iš užsienio valstybių, pastarasis sveikinimas 60-mečio proga – Ministro Pirmininko.

O gal visas šitas triukšmas su manimi – tai rinkimų į Seimą kampanijos padarinys? Galbūt A.Truncė buvo įpareigotas mane „terorizuoti“, nes suprato, kad aš vedamas į skerdyklą vis tiek bliausiu, o mane užjaučiantys rinkėjai už jų kandidatą socialliberalą nebalsuos? Gal tada daugiau balsų gaus konservatorių kandidatas? Gal šis būdamas Seimo narys bus paklusnesnis, nuolankesnis už dabartinį Seimo narį Kęstutį Čilinską?

© 2008 „XXI amžius“