Apie dr. Joną Basanavičių bulgariškai
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Jaunam gydytojui Jonui Basanavičiui, baigusiam Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, teko spręsti rimtą galvosūkį: kokioje šalyje gyventi ir dirbti? Labiausiai norėjosi grįžti į Lietuvą ir visas jėgas skirti tėvynės žmonėms. Tačiau caro valdžia inteligentams tai buvo uždraudusi. Likti Maskvoje nebuvo perspektyvu ten be jo buvo gausu medikų. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų studijų metais buvo pasilpusi J. Basanavičiaus sveikata, todėl jis ieškojo saulėtos šalies. Dėmesį patraukė Bulgarija. Ten trūko gydytojų. Be to, ten buvo prasidėjęs bulgarų tautinio atgimimo judėjimas. Norėjosi stebėti, mokytis, dalyvauti ir šį patyrimą pritaikyti savo tėvynėje. Todėl 1880 metais J. Basanavičius išvyko į Bulgariją, kur, su dviejų metų pertrauka, kai tobulinosi Prahoje, praleido ketvirtį amžiaus...
Bulgarijoje J. Basanavičius iki šiol prisimenamas kaip geras gydytojas. Jis buvo Lom Palankos ligoninės direktorius bei gydytojas. Kurį laiką gydė žmones Elenoje ir Varnoje buvo kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Šalia tiesioginių pareigų buvo pasinėręs į Bulgarijos visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, dalyvavo kuriant Demokratų partiją, buvo daugelio mokslinių draugijų narys, rinko bulgarų tautosaką ir etnografinę medžiagą. Jam buvo suteikta Bulgarijos pilietybė. Dirbdamas toli nuo tėvynės, gyvai domėjosi įvykiais Lietuvoje, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos lietuviškoje periodinėje spaudoje (Didžiojoje Lietuvoje spauda buvo uždrausta). 1883 metais parengė pirmuosius mėnraščio Aušra numerius. 1905 metais J. Basanavičius grįžo į Lietuvą, tapo doroviniu tautos autoritetu. Dalyvavo visose svarbiausiose akcijose, kur buvo atstovaujama lietuvių tautos interesams, ir atkuriant Lietuvos valstybingumą (R. Miknys). Lietuvių kalba turime daug medžiagos apie mūsų tautos patriarchą. Viena paskutinių monografijų dr. Albino Visockio knyga Bulgarija Basanavičius Lietuva, išleista 1992 metais Vilniuje.
Praėjusiais metais Bulgarijoje buvo išleista Petko Ivanovo Mangačevo solidi monografija Dr. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla Bulgarijoje (1880-1905 m.) bulgarų kalba. Knyga Lietuvos visuomenei buvo pristatyta spalio pradžioje Lietuvių kalbos institute. Į susitikimą atvyko knygos autorius, Bulgarijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Ivan Pentchev Dantchev, Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė, dr. Albinas Visockis, dr. Rimantas Miknys, dr. Sigitas Narbutas, Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekininkė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Renginį vedė Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė.
Įdomu buvo susitikti knygos autorių Petko Mangačevą, žurnalistą, ilgametį įvairių Bulgarijoje leidžiamų žurnalų ir laikraščių redakcijų darbuotoją ir vyriausiąjį redaktorių, turintį istoriko ir pedagogo išsilavinimą, apsakymų rinkinio ir dviejų knygų autorių. Pirmiausia norėjosi paklausti, kodėl jis, mūsų amžininkas, ėmėsi tyrinėti lietuvio gydytojo, mokslininko, visuomenės veikėjo, Bulgarijoje gyvenusio daugiau nei prieš šimtą metų, gyvenimą. Tačiau klausti nereikėjo. Pats autorius apie tai pradėjo savo kalbą. Prieš keletą metų jis per televiziją išgirdo frazę: Po dvidešimt penkerių darbo metų Bulgarijoje Jonas Basanavičius grįžo į tėvynę ir tapo savo valstybės kūrėju. Tai sudomino. P. Mangačevas pradėjo ieškoti J. Basanavičiaus publikacijų bulgarų periodikoje (nuo pat 1880 metų), intensyviai dirbo archyvuose. Kuo daugiau medžiagos radau, tuo labiau ryškėjo kilni asmenybė, teigė autorius. Po dviejų metų kruopštaus darbo buvo išleista pustrečio šimto puslapių knyga. Autorius lietuviškai nekalba ir neskaito, todėl jo nuostatoms lietuvių autoriai įtakos neturėjo.
P. Mangačevas bandė surasti anksti mirusios J. Basanavičiaus žmonos kapą, susirašinėjo su kai kuriomis instancijomis, bet to padaryti nepavyko. Taip pat nepavyko išsiaiškinti, kodėl mūsų tautiečiui gyvenant ir dirbant Bulgarijoje, iš Paryžiaus buvo siunčiamos Luji Pastero (1822-1895) vakcinos prieš pasiutligę, maliariją ir kitas užkrečiamas ligas. Autoriui kilo natūralus klausimas: Gal tas vakcinas užsakinėjo J. Basanavičius? Tačiau atsakymo į šį klausimą surasti nepavyko, nes archyvai Bulgarijoje šiuo klausimu žinių nesuteikė. Būta ir atradimų. Autoriui kelia susižavėjimą Lietuva, pasišovusi išsaugoti tautinio judėjimo veikėjo rašytinį palikimą. Tuo tikslu netrukus po J. Basanavičiaus mirties prasidėjo tarnybinis susirašinėjimas. Tarpininkaujant Prancūzijai buvo prašoma į tėvynę išsiųsti mokslinius darbus. Tai reiškė lietuvių pagarbą J. Basanavičiaus asmenybei.
P. Mangačevas į Lietuvą atvežė visų jo surastų dokumentų kopijas, padovanojo du atšviestus knygos egzempliorius. Atšviestus, nes visas knygos tiražas jau išpirktas.
Dr. A. Visockis, susipažinęs su knyga, pastebėjo, jog monografija įdomi tuo, kad medžiagą rinko ne lietuvis, ir palinkėjo autoriui tęsti pradėtą medžiagos rinkimą. Dar pilnai neatskleistos 1887 metais Lom Palankoje rusofobo A. Manuilovo įvykdyto pasikėsinimo į J. Basanavičiaus gyvybę priežastys. Reikėtų tuo pasidomėti giliau.
Dr. R. Miknys pasidžiaugė, kad P. Mangačevo darbas parašytas su meile. Mums ši knyga labai reikalinga, įdomi, nes į J. Basanavičiaus asmenybę ir veiklą pažvelgta iš kitos aplinkos, sakė R. Miknys, taip pat skatinęs autorių toliau rinkti medžiagą.
E. Paškevičiūtė-Kundrotienė pagal Lietuvos ir Bulgarijos bibliotekų sutartį nuvykusi į Bulgariją domėjosi senąja periodika, Varnoje išleistais leidiniais. Ji sakė: Basanavičius Bulgarijoje atrandamas vis kitu kampu: istorikas, mokslininkas, publicistas.
Dr. J. Zabarskaitė pasidžiaugė, kad plečiasi Lietuvos kultūriniai, moksliniai ryšiai su kitomis šalimis, kad Bulgarijoje susirado puikų bičiulį.
Renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti ta proga Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bendradarbių surengtą J. Basanavičiaus asmeninių knygų parodą.
© 2008 XXI amžius
|