|
Mūsų valdžios nuolankumas Rusijai
Nuo anų Sąjūdžio gimimo dienų praėjo 20 metų. Tai nedidelis istorijos tarpsnis, bet nemažas žmogaus gyvenime, ypač išsiilgusiems laisvės, iškentėjusiems priespaudos kančias. Pasigendame jų susirinkimuose, šventiniuose renginiuose. Jų dvasia stipresnė už kūną, bet jiems stinga jėgų. Visi žinome, kad aktyviausi ir ištikimiausi Sąjūdžio juodadarbiai buvo ir yra buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, dabar jau garbaus amžiaus žmonės. Vergijoje Rusijos naudai atidavę savo sveikatą ir jėgas, daugelis jaučia tokią nuoskaudą dėl dabartinės padėties Lietuvoje, kad nebetiki nei teisingumu, nei autoritetą praradusia valdžia, nebežinančia, kaip dar žemiau nusilenkti Kremliui. Sąjūdis suburdavo daugiatūkstantinius mitingus, bangavo trispalvių jūra. Panevėžio sąjūdininkų atmintyje neišblės LS Panevėžio skyriaus atsakingojo sekretoriaus Algimanto Plytniko, Tarybos narių Petro Kondratėno, Eugenijaus Žviko vardai. Amžinąjį jiems atilsį. Tiesa, kaip ir visur, kai kuriems Sąjūdis tebuvo tramplinas į minkštas kėdes, asmeninės gerovės vandenėliu užgesinęs rusenančią idėjų ugnelę. Ne dėl garbės Panevėžio sąjūdininkai saugo Baltijos kelio palikimą jo trasoje rajono ribose pastatytus paminklinius akcentus kryžius ir paminklus. Kasmet, Baltijos kelio metinių išvakarėse, sąjūdininkai, LPKTS nariai Genovaitė Žygienė, Elenutė Krikštaponienė, Petras Čarna ir kiti pravažiuoja Baltijos keliu, sutvarko paminklų aplinką, pasodina gėlių. Sąjūdininkai dalyvauja miesto politiniame gyvenime būdami įvairių partijų nariais.
Lietuvoje trūksta lėšų socialiai remtiniems žmonėms, pensijos didėja lėčiau nei auga kainos, tačiau valdžia nenori pareikalauti, kad Rusija, Sovietų Sąjungos įkūrėja ir jos palikimo paveldėtoja, atlygintų okupacijos metais padarytą žalą Lietuvos ūkiui ir jo piliečiams. Rusijos atsisakymas svarstyti žalos atlyginimo klausimą tik priežastis pateisinti Vyriausybės neveiklumą bei nuolankumą Rusijai. Tas nuolankumas daro meškos paslaugą Rusijos demokratijai ir skatina jos valdžią, siekiančią atkurti imperiją. Tam ir reikalingas Rusijai Karaliaučiaus kraštas karo technikos prikimštas placdarmas plėsti iskonno ruskije ziemli. Deja, Karaliaučiaus krašto priklausomybės klausimo nei teisinių, nei moralinių aspektų niekas nekelia. Kažin ar tai neatsirūgs ir Lietuvos, ir visos Europos saugumui. Kas gali paneigti, kad per neatsargumą nepakils raketa su atominių galvučių užtaisu, o kaltų irgi nebus, kaip ir lėktuvo Su-27 avarijos atveju. Rusija tyčiojasi iš Lietuvos teisingumo institucijų ir teisinio bendradarbiavimo sutarties. Ji savų neišduoda. Rainių, Medininkų, Sausio 13-osios žudikai ramiai šildosi Kremliaus saulutėje.
Algirdas BLAŽYS
Panevėžys
© 2008 XXI amžius
|