Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Išrinktas naujas JAV prezidentas: Bažnyčios sveikinimai, viltys, abejonės

Mindaugas BUIKA

Išrinktasis prezidentas Barakas Obama pabrėžia dvasingumo svarbą politikoje

Popiežius meldžia B. Obamai Dievo pagalbos

Pirmojo juodaodžio politiko, 47 metų senatoriaus Barako Obamos išrinkimas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu susilaukė plataus atgarsio ir bažnytiniuose sluoksniuose. Šia istorine proga naująjį stipriausios pasaulio valstybės vadovą ir jo šeimą asmeniniu laišku pasveikino popiežius Benediktas XVI, pabrėždamas visuotinę šio įvykio reikšmę. Per JAV ambasadorę prie Šventojo Sosto Mariją Aną Glendon perduotame sveikinime Šventasis Tėvas pažadėjo išrinktajam prezidentui B. Obamai savo maldas, kad Dievas padėtų jam nešti „svarią atsakomybę tautos ir tarptautinės bendruomenės tarnystei“. Popiežius taip pat pabrėžė, kad meldžia gausios Dievo palaimos visiems Jungtinių Valstijų gyventojams „kartu su visais geros valios žmonėmis kuriant taikos, solidarumo ir teisingumo pasaulį“. Pranešama, kad dar vieną laišką popiežius Benediktas XVI  B. Obamai parašys per inauguraciją į JAV prezidento postą, kuri įvyks sausio 20 dieną.

Sveikinimo telegramą išrinktajam Jungtinių Valstijų vadovui taip pat pasiuntė ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Komentuodamas šiuos sveikinimus Šventojo Sosto informacijos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis sakė, jog Katalikų Bažnyčia supranta Jungtinių Valstijų prezidento „didžiulę atsakomybę ne tik savo šaliai, bet ir visam pasauliui“, nes JAV įtaka visose tarptautinio gyvenimo srityse yra didžiulė. Bažnyčia turi viltį, kad naujasis prezidentas pateisins visos planetos žmonių lūkesčius, „efektyviai tarnaus teisei ir teisingumui, ras adekvačius būdus taikos skatinimui pasaulyje“, – kalbėjo tėvas F. Lombardis. Yra svarbu, kad pirmaeilis dėmesys žmogaus asmens pažangai ir orumui atitiktų dvasinių vertybių reikalavimus. Tikintieji meldžiasi, kad Dievas apšviestų B. Obamą ir padėtų jam vesti savo šalį į visą pasaulį krikščioniškos artimo meilės ir susitaikymo keliu.

Išrinktąjį Jungtinių Valstijų prezidentą pasveikino ir JAV katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas. Sveikinimo rašte patvirtinę, kad B. Obamos laimėjimas turi „istorinę“ reikšmę ir kad šalies gyventojai jam „patikėjo didžiulę atsakomybę“, ganytojas teigė, kad amerikiečių vyskupai meldžia, „kad Dievas suteiktų jam stiprybės ir išminties būsimųjų iššūkių akivaizdoje“. Priminęs dabartinę krizę kardinolas F. Džordžas aiškino, kad naujosios vyriausybės politika turi sutelkti dėmesį į „labiausiai pažeidžiamų gynimą ir susitaikinimo skatinimą mūsų šalyje ir pasaulyje“.

JAV episkopato vadovas pabrėžė, kad Bažnyčia yra pasirengusi bendradarbiauti su naująja administracija „ginant kiekvieno žmogaus gyvybę ir orumą“. Kartu su B. Obama jis pasveikino išrinktąjį naująjį 65 metų viceprezidentą Džo Baideną. Jo išrinkimas taip pat yra savotiškas istorinis įvykis amerikiečių katalikų bendruomenėje. Senatorius D. Baidenas taps pirmuoju kataliku JAV istorijoje, užėmusiu viceprezidento postą. Iki šiol katalikai, kurie sudaro apie ketvirtadalį iš 300 milijonų JAV gyventojų, yra turėję tik vieną savo bendruomenės atstovą prezidentą – Džoną Kenedį.

Kelio į Kristų atspindys politikoje

Vykstant rinkimų kampanijai amerikiečių katalikų seniausias periodinis leidinys „US Catholic“ publikavo interviu su kandidatais, pateikdamas klausimus apie šalies tikintiesiems rūpimas moralines, socialines ir politines problemas. Atsakydamas į klausimą apie socialinę politiką B. Obama priminė, kad jo paties „kelias į Kristų“ formavosi per organizacinę veiklą Čikagos neturtingų juodaodžių kvartaluose. „Per šį darbą, kurį iš dalies finansavo ir Katalikų Bažnyčia, aš mačiau kaip kenčia tie, kurie neteko darbo ir susidūrė su kitais ekonominiais sunkumais“, aiškino B. Obama. Vėliau savo memuaruose jis pripažino, kad klausydamas vargšų pasakojimų bei lankydamasis Čikagos krikščionių maldos namuose jis suprato, kad vienintelis teisingas kelias yra Biblijos nešama viltis.

 B. Obama užaugo gana sekuliarioje šeimos aplinkoje, kurioje persipynė skirtingos tikybos. Jo tėvas (Barakas Huseinas Obama) buvo kilęs iš Etiopijos musulmonų šeimos ir studijuodamas JAV faktiškai prarado savo tikėjimą. Motina baltoji amerikietė Ana Danhem, nors kilusi iš protestantų baptistų šeimos, irgi nebuvo praktikuojanti. Todėl ir B. Obama iki 1985 metų, kai atvyko gyventi ir dirbti į Čikagą, buvo abejingas religijai. Po poros metų socialinės veiklos pagal krikščioniškąjį Bendruomenių vystymo projektą jis priėmė krikštą ir tapo sekmininkų Jungtinės Kristaus Bažnyčios, kuriai priklauso ir jo šeima, nariu.

Ši sekmininkų denominacija pasižymi ypatingu palankumu juodaodžiams – ji buvo pirmoji JAV protestantų bendruomenė, kurioje dar 1785 metais afroamerikietis gavo kunigystės šventimus. Pastaruoju metu kai kuriose jos atšakose, kaip ir toje, kuriai vadovauja B. Obamą į tikėjimą atvedęs pastorius Džeremijas Vraitas, vyrauja vadinamasis afrocentrizmas, teigiantis, jog tik juodoji rasė gali išgelbėti pasaulį nuo to savanaudiškumo ir moralinio nuosmukio, į kurį atvedė „išsigimusi“ baltoji rasė. Šis ir kiti kontraversiniai pastoriaus D. Vraito pareiškimai, sionizmą prilyginantys rasizmui, bei pastabos, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinis išpuolis Niujorke neva buvo teisinga bausmė „baltajai Amerikai ir Vakarų pasauliui“ paskatino B. Obamą atsiriboti nuo savo dvasinio vadovo. Jis artimai bendrauja su Čikagos Šv. Sabinos katalikų parapijos klebonu kunigu Maiklu Flegeriu, kurį dėl perdėto „partinio“ kišimosi į pastarąją rinkimų kampaniją kardinolas F. Džordžas netgi buvo trumpam suspendavęs.

Nuo pat įžengimo į nacionalinės politikos sferą per savo kalbą 2004 metų Demokratų partijos suvažiavime senatorius B. Obama labiau nei kiti šios liberalios politinės jėgos atstovai pabrėžė dvasingumo svarbą. Ne veltui dar 2007 metais žurnalo „Times“ surengta apklausa patvirtino, kad rinkėjai B. Obamą laiko religingiausiu iš visų kandidatų (galbūt išskyrus buvusį Masačiusetso gubernatorių respublikoną Mitą Romnį, kurio mormoniškos pažiūros ypač plačiai buvo aptariamos žiniasklaidoje).

Dar būdamas Ilinojaus valstijos kongreso nariu B. Obama pasiūlė tokius krikščioniškus įstatymų projektus kaip darbo vietų kūrimas neturtingam jaunimui, vaikų auklėjimo kursai vienišoms menkas pajamas turinčioms motinoms, buvusių kalinių integravimas į visuomenę, tautinių mažumų verslininkų skatinimas. Remdamasis savo konfesijos teologiniu mokymu, jis kritikavo paviršutiniškai suprastą „viduriniosios klasės“ sampratą, kai pasitenkinama tik savo „sutvarkytu“ materialiniu gyvenimu, negalvojant apie kitų vargus. „Materializmas negali užpildyti mūsų egzistencijos, – sakė B. Obama. – Mes turime galvoti ir apie kitus.“

Naujosios valdymo programos elementai

Atsakydamas į „US Catholic“ pateiktus klausimus tada dar kandidatas į prezidentus senatorius B. Obama sakė, kad kova su skurdu yra visos tautos „kolektyvinė atsakomybė“. Jo įsitikinimu, vyriausybė gali daug ką nuveikti šioje srityje, pavyzdžiui, padaryti mokestines lengvatas vargingiesiems, investuoti į bendruomenes, suteikti kreditus dirbančiųjų šeimoms. Dabar, kai dėl investicinių bankų krizės kreditai išduodami sunkiai ir padidėjo jų palūkanos, labai svarbu, kad šeima išsaugotų savo būstą. „Nuosavas namas daugeliui yra „amerikietiškos svajonės“ įgyvendinimas, – tvirtino B. Obama. – Todėl aš planuoju sukurti visuotinį įstatinį kreditą bei kitokiais būdais paremti namų savininkus, kad jie neprarastų savo namų“. Jo nuomone, reikia dėmesį skirti tiems miestų kvartalams, kuriuose vyrauja organizuotos nusikaltėlių grupės. Išrinktasis prezidentas sveikino ir nevyriausybinių organizacijų, katalikiško „Caritas“ veiklą skurdo sumažinimui. „Mūsų tautos problemos yra pernelyg didelės, kad jas galėtų išspręsti vyriausybė, todėl turime darbuotis visi kartu“, – pabrėžė B. Obama.

Paklaustas dėl gamtosaugos politikos išrinktasis prezidentas pripažino, kad gamtosaugos srityje yra „moralinis dėmuo“ ir kad jam imponuoja popiežiaus Benedikto XVI iniciatyvos, skatinančios atsakingesnę gamtos priežiūrą. B. Obama pažadėjo burti įvairias jėgas, kad būtų susidorota su globaliniu klimato kaitos iššūkiu ir apsaugoti gamtos resursai, kad būtų sudaryta programa „šiltnamio dujų“ emisijos sumažinimui. Naujojo vadovo įsitikinimu, JAV gamtosaugos srityje turi užimti „lyderio pozicijas“ kurdamos Globalinį energijos forumą bei kitose tarptautinėse iniciatyvose.

Paklaustas apie imigrantų problemą B. Obama sakė, kad imigracijos reforma bus pirmųjų jo prezidentavimo metų prioritetas. „Mes pagaliau turime iškelti į dienos šviesą 12 milijonų nelegaliai JAV gyvenančių asmenų, užtikrinti mūsų sienų saugumą ir griežtai bausti tuos darbdavius, kurie piktnaudžiauja neturinčiais dokumentų imigrantais“, – sakė išrinktasis prezidentas. Tiems imigrantams, kurie yra susitvarkę dokumentus, dirba legaliai ir moka mokesčius, reikia sudaryti palankesnes sąlygas JAV pilietybės įsigijimui. Be to, reikia gerinti ir vizų išdavimo programas nuolatiniam ar laikinam apsigyvenimui, kad „į Ameriką būtų pritraukti talentingiausi pasaulio žmonės“, – pabrėžė B. Obama.

Apie karą su teroristais, taikos palaikymą pasaulyje, padėtį Irake ir Irane B. Obama sakė, jog „kartais jėga yra būtina, pavyzdžiui, siekiant sustabdyti grėsmę Amerikai ar sąjungininkams, bet šis sprendimas niekada nebūna lengvas“. Nacionalinio ir bendrojo saugumo palaikymui reikia panaudoti ne tik karinius, bet ir kitus ekonominius, diplomatinius, informacinius resursus. „Aš jaučiu gilią pagarbą Jonui Pauliui II ir jo prieštaravimui (JAV kariuomenės) invazijai į Iraką 2003 metais“, – teigė B. Obama, primindamas, kad buvo vienas iš nedaugelio senatorių, iš pat pradžių nepritarusių karui Irake. Išrinktasis prezidentas taip pat pabrėžė, kad remia popiežiaus Benedikto XVI raginimus atstatyti taiką, ypač dėl baisaus antikrikščioniško smurto Irake, dėl ko didesnė dalis krikščionių buvo priversti palikti šalį. „Dabar mums reikia  rūpestingai išeiti iš Irako, nes į jį įėjome nerūpestingai“, – nurodė B. Obama. Reikia daryti spaudimą dabartiniams Irako vadovams, kad jie palaikytų tvarką šalyje. Išrinktasis prezidentas pabrėžė, kad ypač svarbu išspręsti dėl karo Irake atsiradusių 5 milijonų pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų klausimą, kurį nuolat kelia Katalikų Bažnyčia.

Susirūpinimas dėl gyvybės kultūros likimo

Pirmasis ir svarbiausias klausimas, kurį „US catholic“ uždavė senatoriui B. Obamai, buvo apie gyvybės kultūrą. Kaip žinoma, Bažnyčia reiškia išskirtinį susirūpinimą dėl nepakankamos negimusio kūdikio apsaugos legalizavus abortą, taip pat dėl vykdomų eksperimentų su žmogaus embrionų kamieninėmis ląstelėmis, taip sunaikinant pačią žmogiškosios gyvybės užuomazgą. Atsakydamas į šį klausimą ir reikšdamas išankstinę pagarbą „gero tikėjimo žmonėms“, kurie nepritars jo atsakymui, B. Obama su būdinga demokratų partijai liberalia nuostata pareiškė ginantis „moters teisę į pasirinkimą žudyti ar nežudyti savo įsčiose pradėtą kūdikį“. Jis nurodė, kad sprendimai dėl aborto nedaromi atsitiktinai ir kad geriausia tokiais atvejais tartis šeimoje, su medikais bei dvasininkais. Išrinktasis prezidentas taip pat pripažino, kad reikia stengtis mažinti tuos atvejus, kada tenka priimti sprendimą dėl aborto. Siekiant sumažinti nepageidaujamų nėštumų skaičių, reikia jaunimui pritaikyto seksualinio auklėjimo. B. Obama patvirtino, kad turėtų būti skatinama susilaikyti nuo ikisantuokinių seksualinių santykių, bet vyriausybė neturėtų į tai kištis. Čia yra aiški nuoroda, kad naujoji vyriausybė gali nutraukti dabartinio prezidento Džordžo Bušo finansiškai palaikytą krikščionišką seksualinį auklėjimą mokyklose, kuriame buvo skatinama minėta abstinencija. B. Obamos įsitikinimu, čia aktyvesni turi būti tėvai. Tuo tarpu kūdikio laukiančios nėščios moterys turi gauti prenatalinę ir postnatalinę globą, turi būti vystomas tėvų švietimas, remiamos įvaikinimo ir kitos tarnybos.

B. Obama taip pat nepritaria prezidento Dž. Bušo vykdytam kamieninių ląstelių tyrimo draudimui (nors šią baigiančio kadenciją šalies vadovo politiką sveikino Bažnyčia), nes tai, pasak jo, padėtų gydyti sunkias ligas. Tiesa, B. Obama pažymėjo, kad jis už tokį kamieninių ląstelių tyrimą, kuris atitiktų „aukščiausius etinius standartus“, tai yra, kad tam būtų naudojami tik sunaikinimui skirti embrionai ir kad jų donorai duotų raštišką sutikimą naudojimui. Išrinktasis prezidentas taip pat užsiminė apie paramą ir iš suaugusių audinių išgautų kamieninių ląstelių tyrimui, nors Bažnyčia pabrėžia (ir tam pritaria daugelis mokslininkų), jog tai yra teisingiausia alternatyva žmogaus embrioninės gyvybės naikinimui, vardan „pažangos“.

Kaip ir galima buvo tikėtis, B. Obama pripažino, kad „kai kurie nusikaltimai yra tokie žiaurūs, kad nusipelno mirties bausmės“. Šiai aukščiausiai bausmei pritaria beveik du trečdaliai amerikiečių rinkėjų ir kiekvienam kandidatui į valstybės vadovo postą tiesiog „privalu“ remti jos legalumą. Išrinktasis prezidentas, priminęs pasitaikiusias klaidas, kai egzekucijos būdavo įvykdomos ir nekaltiems žmonėms, patvirtino sieksiantis, kad mirties bausmė būtų taikoma teisingai ir kad būtų remiamos smurtinių nusikaltimų aukos ir jų šeimos.

Apskritai yra pagrindo baimei, kad dėl liberalaus B. Obamos požiūrio į abortus ir kamieninių ląstelių tyrimą sulig jo atėjimu į valdžią bei demokratų partijos įsitvirtinimu Kongrese šalyje gali sustiprėti mirties kultūra. Išrinktasis prezidentas dar 2007 metais mirties kultūros skatinimu pasižymėjusiai Planuotos tėvystės federacijai yra pažadėjęs, kad pirmasis jo žingsnis bus Kongrese svarstomo Pasirinkimo laisvės akto, kuriuo būtų atšaukti visi prezidento D. Bušo pastangomis įvesti įstatyminiai aborto apribojimai, pasirašymas.

Ne veltui Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių katalikų ganytojai, vertindami B. Obamos „istorinę pergalę“, pabrėžė besimeldžiantys, kad naujoji administracija pratęstų ankstesnės vyriausybės gyvybės gynimo politiką. JAV sostinės Vašingtono arkivyskupas Donaldas Viuerlis linkėjo išrinktajam prezidentui  „išminties ir gailestingumo“, kad būtų rodoma derama pagarba „visų žmonių gyvybės šventumui ir orumui“. JAV episkopato Vidaus politikos komiteto pirmininkas Rokvilio (Niujorko valstija) vyskupas Viljamas Merfis ragino B. Obamą „permąstyti savo pozicijas“, kad jos labiau atitiktų amerikiečių visuomenės daugumos nuostatas. Visos apklausos patvirtina, kad dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų pasisako prieš abortus (nuo 1973 metų, kai JAV buvo įteisintas abortas, šalyje jau nužudyta apie 50 milijonų negimusių kūdikių).

© 2008 „XXI amžius“