| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Palangos Lurdas Bronislovas GASIŪNAS
1858 metais Lurde (Prancūzija) apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. 1876 metais toje vietoje buvo pastatyta didinga Bazilika. 1899 metais Palangos parke, šiaurinėje Birutės kalno pusėje, grafas F. Tiškevičius pagal prancūzų architekto Bonome projektą įrengė Lurdo grotą su didžiojo ir mažojo urvo uolomis. Uoloje stovi Lurdo Dievo Motinos Marijos skulptūros kopija, sukurta žinomo danų skulptoriaus Thorno Valdenso (ši skulptūra yra Palangos bažnyčioje). Dabartinę Lurde esančią Dievo Motinos Marijos kopiją savo lėšomis ir rūpesčiu atstatė palangiškė Karolina Rimšienė. Per Antrąjį pasaulinį karą Lurdo grota buvo žiauriai išniekinta, Švč. Mergelės Marijos skulptūra sušaudyta, liko tik jos dalys ir armatūros strypai, kurie taip išstovėjo visus metus. Tais metais Palangos klebonu buvo Jonas Ilskis. 1945 metais karo mūšiai vyko mieste. Per mūšius klebonas buvo bažnyčioje ir priešais Maloningosios Motinos altorių klausykloje meldėsi, kalbėjo brevijorių. Staiga bažnyčioje pasirodė šviesa. Šalia Marijos altoriaus stovėjusi Lurdo Marijos skulptūra staiga atgijo, palenkė galvą į kunigą, suglaudė rankas, pravėrė lūpas ir pakvietė arčiau. Kai klebonas priėjęs arčiau atsiklaupė, ji prakalbo: Mano sūnau ir tarne, Tu daug meldiesi, bet Tau teks daug kentėti dėl mano sūnaus Vardo. Melskis ir būsi išklausytas... Nepraėjus nė mėnesiui į zakristiją pasibeldė Stasys Paulauskas. Klebonas nusigando, nes šis žmogus buvo pagarsėjęs liaudies gynėjų (stribų) vadas. Jo, visada girto pabaisos, bijojo visi gyventojai, ne vienas nuo jo buvo nukentėjęs. S. Paulauskas buvo baigęs Paryžiaus aukštąją meno mokyklą, buvo jau spėjęs išgarsėti kaip menininkas, bet, deja, per girtuoklystę viską prarado. Pasirodo, prieš porą savaičių Paulauskas sapne aiškiai regėjo, kaip Švč. Mergelė Marija pareikalavo liautis darius piktą ir atgailauti. Ji pažadėjo išgelbėti jį nuo pražūties. Tą naktį šis regėjimas jam pasikartojo tris kartus, netgi su grasinimu. (Beje, Paulauskas buvo kilęs iš religingos šeimos.) Ryte jis viską papasakojo savo draugui V. Smalininovui (rusų stačiatikiui). Draugas patarė kreiptis į vietos kleboną. S. Paulauskui buvo sunku ištrūkti iš NKGB liaudies gynėjų voratinklio. Viršininkas už atsitraukimą grasino mirties bausme. Vėliau jis kreipėsi į centrą Vilniuje, bet nieko gero... Jau rengėsi grįžti namo, bet kilo mintis nueiti į Aušros Vartus ir pasimelsti. Tik staiga lyg kas į ausį jam pasakė Eik į komisiją juk tu atrodai kaip ligonis... Gydytojų komisija pripažino jį esant sunkiu ligoniu. Su tokia pažyma nuvykęs į centrą gavo atleidimą gydytis neribotam laikui. Po visų vargų naktį jis dar sugrįžo prie Aušros Vartų Marijos ir pirmą kartą su tikėjimu ir karšta malda suklupęs pravirko... Vietos NKGB viršininkas, gavęs iš centro raštą, Paulauską iš pareigų atleido. Dabar jis klebono Ilskio prašė pasakyti, kaip jis turi atgailauti. Klebonas J. Ilskis paskyrė S. Paulauskui restauruoti Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, esančią Birutės kalne. 1945 m. rudenį S. Paulauskas su savo sūnumi Stasiu, surinkę visas skulptūros nuolaužas, vežimu parsivežė jas į savo dirbtuves ir iš mažiausių šukelių atkūrė statulą. Ši brangi katalikams Švč. Marijos statula buvo atgabenta į Palangos bažnyčią ir šiandien garbingai stovi prie Maloningosios Marijos altoriaus. Dabar prie šios skulptūros nuolat dega žvakės ir meldžiasi tikintieji, prašydami Švč. Marijos malonių. Jau daug metų Palangoje puoselėjama tradicija pirmą gegužės dieną, vadovaujant klebonui kun. A. Genučiui, rinktis prie Birutės kalno Lurdo grotos, melstis ir procesija per miestą grįžti į bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Istorinę tiesą liudijo buvęs Palangos klebonas kun. Jonas Ilskis.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |