|
Masiniai neramumai Islandijoje
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Finansinės krizės ištiktoje Islandijoje prasidėjo masiniai neramumai. Nuo lapkričio 20 dienos šalies sostinėje Reikjavike vyksta mitingai, piketai, protestuojama prieš finansinės krizės padarinius. Lapkričio 22 dieną demonstrantai susirėmė su policija, keletas jų buvo suimta. Lapkričio 23 dienos ryte prie policijos būstinės susirinko apie tūkstantis demonstrantų, jie reikalavo paleisti sulaikytąjį. Vėliau susirinkę žmonės pabandė laužti duris, apmėtė policijos pastatą akmenimis. Policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas, pareigūnų būrys pabandė nustumti susirinkusią minią, susirėmimuose panaudojo gumines lazdas. Sužeisti penki demonstrantai ir trys policininkai. Vėliau sulaikytasis demonstrantas buvo paleistas jo draugams sumokėjus teismo paskirtą baudą. Kitame mitinge, vykusiame Reikjaviko centre, susirinkę žmonės reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. Į šią akciją susirinko keli tūkstančiai žmonių. ,,Nebetikime vyriausybe, šalies valdžia mus labai nuvylė pareiškė vienas iš mitingo organizatorių Horduras Torfasonas. Vėliau demonstrantai žygiavo link šalies parlamento, ir čia įvyko mitingas, po kurio prasidėjo susirėmimai su policija.
Islandija ilgą laiką buvo viena iš labiausiai klestinčių pasaulio šalių, bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekė 41 tūkstantį dolerių, daugelis žmonių gaudavo solidžius atlyginimus ir pensijas. Šiuo metu Islandijoje gyvena 316 tūkstančių gyventojų. Šalyje gerai išvystyta žvejyba ir žuvies perdirbimo pramonė, informacinių technologijų verslas, per pastarąjį dešimtmetį gerokai išsiplėtė turizmo sektorius. Bet nuo 2008 metų pavasario Islandija pateko į vis gilėjančią krizę, Islandijos kronos vertė nukrito 50 proc., bankrutavo du bankai, dar keli atsidūrė prie bankroto ribos. Vyriausybė nacionalizavo tris stambiausius šalies bankus, nes jų žlugimas būtų neišvengiamai paveikęs ir taip šlubuojančią ekonominę situaciją bei visai pakirstų žmonių pasitikėjimą valstybinėmis struktūromis. Premjeras Geiras Horde pareiškė, kad vyriausybė tikisi situacijos stabilizavimo,tačiau finansinės krizės padariniams įveikti reikia laiko.
Krizės apimtoje Islandijoje gyvenimas gerokai keičiasi. Tūkstančiai žmonių atsisako prabangių automobilių, tuštėja ir restoranai bei pramogų kompleksai, anksčiau būdavę sausakimši. Daugybė automobilių, kuriuos pardavė jų savininkai, stovi Reikjaviko uoste, jie bus išgabenti į Daniją, Švediją, Airiją ir kitas valstybes. Savininkai buvo priversti automobilius parduoti pusvelčiui, neįstengdami jų išlaikyti. Be to, islandai atsisako suplanuotų kelionių į užsienį.
Islandijos vyriausybė ieško išeities iš susidariusios situacijos. Net buvo planuojama imti didžiulius kreditus iš Rusijos. Spalio 14-15 dienomis Maskvoje vyko Islandijos delegacijos ir Rusijos vyriausybės atstovų derybos, buvo tariamasi dėl galimo 4 milijardų eurų kredito. Vis dėlto Islandijos vyriausybė atsisakė planų imti kreditą iš Rusijos. Islandijos laikraščiuose pasirodė straipsnių, kuriuose teigiama, kad keli šalies koncernai ir bankai ilgą laiką buvo susiję su kai kuriais Rusijos verslininkais ir valdžios pareigūnais ir kartu vykdė tam tikras finansines operacijas per Virginijos salose registruotų ofšorinių firmų tinklą. Vienos iš tokių ofšorinių bendrovių steigėjas yra vienas iš turtingiausių Islandijos žmonių B.Gudmundsonas, kuris dar nuo 1992 metų palaikė ryšius su Rusijos verslo struktūromis. Kol kas Islandija iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Skandinavijos šalių jau gavo 4,6 milijardų dolerių siekiančius kreditus. Jau svarstomi konkretūs mokesčių reformos planai, rengiamasi mažinti įvairius mokesčius.
Islandijos vyriausybė svarstė susidariusią padėtį, aptarė konkrečius planus, kaip elgtis masinių neramumų atveju. Islandija neturi reguliarios kariuomenės dalinių, yra tik pakrančių apsaugos tarnyba, kurioje tarnauja virš 700 pareigūnų. Tad galimų masinių neramumų atveju bus galima remtis tik policijos pajėgomis, kurios nėra gausios. Islandija iki šiol ilgą laiką buvo viena iš stabiliausių Europos valstybių, kur retai vykdavo streikai, o į demonstracijas susirinkdavo iki kelių šimtų žmonių. Islandija ilgą laiką pasižymėjo kaip valstybė, kurioje neaukštas nusikalstamumo lygis. Tačiau dabar daugėja plėšimų, įsilaužiama į privačius namus ir parduotuves. Sunku tikėtis, kad finansinės krizės apimtai šaliai gretai pavyks pakilti. Sėkmingu atveju krizę bus galima įveikti per du-tris metus.
© 2008 XXI amžius
|