Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Mums rašo
Piligrimystė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Metinė Popiežiaus veiklos apžvalga

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Vyskupų Sinodo generaliniu sekretoriumi slovėnu arkivyskupu Nikola Eterovičiumi

Vyskupų Sinodas ir šv. Pauliaus jubiliejus

Besibaigiančių 2008 metų pagrindiniu Katalikų Bažnyčios įvykiu trumpoje apžvalgoje pirmiausia reikėtų paminėti Šventajam Raštui skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Spalio mėnesį Vatikane vykusio Bažnyčios hierarchų susitikimo nagrinėtoje temoje „Dievo Žodis Bažnyčios gyvenime ir misijoje“ buvo svarstomas dinamiškas ryšys tarp Šventojo Rašto ir liturgijos, skatinta Lectio Divina praktika, aptartas Šventojo Rašto platesnis naudojimas ekumeniniam bei žydų ir krikščionių dialogui. Pagal Vyskupų Sinodo dalyvių pateiktus 55 pasiūlymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir poreikis gerinti homilijas, Šventasis Tėvas rengia savo Posinodinį apaštalinį paraginimą.

Su Šventojo Rašto nagrinėjimu ir sklaida yra artimai susieti popiežiaus Benedikto XVI birželio mėnesį paskelbti Šv. Pauliaus metai, skirti tautų apaštalo gimimo 2000-ųjų metinių jubiliejui. Inauguracijoje, dalyvaujant Konstantinopolio stačiatikių patriarchui Baltramiejui I bei kitų krikščioniškų Bažnyčių aukštiesiems hierarchams, buvo akcentuoti ekumeniniai bei misijinio veikimo tikslai bei naujoji evangelizacija šiuolaikinio sekuliarizmo iššūkio akivaizdoje. Vėlesniais mėnesiais Šv. Pauliaus metai buvo plačiai celebruojami įvairiomis liturginėmis apeigomis, teologinėmis konferencijomis ir ekumeniniais susitikimais Romoje, Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose, kur gyveno ir dirbo didysis misionierius, bei visame pasaulyje. Nuolat savo bendrosiose audiencijose nagrinėdamas šv. Pauliaus raštus, popiežius Benediktas XVI mokė, kad šiuolaikiniai krikščionys iš apaštalo turi semtis misijinės energijos ir drąsos.

Įspūdingos užsienio kelionės

Iš Šventojo Tėvo šiųmečių trijų užsienio kelionių didžiausio dėmesio nusipelnė vizitas į Lurdo Dievo Motinos šventovę Prancūzijoje. Piligrimystė buvo skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 150 metinių jubiliejui, kuris buvo minimas ištisus metus. Atvykęs į Lurdą rugsėjo viduryje, popiežius Benediktas XVI kaip tikras piligrimas aplankė su regėtojos šv. Bernadetos Subiru gyvenimu susijusias vietas, Dievo Motinos apsireiškimų grotą, gaivinosi ten trykštančio šaltinio stebuklingomis savybėmis pasižyminčiu vandeniu, vadovavo tradicinei Eucharistinei procesijai ir jubiliejaus šv. Mišioms, pabrėždamas, kad „Lurdas – tai tarsi šviesa mūsų kasdieniniame keliavime apgraibomis per sutemas. Marija pravėrė žmonijai duris į šviesą, dėl to mes ją vadiname Dangaus Vartais“.

Šventasis Tėvas aplankė ir tolimas šalis – Jungtines Amerikos Valstijas ir Australiją. Per balandžio mėnesio vizitą į JAV, jis pasakė kalbą Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke,  atkreipdamas dėmesį į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo 60-ąsias metines. Susitikimuose su amerikiečiais katalikais popiežius Benediktas XVI perspėjo, kad „naujojo sekuliarizmo išpuoliai“ kelia grėsmę tradicinės moralės ir šeimos vertybėms bei stengiasi nutildyti religijos balsą viešuosiuose reikaluose. Vizito po JAV metu prezidentas Džordžas Bušas surengė įspūdingą Šventojo Tėvo 81-ojo gimtadienio minėjimą Baltuosiuose rūmuose.

Liepos mėnesį Australijoje popiežius Benediktas XVI vadovavo Pasaulinės jaunimo dienos renginiams. Šia proga į Sidnėjų buvo susirinkę daugiau kaip 200 tūkstančių jaunų žmonių iš 170 pasaulio šalių. Ragindamas jaunimą į atsivertimą ir tikėjimo išsaugojimą, Šventasis Tėvas savo kalbose nemažai dėmesio skyrė ir ekologiniams klausimams. Jis pabrėžė, kad gamtos apsauga turi aiškų moralinį bruožą, kadangi išplaukia iš Dievo plano visai kūrinijai. Australijoje, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, popiežius Benediktas XVI dar kartą pasmerkė praeityje pasitaikiusius kunigų seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir susitiko su tų nusikaltimų aukomis.

Rūpinimasis Kinijos katalikais

2008 metais Šventojo Tėvo dėmesio centre vėl buvo naujosios supervalstybės – Kinijos Liaudies Respublikos – katalikai, kuriuos toliau persekioja valdantysis komunistų režimas. Šiuo atžvilgiu ypač išsiskyrė gegužės mėnuo, kai sveikindamas Vatikane koncertavusį Pekino filharmonijos orkestrą Popiežius sakė, kad nori ištiesti draugystės ranką visai šaliai. Po žemės drebėjimo Sičuanio provincijoje Benediktas XVI pabrėžė, kad nuoširdžiai meldžiasi už nelaimės ištiktus žmones. Gegužės 24-ąją jis paskelbė Pasaulinės maldos už Kinijos Bažnyčią dieną, išreikšdamas viltį, kad ateis diena, kai šalies katalikai galės be baimės skelbti Evangeliją.

Spalio mėnesį Šventasis Tėvas viešai apgailestavo, kad Pekino valdžia neleido vietiniams vyskupams nuvykti į Romoje vykusį Sinodą. Gruodžio viduryje audiencijoje priėmęs su ad limina vizitu Vatikane viešėjusius laisvojo Taivano (oficialus šalies pavadinimas „Kinijos Respublika“) katalikų hierarchus, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad tos šalies nedidelė, bet klestinti tikinčiųjų bendruomenė  yra puikus pavyzdys ir žemyninei Kinijai, kaip teisinėje valstybėje galima būti ištikimu kataliku ir geru piliečiu. Jis ragino saloje įsikūrusios valstybės Katalikų Bažnyčios ganytojus neužmiršti, kad jie yra „dalis didžiosios kinų katalikų šeimos“ ir kad jie būtų dvasiškai vieningi su diskriminuojamais tikinčiaisiais kontinentinėje Kinijoje.

Pareiga tęsti tarpreliginį dialogą

Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį ir į kitus krikščionių persekiojimo atvejus įvairiuose regionuose, kur Bažnyčios nariai sudaro vietos gyventojų mažumą. Antikrikščioniško smurto apraiškų ir toliau užfiksuota Irake: čia kovo  mėnesį teroristų buvo pagrobtas ir nužudytas Masulo chaldėjų katalikų arkivyskupas Paulas Faradžas Rahas. Popiežius pasmerkė šį susidorojimą, pavadindamas Irako krikščionių patirtį autentiška „naująja kankinyste“. Benediktas XVI taip pat daug kartų išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio nepakantumo krikščionių mažumai save demokratiška laikančioje Indijoje. Ypač daug aukų atnešė hindusų ekstremistų išpuoliai rytinėje Orisos provincijoje, kur buvo nužudyti keli katalikų kunigai ir išprievartautos vienuolės.

Tokių nerimą keliančių įvykių akivaizdoje kaip niekad aktualus tarpreliginis bei tarpkultūrinis dialogas, ką patvirtino ir Šventasis Tėvas, dalyvaudamas tokio pobūdžio susitikimuose. Ypač plataus dėmesio susilaukė lapkričio mėnesį Vatikane darbą pradėjęs pasaulinis Katalikų ir musulmonų forumas. Kalbėdamas jo dalyviams popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad abi tikybos turi bendrą pareigą ginti žmogaus teises ir pagelbėti patiriantiems diskriminaciją. Panašios nuostatos vyravo ir toliau sėkmingai plėtojamo katalikų ir žydų dialogo renginiuose. Pirmą kartą Šventajam Raštui skirtame Vyskupų Sinode svečio teisėmis kalbėjo Izraelio judėjų rabinas. Spalio mėnesį Vatikane susitikęs su Tarptautinio žydų komiteto nariais Šventasis Tėvas pabrėžė, kad abiejų tikybų dialogas yra „sakrali pareiga“. Katalikų ir žydų santykių aktualijos buvo ryškios ir spalio 9 dieną iškilmingai minint Dievo tarno Pijaus XII mirties 50-ąsias metines. Pamaldoms vadovavęs Benediktas XVI iškėlė velionio Popiežiaus pastangas ginti žydus sunkiuoju Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.

Solidarumas ekonominės krizės akivaizdoje

Antroje metų pusėje, gilėjant globalinei ekonomikos krizei, Šventasis Tėvas priminė valstybinėms ir finansinėms institucijoms jų pirmutinę pareigą rūpintis žmonių likimu, o ne pelnu ar karjera. Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinė krizė rodo materialinių idealų trapumą. „Kas stato gyvenimą ant šių dalykų – medžiaginių reikalų, finansinės gerovės ir vaizdinių – tai faktiškai stato ant smėlio“, – kalbėjo Benediktas XVI Vyskupų Sinodo posėdyje. Pasaulio valstybių vadovams šiemet kelis kartus renkantis konsultacijoms dėl finansinės krizės įveikimo, Šventasis Tėvas priminė jų 2000 metais prisiimtus įsipareigojimus skurdo mažinimui  Jungtinių Tautų „viršūnių“ susitikime. Jie lieka galioti.

Gruodžio 19 dieną susitikęs su Šventojo Sosto darbuotojų tarnybos vadovais popiežius Benediktas vėl užsiminė apie „darbo krizę, kuri šiuo metu jaudina visą žmoniją“. Jis sakė, kad Kalėdų „šventąją naktį gimęs Kūdikis Kristus yra mums ypač artimas tuose sunkumuose. Jis kreipia švelnų žvilgsnį į tuos, kuriuos skaudžiai paveikė pasaulinė krizė, žadindamas tikro solidarumo jausmus“.

© 2008 „XXI amžius“