|
Jis mums atidavė viską
Telšių vyskupo kalėdinis kreipimasis
Mieli Broliai ir Seserys, Žemaičių žemės Tikintieji, sveikiname visus jus sulaukus Kalėdų švenčių, kuriose prisimename Tą, Kuris atėjo pas mus tuščiomis rankomis, bet viską atnešė, Kuris tylėdamas taip iškalbingai mus moko, Kuris, kad ir nepagerino mūsų gyvenimo medžiaginės situacijos, bet atnaujino mūsų gyvenimą iš esmės, nušviesdamas nauja šviesa tamsiausias žemiškojo gyvenimo valandas ir suteikė viltį beviltiškiausiose gyvenimo situacijose.
Jis mums viską atidavė, ką tik turėjo. Jis atidavė mums visa, kuo pats Jis buvo. Jis, Dieviškas Dieviškojo Tėvo Sūnus, atėjo mūsų paprašyti, kad būtume Jo broliai, kad drauge su Juo būtume mus mylinčio dangiškojo Tėvo vaikais, kad iš Jo išmoktume, kaip geri vaikai turi mylėti tą savo Tėvą, Juo pasitikėti, ramiai Jo rankų globojami gyventi, nesvarbu, kokie vėjai čia, žemės gyvenime, pūs.
Jis atėjo į šią žemę tuščiomis rankomis, kad mums padovanotų patį save kaip nuostabų Draugą ir Brolį, kaip Draugą ir Mokytoją, dovanotų mums save kaip begalinį ir nuostabų Dievą, mažame Betliejaus Kūdikėlyje ir dar mažesnėje ir kartu dar nuostabesnėje Eucharistinėje Duonoje.
Mieli Broliai ir Seserys, Telšių vyskupijos tikintieji, Kalėdų šventėje noriu dar kartą Jums palinkėti to, ko linkėjau keliaudamas per mūsų vyskupijos dekanatus Advento metu: tebūna Jums kasmet Kalėdos ne vien praeities prisiminimų šventės, kaip prieš 2000 metų Betliejaus tvartelyje gimė Kristus, bet tikros, gyvos Kristaus gimimo šventės Jūsų sielų, Jūsų širdžių gelmėse šiandien ir visada, Jėzaus gimimo Jūsų širdyse gelmės per Eucharistiją, per vertą ir nuoširdų su Juo susivienijimą Komunijoje. Tik tada Kalėdos bus šviesios ir tikros, tik tada Kalėdos nebus dar viena proga pasigerti. Nes tik tokios Kalėdos mus pakels virš niūrios ir dažnai drumzlinos kasdienybės. Linkiu visiems šį Viešpaties gimimą išgyventi ne kartą metuose, bet dažnai savo sielos ir širdies gelmėje.
Jėzus save mums dovanoja ne tik Eucharistinėje Duonoje, Jis mums save, kaip mokytoją, dovanoja savo Žodyje Evangelijoje, Naujajame Testamente. Šventojo Tėvo Benedikto XVI paraginti švenčiame apaštalo Pauliaus jubiliejinius metus, Naujųjų metų šventėje pradedame mūsų Tėvynės Lietuvos evangelizacijos pradžios tūkstantmečio minėjimo metus. Te Dievo Kristaus Žodis Naujasis Testamentas atranda kelią į kiekvienus namus, į kiekvieną šeimą ir kiekvieno žmogaus, ypač jauno, rankas, į kiekvieno gyvenimo prasmės ieškančio žmogaus rankas. Jūsų parapijų klebonai yra paraginti Jums padėti įsigyti Naujojo Testamento knygutę. Jie padės ją įsigyti. Skaitykime kasdien Šventąjį Raštą individualiai, skaitykite šeimose bendrai, skaitykite draugų būreliuose, kaimų miestų bendrijų būreliuose, maldos grupėse. Atverkim širdis Dievo žodžiui, atverkim širdis Kristui. Tik jis gali nušviesti mūsų širdies tamsumas, kurias taip graužia, taip gelia, nepaisant visų šių dienų mums prieinamų pramogų gausybės.
Šiais besibaigiančiais 2008 metais minėjome vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėto blaivybės sąjūdžio 150-metį. Dvasios akyse tebešviečia labai šviesūs susitikimai su priklausomybe nuo svaigalų kovojančiais, priklausomybę apvaldančiais mūsų broliais ir seserimis, tuo kilniu tikslu susibūrusiais į anoniminių alkoholikų grupes. Nuolankiai pripažinę savo silpnumą, pasitikėdami Dievo malone, individualios ir bendruomeninės bendro likimo brolių ir seserų maldos ir tarpusavio dvasinės paramos jėga, net ir beviltiškiausioje situacijoje atranda išeitį, įveikia pesimizmą ir prisikelia blaiviam gyvenimui. Jie yra mūsų džiaugsmas ir mūsų viltis. Kalėdų šventėje siunčiu visiems jiems savo nuoširdžius sveikinimus ir padrąsinimą: tęskite savo pradėtąją veiklą, nenusiminkite susidūrę su sunkumais bei kartais pasitaikančioms nesėkmėmis, glauskitės prie jus mylinčio ir jums padėti pasiruošusio gerojo Dievo. Dėl jūsų Jis tapo kūdikiu, dėl jūsų mirė prikaltas prie kryžiaus, daugelio paniekintas ir atmestas, dėl jūsų ir prisikėlė, kad jums padėtų prisikelti, kad padrąsintų tikėti Jūsų gražių pastangų prasmingumu, padrąsintų į savo grupes kviesti vis dar nedrįstančius į jas įsijungti ir iš girtavimo keltis. O visus tikinčiuosius kviečiu atsisakyti kai kur ir kai ko kurstomo nepalankumo ir nepasitikėjimo anoniminių alkoholikų grupėmis. Džiaukimės kartu su Viešpačiu, Geruoju Ganytoju, kad mūsų broliai ir seserys, buvę ir pražuvę, keliasi. Nebeminėkime, nebeprikaišiokime, kas buvo praeityje, palaikykime malda bei palankumu jų gražias šiandienines pastangas. Remkime juos nelengvame dvasinio prisikėlimo kelyje. Paraginkime vargstančius girtavimo liūne įsijungti į šias grupes, padėkime jas susirasti. Visose mūsų vyskupijos bažnyčiose skelbimų lentose galite rasti tokių grupių adresus, kontaktinius telefonus.
Šiemet Kalėdas švenčiame nerimo atmosferoje dėl galimos ekonominės, finansinės krizės. Pasitikėkime Viešpačiu, kuris mūsų žmones praeityje išvedė iš daug didesnių ir baisesnių ne tik materialinių, bet ir dvasinių sunkumų. Jei laikysimės Šventajame Rašte parodyto Dievo ir broliškos tarpusavio meilės kelio, solidarumo su mažaisiais, silpnaisiais, neturtingaisiais kelio, nepražūsime. Bet jei užmiršę Dievą ir artimą drebėsime tik dėl savo asmeninių pelnų ir naudų, nebus šis pasaulis nei jaukus, nei ramus, krizę seks iš naujo krizės.
Gal Viešpaties planuose šis sunkumų laikotarpis duotas tam, kad atrastume būdą rasti tarpusavio meilės, broliško solidarumo tarp visų mūsų visuomenės sluoksnių kelią. Gal tai padės mūsų visuomenės turtingiesiems verslininkams suprasti, kad net dėl jų verslo klestėjimo reikia pasirūpinti, kad krašto visuomenės dauguma nebūtų įstumta į kraštutinį neturtą, kad nepajėgtų pirkti verslininkų įmonėse gaminamas neturtingųjų pragyvenimui būtinas prekes. Gal ši krizė padės tą suprasti ir mūsų valdžios vyrams. Gal pagaliau pagal klasikinį Bažnyčios socialinį mokymą imsimės kurti tokias dialogo tarp turtingųjų verslininkų ir neturtingųjų darbo žmonių institucijas, kurios nebus kaip ligi šiol tik žaisliukas politikų rankose, bet taps efektyviu instrumentu siekiant visų visuomenės sluoksnių santarvės ir viso krašto ne tik ekonominės, bet ir socialinės bei dvasinės pažangos. Šiandien tokių mūsų bendrų pastangų labai reikia. Tik šiuo keliu eidami išbrisime ne tik iš šiandieninės, bet ir išvengsime naujų galimų krizių.
Besibaigiančiais metais šventėme du gražius gražių Marijos šventovių Šiluvos ir Lurdo jubiliejus. Žvelgėme į visų mūsų dvasinės Motinos Marijos, Dievo Žodžio, tapusio mūsų Broliu, meilę mums praeityje. Pasitikėdami Jos meilės jėga ir užtarimo galia, paveskime save, savo šeimas, vaikus, jaunimą, Kunigų seminariją, savo parapijas Jos globai. Šiais nelengvais laikais remkime jas, remkime vieni kitus, dalykimės meile ir laikinosiomis gėrybėmis, kad būtume verti amžinųjų, kuriomis visus mus trokšta apdovanoti Betliejaus tvartelyje gimęs Marijos Sūnus, Kalėdų Kūdikis!
Palaimingų ir viltingų Kristaus gimimo švenčių visiems!
Jonas Boruta, SJ,
Telšių vyskupas
© 2008 XXI amžius
|