Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Bažnyčios susirūpinimas  dėl dramos Gazoje

Mindaugas BUIKA

Izraelio karinė operacija Gazoje atnešė didžiulę materialinę žalą ir šimtų gyvybių praradimą

„Hamas“ kovotojai nusiteikę ryžtingai priešintis

Izraelio kariai įžengia į Gazos ruožo teritoriją

Konflikto politinės aplinkybės

Neseniai spausdinome straipsnį apie prieškalėdines nuotaikas Šventojoje Žemėje, kuriame džiaugėmės piligrimysčių pagausėjimu į Betliejų ir popiežiaus Benedikto XVI planuojama kelione į Palestiną. Tačiau netrukus pasiekė žinia, kad Gazos ruožą valdantis „Hamas“ režimas nutraukė paliaubas su Izraeliu. Tai buvo visiškai natūralu, kadangi neformalios paliaubos tarpininkaujant Egiptui birželio viduryje buvo sudarytos šešiems mėnesiams ir jų laikas baigėsi gruodžio 19-ąją. Taikos derybos per pusmetį nebuvo atnaujintos, Izraelis tęsė Gazos ruožo blokadą, o žydų valstybės pasienio teritorijos buvo nuolatos apšaudomos „Qassam“ raketomis, kas sukėlė humanitarinę krizę.

Pasigirdo balsų taip pat ir arabų pasaulyje, raginančių pratęsti paliaubas bet kuria kaina, nors jos, kaip minėta, buvo iš abiejų pusių pažeidinėjamos. Palestiniečių savivaldos prezidentas Machmudas Abasas perspėjo, kad paliaubų nutraukimas „tik dar labiau padidins mūsų žmonių kančias“, todėl visi turi būti suinteresuoti jų palaikymu. Tačiau net patys palestiniečiai yra pasidaliję – radikalioji „Hamas“ grupė aiškiai nepritaria nuosaikiai prezidento M. Abaso politikai ir jo dialogui su Izraeliu. M. Abaso vadovaujamos dar velionio Jasiro Arafato įkurto „Fatah“ sąjūdžio nariai buvo visiškai išvaryti iš Gazos.

„Hamas“ lyderis Haledas Mešalis, dabar reziduojantis Sirijoje, pareiškė, kad palestiniečiams reikia ne kompromiso, o „naujojo Intifado (sukilimo)“ prieš Izraelį. Nors paskutinės sociologinės apklausos rodė, kad 74 proc. Gazos gyventojų pasisakė už paliaubų pratęsimą, tačiau „Hamas“ pareiškime buvo teigiama, kad „paliaubos neatnaujintos, kadangi sionistinis priešas nesilaikė jų sąlygų“.

Izraelio vyriausybės veiksmus didele dalimi lėmė vykstanti rinkimų kampanija ir vasario 10 dieną numatyti parlamento (Kneseto) rinkimai. Nors didesnė dalis izraeliečių nori taikiai gyventi su kaimynais arabais, tačiau pasienio su Gaza vietovių ir miestų (Sderoto, Aškelono) gyventojai, ypač kenčiantys nuo „Hamas“ raketų „lietaus“, kaltino vyriausybę, kad pastaroji nesiima veiksmingų priemonių, kad būtų nutraukti išpuoliai. Nors atsistatydinantis Izraelio premjeras Echudas Olmertas, vadovavęs deryboms su Palestinos prezidentu M. Abasu, vengė griežtų pareiškimų, valdančiosios centristinės Kadima partijos lyderė užsienio reikalų ministrė Cipi Livni ir koalicijos partneris socialdemokratų (Darbo partijos) vadovas gynybos ministras Echudas Barakas pabrėžė, kad jų „strateginis tikslas“ yra „Hamas“ pavojaus pašalinimas.

Karinių veiksmų Gazoje išvakarėse susidarė gana nepalanki situacija dėl galimos tarptautinės bendruomenės reakcijos. Ir ne vien dėl Kalėdų švenčių bei ekonominės krizės. Svarbiausia yra valdžios permainos pagrindinėse tarptautinio veikimo struktūrose – Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujųjų metų dieną vadovavimą Europos Sąjungoje iš Prancūzijos pusmečiui turėjo perimti Čekija, todėl taikdarišku aktyvumu pasižymintis prancūzų prezidentas Nikola Sarkozis (prisiminkime jo reakciją per Rusijos agresiją prieš Gruziją), dabar buvo gerokai suvaržytas. Panaši situacija susidarė ir Vašingtone, kur visi laukia sausio 20 dieną įvyksiančios naujo prezidento Barako Obamos inauguracijos. Kadenciją baigiančiam prezidentui Džordžui Bušui belieka apgailestauti, kad nepavyko pasiekti Izraelio ir Palestinos taikos susitarimo, ką jis planavo padaryti iki savo valdymo pabaigos. Nors Jungtinių tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Kimunas perspėjo, kad „smurto eskalavimas turės sunkias pasekmes civiliams gyventojams tiek Gazoje, tiek ir Izraelyje“, tačiau veiksmingoje JT Saugumo Taryboje irgi nepasiekta sutarimo dėl bendro nusistatymo konflikto atžvilgiu.

Popiežius prašo žmogiškumo  ir išminties

Antrąją Kalėdų dieną prasidėjus puolimui tankiai apgyventoje Gazos teritorijoje (260 kvadratinių kilometrų plote yra 1,5 milijonų gyventojų) galbūt griežčiausios reakcijos susilaukta iš Šventojo Sosto ir Katalikų Bažnyčios atstovų. Nors Izraelio kariniai vadovai tikino, kad smūgiai sutelkti į „Hamas“ ginkluotės ir jėgos struktūrų taikinius, tačiau dėl tankaus gyvenviečių tinklo nemaža dalis aukų buvo civiliai, įskaitant moteris ir vaikus. Per aštuonias bombardavimų dienas (iki sausio 3-iąją įvykdytos tankų dalinių invazijos), Gazoje žuvo daugiau kaip 400 žmonių ir keli tūkstančiai buvo sužeista. „Hamas“, kuri savo ginklus dažnai išdėsto gyvenamuose pastatuose ir netgi mečetėse, per tą laiką į Izraelį paleido šimtus raketų, dėl ko irgi būta žmonių aukų.

„Brangūs broliai ir seserys, Šventoji Žemė, kuri Kalėdų dienomis buvo viso pasaulio tikinčiųjų minčių ir jausmų centre, vėl yra sukrėsta neregėto prievartos proveržio, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI metų pabaigoje susitikęs su maldininkais Romos šv. Petro aikštėje. – Esu giliai nuliūdintas dėl žuvusiųjų, sužeistųjų, materialinės žalos, dėl civilių gyventojų kentėjimų ir ašarų, kurie yra šių išpuolių ir atsakomųjų veiksmų tragiškų pasekmių aukos“. Šventasis Tėvas desperatiškai pabrėžė, kad „Jėzaus žemiškoji tėvynė“ neturi būti skaudaus kraujo praliejimo liudininke, turi būti nutrauktas smurtas, kurio visos formos yra griežtai smerktinos.

Jis paragino, kad visi, kurie yra atsakingi už dabartinę situaciją Artimuosiuose Rytuose ar tarptautinę politinę situaciją, parodytų žmogiškumą ir išmintį ieškodami išeities. Įtakingiausi pasaulinės politikos veikėjai „neturi palikti nė vieno nepajudinto akmens“. Kad padėtų izraeliečiams ir palestiniečiams sugrįžti į dialogo kelią ir nepasiduoti „iškreiptai konfrontacijos ir smurto logikai“. Kaip minėta, popiežius Benediktas XVI rengiasi aplankyti Šventąją Žemą – tai kalėdiniame sveikinime patvirtino ir Jeruzalės katalikų patriarchas Fuadas Tvalis. Tačiau gegužės mėnesiui numatyto vizito planai gali būti pakeisti negerėjant susidariusiai situacijai Gazoje.

Jeruzalėje reziduojantis Vatikano nuncijus Šventojoje Žemėje (Izraelyje ir Palestiniečių savivaldoje) arkivyskupas Antonijus Frankas, kuriam Izraelio valdžia dar lapkričio pabaigoje neleido apsilankyti Gazoje ir parodyti solidarumą vietos krikščionims, taip pat pasmerkė naująją konflikto eskalaciją. Jis apgailestavo, kad dabartinėje situacijoje daugelis yra priversti būti „bejėgiais stebėtojais“ ir kad iškilo klausimas dėl anksčiau padarytos pažangos palestiniečių ir izraeliečių taikos derybose. Arkivyskupas A. Frankas taip pat atkreipė dėmesį į padidėjusią įtampą visame arabų pasaulyje, nes regione paprastai yra emocingai reaguojama į įvykius Palestinoje. Todėl dabar yra svarbiausia suteikti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, gaunamą per atidarytus „transportavimo koridorius“.

Interviu apie sudėtingą humanitarinę situaciją Vatikano radijui kalbėdama Jeruzalės „Caritas“ generalinė sekretorė Klodeta Habeš pastebėjo, kad Gazoje yra tik 1400 ligonių lovų, tuo tarpu sužeistųjų keli tūkstančiai. Dėl Izraelio vykdomos  izoliacijos sužeistųjų negalima perkelti į Egiptą, Jordaniją ar Izraelį, todėl faktiškai daugelis jų negauna tinkamos medicininės pagalbos. (Gazos ruožo gyventojai yra atsidūrę tarsi uždarame kalėjime nuo pat 2007 metų birželio, kai šioje teritorijoje po rinkimų valdžią perėmė „Hamas“ ir Izraelis įvedė ekonominę blokadą. Be pertrūkio leidžiama tiekti tik kurą Gazoje veikiančiai vienintelei elektros jėgainei (degalų pristatymą finansuoja Europos Sąjunga), o humanitarinės sunkvežimių vilkstinės dažnai sustabdomos. Jau iki smurtingo konflikto proveržio nedarbo lygis Gazoje siekė daugiau kaip 40 proc. o 80 proc. šeimų buvo priklausomos nuo humanitarinės paramos.)

„Neapykantos politikos“ įkaitai

Galima sutikti su Šventosios Žemės kustodijos vadovo pranciškonų kunigo Pierbatistos Pivcabalos konstatavimu, kad dabartinio įtampos augimo ir naujo konflikto eskalavimo Gazoje galima buvo tikėtis. Juk „Hamas“ vadovybė aiškiai nurodė, kad paliaubas atsisako pratęsti ir suintensyvino Izraelio teritorijos apšaudymą, priminė tėvas P. Picabala interviu Vatikano radijui. Taigi, didelė atsakomybė tenka Gazos ruožą valdančiai teroristinei organizacijai, kuri savo veiksmais išprovokavo Izraelio karinių pajėgų atsakomąją akciją. Juk tuo metu, kai Gazos gyventojai dažnai neturi ko valgyti, milijonai dolerių išleidžiami „Hamas“ ginkluotei, netgi raketoms, kurių užtaisai gabenami kontrabandos būdu jūra arba per kaimyninio Egipto teritoriją iškastus tunelius.

Sausio 3 dieną į Gazą įsiveržus Izraelio tankams ir kitiems motorizuotiems daliniams šalies vyriausybė patikino, kad jos tikslas nėra „regime change“ politika, tai yra  demokratiškai išrinkto „Hamas“ nušalinimas nuo valdžios, o tik siekis užkirsti kelią Izraelio teritorijos apšaudymui. (Toje pasienio teritorijoje, kurią pasiekia „Qassam“ raketos, gyvena apie 800 tūkstančių žmonių, kurie nemažą dienos laiką priversti praleisti rūsiuose ir slėptuvėse.) Vargu ar nors viena pasaulio valstybė galėtų ilgai pakęsti tokią padėtį, o ypač Izraelis, žinant jo jautrią geopolitiką. „Šiandien konstatuojame, kad „Hamas“ yra savosios neapykantos Izraeliui įkaitė“, – teigia Vatikano informacijos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis. Čia dar galima pridėti, kad ir Gazos gyventojai, kurių didžioji dauguma, kaip rodo minėti sociologiniai tyrimai, nori taikiai sugyventi su kaimynais, yra tapę „Hamas“ „neapykantos politikos“ įkaitais. Siekiant išsivaduoti iš šios smurtą nešančios neapykantos spiralės būtina stipri politinė valia ir toliaregiškas požiūris, ko laukiama iš neatidėliotinos tarptautinės bendruomenės reakcijos.

Pasaulio krikščionių dėmesio centre yra Gazos ruože gyvenančių Bažnyčios narių padėtis. Sausio 1-ąją aukodamas Naujųjų metų (Dievo Gimdytojos) šv. Mišias – tą dieną Katalikų Bažnyčia ypatingu būdu meldžiasi už taiką visame pasaulyje – popiežius Benediktas XVI homilijoje išreiškė savo artumą Gazoje veikiančiai vienintelei katalikų Šventosios Šeimos parapijai. Iš tikrųjų tai yra labai retas atvejis, kada tokiomis iškilmingomis progomis pasaulinės Bažnyčios ganytojas pamini atskirą parapijinę bendruomenę, tačiau kenčiantys Gazos tikintieji to tikrai nusipelnė. Gazos parapijos klebonas 70-metis monsinjoras Manuelis Musalamas pastaruoju metu duodamas interviu įvairioms tarptautinėms katalikų žinių agentūroms patvirtino, kad dabartinė humanitarinė krizė teritorijoje yra blogiausia nuo pat 1967 metų, kai Izraelis užėmė palestiniečių žemes.

„Mes neturime maisto, trūksta gydytojų ir medikamentų, ligoninės yra pilnos mirusiųjų, žmonės gydomi tiesiog gatvėse neįmanomomis sąlygomis, – kalbėjo dvasininkas Azijos katalikų žinių agentūrai Asia News. – Vaikai sudaro trečdalį aukų, visi jauni žmonės patiria psichologines traumas, daugelis moksleivių tiesiog nebeturi jėgų tęsti mokslo“. Pats monsinjoras M. Musalamas taip pat patyrė asmeninę dramą, kadangi daugiau kaip dešimtmetį Izraelio valdžia jam neleido išvykti iš Gazos, jis netgi negalėjo dalyvauti prieš keletą metų mirusių savo tėvų laidotuvėse. Tik lapkričio mėnesį gavęs leidimą išvykimui jis galėjo aplankyti jų kapus Biz Zeito vietovėje (vakarinio Jordano kranto zona) ir artimuosius, bet paaštrėjus situacijai veikiai sugrįžo į savo tikinčiųjų bendruomenę.

Gazoje taip pat darbuojasi Motinos Teresės iš Kalkutos įkurtos Artimo meilės misionierių kongregacijos seserys vienuolės, kurios išlaiko neįgalių vaikų slaugos namus. Šventojo Rožinio kongregacijos seserys vadovauja vietos parapijinei mokyklai. Gazoje veikęs krikščioniškos literatūros ir spaudos knygynas buvo uždarytas žuvus jo savininkui. Taip pat subombarduotas vietinis krikščioniškojo jaunimo centro pastatas. Mažajai Gazos krikščionių bendruomenei dabar ypač reikalingos tikėjimo brolių ir seserų visame pasaulyje maldos, parama ir solidarumas.

„Jeruzalės patriarchai visose Šventosios Žemės bažnyčiose šiandien kviečia tikinčiuosius melstis, kad baigtųsi konfliktas Gazos  ruože, bei prašyti teisingumo ir taikos“, – sausio 4 dieną kalbėjo popiežius Benediktas XVI susitikęs su maldininkais Šv. Petro aikštėje. Pats prisijungęs prie šio  raginimo Šventasis Tėvas pabrėžė, kad dramatiškos žinios iš regiono liudija dialogo atmetimą, o tai nenusakomai apsunkina žmonių, keršto aukų, padėtį. „Karas ir neapykanta nėra problemų sprendimas, ką patvirtina dabartinė istorija. Tad melskime, kad Kūdikėlis ėdžiose įkvėptų vadovus ir abiejų frontų, Izraelio ir Palestinos, atsakinguosius nedelsiant  imtis veiksmų, kad būtų nutraukta dabartinė tragiška situacija“, – prašė Popiežius.

© 2008 „XXI amžius“