|
Dvasingos Kalėdos prieš 20 metų
Edmundas Simanaitis
Artėjo pirmosios šv. Kalėdos po Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo. Tuo metu dirbau Jonavos gamybiniame susivienijime Azotas. Atmosfera šioje įmonėje nuolat keitėsi laisvėjimo pusėn. Labai stebino visagalės, visa išmanančios ir niekada niekur neklystančios partijos rajkompirseko (rajoninio komiteto pirmojo sekretoriaus) ir įmonės partorgo elgesio metamorfozė.
Kompartija susirūpino Kalėdomis
Dar prieš metus pastarasis su dviem partiečiais prieš Kūčių dieną tikrino visus administracijos kabinetus, ar neras papuoštos eglutės ar eglės šakos. Naujametines (jokiu būdu ne kalėdines) eglutes ar šakeles buvo leidžiama pastatyti ir papuošti (tik ne angeliukais!) likus porai dienų iki Naujųjų metų. O štai 1988 m. gruodžio 21dieną įmonės partorgas pasikviečia mane, nepartinį Gulago belaisvį, ir sako: Norime partinėje organizacijoje apsvarstyti dvasingumo reikalus, ir, žinote, reikėtų ir apie kultūrą...
Tokių dalykų nėra buvę. Matyt, užkliuvau todėl, kad įmonėje, be savo tiesioginių technologinių procesų automatizavimo reikalų, kaip visuomenininkas rūpinausi lietuviškų terminų daryba bei diegimu, tvarkiau įmonės laikraščio Chemikas kalbos kultūros kampelį. Pritariu, lakoniškai atitariau partorgui. Bet mes norėtume, kad ir tamsta pašnekėtumėte šia tema. Iš lapelio nenorėčiau, pasakiau, nors ir žinojau, kad ne partijos narių kalbų tekstai tikrinami iš anksto. Jis sutinka.
Stabilaus chroniško deficito gerovė
Salikėje generalinis direktorius su pavaduotojais, profsąjungos ir komjaunimo aktyvas ir svečias tituluotas psichologas S. Pastarasis pradeda šiek tiek klupčiodamas tokio dėmesio nesitikėjo.
Atėjus mano eilei, pradedu nuo nesulaikomų ginklavimosi varžybų ir didžiųjų pasaulio politikų protų šviesėjimo: Arba žūsime kartu ir liksime principingi teisuoliai, arba gyvensime, pakęsdami vienas kito nuomonę bei gyvenimo būdą. Gyventi vis dėlto yra geriau negu totališkai mirti už teisingą idėją. Sukaupti atominio, bakteriologinio ir cheminio ginklo arsenalai pasaulinio karo atveju garantuoja civilizacijos žūtį.
Kompartijos agitatorių paistalai apie proletarinę pasaulinę revoliuciją ir bemaž ranka pasiekiamą šviesų komunizmo rojų visai žmonijai, jau nuo šnekoriaus genseko Chruščiovo laikų, mąstančiai visuomenės daliai (joje netrūko ir komunistų) kėlė tik šypseną, o uždaroje aplinkoje buvo pasakojami taiklūs anekdotai. Visa sovietija gyveno CėKa skelbiamų penkmečių ritmu. Penkmečių planai be išimties, pagal iškilmingai darbo kolektyvų prisiimtus įsipareigojamus, buvo vykdomi ir įvykdomi per ketverius metus (plius ar minus vienas kitas mėnuo).
Sovietų liaudis buvo pripratinta verstis ir išgyventi stabilaus visuotinio chroniško deficito sąlygomis. Tiesą pasakius, kompartijos elitas, partinė-ūkinė nomenklatūra naudojosi privilegijomis visose viešojo gyvenimo srityse: spec.parduotuvės, spec. sanatorijos, spec... spec ...spec... Tai buvo pirmasis realus žingsnis į komunizmą: nomenklatūros personoms gėrybės pagal poreikius.
Ne visos vištos dalyvaudavo ateistinėse kampanijose
Nors dabar kalba sukasi apie Kalėdų šventes, tačiau savaip iškalbingas ir šv. Velykų periodas. Sovietmečiu likus porai savaičių iki švenčių, visos kolūkinės vištos, nors ir senoviškai kudakuodamos, organizuotai palaikydavo ateistinę propagandą nė vieno kiaušinio religiniams prietarams! Ir nustodavo dėjusios kiaušinius. Ir niekas negelbėdavo parduotuvių lentynose kiaušinių nebūdavo. Įdomu ir tai, kad nekolchozinės valstiečių vištelės nedalyvaudavo ateistinėse kampanijose.
Kai kas iš vadinamosios darbo liaudies rasdavo išeitį gelbėdavosi pažintimi su partkomo tūzo automobilio vairuotoju. Pastarasis, naudodamasis garantuota viza į tiekimo bazės teritoriją, aprūpindamas savo viršininką deficitais, nepamiršdamas savęs ir gerų pažįstamų.
Partkomo pozicijos pasikeitimas akivaizdžiai rodė, kokią milžinišką įtaką daro Sąjūdis visam perestrojkos procesui. Net KGB struktūra su legionu bildukų, nepajėgusi nuslopinti Atgimimo, ėmė keisti veiklos metodus. Užuot bauginus represijomis ir šantažavus, buvo stengiamasi įsiskverbti į visas Sąjūdžio savivaldos grandis. Bet tai jau atskira tema.
Kūčių vakaras pakilaus dvasingumo stebuklas
Nebuvau tikras, ar leis kalbėti apie Kalėdų švenčių prasmę, bet jei pakvietė, tai nesivaržysiu...
Kristaus gimimo šventė viena reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio iškilmių. Tačiau Kūčių vakaras ir jo tradicijos jau seniai tapo ir šeimos švente. Visi šeimos nariai stengiasi tą vakarą susirinkti prie Kūčių stalo, dažniausiai pas tėvus ar senolius, kol jie dar su mumis. Taigi dvasingumą galima pažadinti ne tik tikėjimo, bet ir tautinės ir pilietinės savimonės, tautinės kultūros, liaudies tradicijų pagrindu.
Kūčios suteikia puikią progą: kas tiki, tepagarbina gimusį Kristų, kas netiki, atšalo nuo tikėjimo, tepasidžiaugia jaukia namų šiluma ir šventės aura.
Partkomo sekretorė Š. dabartinę padėtį vertino kaip kultūros griuvėsius. Cenzūros vadovas B., kurio einamų pareigų neprisimenu, pareiškė užuojautą rajkomų sekretoriams ir palinkėjo kad Kūčių vakaro nuotaika būtų kasdien.
Tų metų Kalėdų šventės ir Naujieji metai buvo ypatingi. Labiausiai stebino Sąjūdžio pažadintas Tautos Atgimimas. Nebuvo reikšmingesnių įvykių už sąjūdininkų akcijas. Džiaugiausi, kad ir aš nebuvau pasyvus tų akcijų stebėtojas. Daugelis bendraminčių suvokė ne tik pilietinę pareigą, ne tik pajuto tarnystės visuomenei poreikį, bet ir galingą, sveiką, entuziastingą džiaugsmą darbuotis, siekiant atkurti svetimos jėgos smurtu laikinai nuslopintą valstybingumą.
Iki Kovo 11-osios dar buvo likę daugiau nei metai.
© 2009 XXI amžius
|