Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežius Benediktas XVI: pasaulio ateitį apspręs moralė

Mindaugas BUIKA

Per naujametinį susitikimą su diplomatais popiežius Benediktas XVI sveikinasi su Izraelio ambasadoriumi Mordechajumi Leviu

Šventąjį Tėvą pasveikino Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso dekanas Honduro ambasadorius Alechandras Valjadarezas Lansa

Moralinio ir materialinio skurdo sąsajos

Įvertinti sudėtingą tarptautinę padėtį popiežius Benediktas XVI Naujųjų metų pradžioje susitiko su užsienio šalių diplomatais akredituotais prie Šventojo Sosto. Jis kartu priėmė ir ambasadorių naujametinius sveikinimus, kuriuos savo įžanginėje kalboje perdavė diplomatinio korpuso dekanas, Honduro ambasadorius Alechandras Valjadarezas Lansa. Sausio 8 dieną vykusiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos naujasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas.

Tiek pats susitikimas, tiek ir Šventojo Tėvo pranešimas turėjo ryškų globalinį pobūdį, kadangi Vatikanas diplomatinius santykius palaiko su 178 (beveik su visomis) pasaulio valstybėmis. Akredituotų atstovų prie Švento Sosto neturi tik kelios islamo šalys (Saudo Arabija, Jemenas) ir komunistų valdomi kraštai (Kinija, Šiaurės Korėja). Beveik kiekvienais metais pranešama apie naujas šalis, kurios užmezga oficialius ryšius su Popiežiaus valstybe. Praėjusiais 2008 metais prisijungė Botsvana ir Andora. Šventasis Sostas turi savo nuolatinę diplomatinę atstovybę Jungtinių Tautų Organizacijoje, jos pagrindinėse struktūrose, taip pat Europos Taryboje ir kitose regioninėse organizacijose.

Pradėdamas savo kalbą popiežius Benediktas XVI paprašė diplomatų perduoti jo nuoširdų supratimą ir meilę tautoms bei žmonėms, kurie pastaraisiais metais patyrė dideles netektis bei daug nukentėjo dėl gamtinių katastrofų, žemės drebėjimų (Kinija, Mijanmeras, Karibų regionas, Kolumbija), smurto proveržių, nacionalinių ir regioninių konfliktų, teroristų išpuolių (Afganistanas, Indija, Pakistanas).

Pabrėžęs, kad šie įvykiai liudija, jog „trokštama taika dar toli“, Šventasis Tėvas padrąsino,  neprarasti vilties, dar labiau stiprinti pastangas, nukreiptas į tarptautinį saugumą ir pažangą, kuriant „taikos kultūrą“.

Pagrindinis kelias šia linkme yra nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo politika, kadangi taika negali būti įtvirtinta, kai karinėms išlaidoms yra skiriami dideli žmogiškieji ir materialiniai resursai, ypač neturtingose pasaulio šalyse. Kartu su nuolatinėmis taikdariškomis diplomatijomis Vatikanas 2008 metais parodė ir konkretų teisinį pavyzdį. Jis tapo pirmąja valstybe pasirašiusia ir ratifikavusia neseniai priimtą konvenciją, draudžiančią kasetines bombas. Priminęs prieš savaitę Bažnyčioje minėtos Pasaulinės taikos dienos temą, Popiežius pabrėžė, kad kuriant taiką, pirmiausia reikia pasėti naują viltį pasaulio skurdžiausiems dėl jų padėties pagerinimo.

„Šiandien yra neatidėliotinas poreikis priimti efektyvią strategiją kovai su badu ir paskatinti vietinės žemės ūkio pažangą, tuo labiau, kad nuskurdusių žmonių gausėja netgi turtingose šalyse, – diplomatams sakė Benediktas XVI. – Žvelgiant giliau, ekonomikos stiprinimas reikalauja atstatyti pasitikėjimą. Šis tikslas gali būti pasiektas tik įdiegiant etikos principus, kurie pagrįsti žmogiškojo asmens vidinio orumo pripažinimu“. Šventasis Tėvas pripažino, kad tai yra dideli reikalavimai, moraliniame nuosmukyje atsidūrusiai visuomenei, tačiau tai nėra utopija. Juo labiau, kai kalbama apie visos planetos ir jų gyventojų likimą ar net išlikimą, ypač liečiant jaunąją kartą „kuri paveldėja labai sukompromituotą ekonomikos sistemą ir socialinę santvarką.

Kalbėdamas apie „investiciją į jaunimą“, skatinant brolybės idealą, popiežius Benediktas XVI prisiminė savo susitikimus su jaunimu vasarą Australijoje vykusiuose Pasaulio jaunimo dienos renginiuose. (Kitos dvi apaštalinės Popiežiaus kelionės – į JAV, kur kalbėta Jungtinių Tautų organizacijos būstinėje Niujorke, ir į Prancūziją, minint Lurdo Dievo Motinos šventovės 150-ąsias metines – buvo skirtos Bažnyčios evangelizacinės misijos ir humanitarinės veiklos vystymui.) „Tai buvo nuolatinis kvietimas statyti mūsų pačių gyvenimus ir santykius tarp pasaulio tautų ant pagarbos ir brolybės pagrindo, suvokiant, kad ši brolybė remiasi visu bendru tėvu – Dievo Kūrėju“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis dar kartą priminė, kad visuomenės „sveikas pasaulietiškumas“ neignoruoja dvasinės plotmės ir jos vertybių, kadangi religija padeda kurti teisingesnę ir laisvesnę visuomenę.

Prioritetai taikingam konfliktų sprendimui

Paliesdamas „moralinio skurdo“ temą, kurią gana plačiai nagrinėjo Kalėdų laikotarpio homilijose ir pareiškimuose, popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad „krikščionybė yra laisvės ir taikos religija, kuri tvirtai stovi žmonijos tikrojo gėrio tarnyboje“. Dėl gėrio krikščionys tikintieji yra persekiojami bei diskriminuojami tiek Rytuose, tiek, deja, net ir Vakaruose. Šventasis Tėvas išreiškė savo solidarumą tikėjimo broliams ir sesėms Irake ir Indijoje, kur jie tapo smurto ir netolerancijos aukomis. Tų šalių vyriausybes jis paragino imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų įstatymu uždraustos visos religinės neapykantos ir paniekos formos, kompensuota žala, padaryta krikščionių šventovėms.

Popiežius išreiškė viltį, kad ir sekuliarizuotuose Vakaruose nebebus kultivuojamas priešiškumas bei nepalanki nuostata krikščionių atžvilgiu vien tik dėl to, kad kai kurie jų keliami klausimai (dėl negimusios gyvybės apsaugos, eutanazijos ar paramos tradicinei šeimai ir santuokai) kelia nerimą laicistų sąžinei. Savo ruožtu Kristaus išpažinėjai net skausmingų išbandymų akivaizdoje, neturi „prarasti širdies, kadangi reikia suprasti, jog Evangelijos liudijimas visada yra „prieštaravimo ženklas“ paplitusiai pasaulyje nuomonei. Tuo tarpu Kristaus mokymas yra skirtas visų išganymui, todėl jis negali būti užsklęstas į „privačią sferą“, bet skelbiamas visomis priemonėmis ir aplinkybėmis „iki žemės pakraščių“. Iškylančius sunkumus visada padeda įveikti žinojimas, kad „galingos stiprybės šaltinis yra nuolatinis paties Kristaus buvimas tarp mūsų“.

Aptardamas padėtį atskiruose regionuose Šventasis Tėvas pirmiausia nurodė į Artimuosius Rytus ir Šventąją Žemę, dar kartą paragindamas tuoj pat nutraukti ugnį Gazos ruože ir atnaujinti Izraelio bei Palestinos arabų derybas, kurias aktyviai įtakotų ir remtų tarptautinė bendruomenė. (Egipto pastangomis Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją dėl paliaubų atnaujinimo Gazoje, tačiau savaitės pradžioje kovos vis dar buvo tęsiamos). Priminęs, kad dabartinis karas sąlygoja didžiulius materialinius nuostolius ir civilių gyventojų kentėjimus, Benediktas XVI vėl pabrėžė, kad „karinės jėgos naudojimas nėra priimtinas sprendimas“ ir turi būti vieningai pasmerktas. Jis taip pat paragino Iraką pasiruošti pilnai kontroliuoti savo šalį ir kurti ateitį, paremtą visų tikybų ir etninių grupių lygiateisiškumu. Iranas pakviestas tęsti derybas dėl kontraversiškos branduolinių tyrimų programos, kad būtų patenkintos šalies ir tarptautinės bendruomenės pozicijos.

Kalbėdamas apie Azijos žemyną, Benediktas XVI pabrėžė, kad nors krikščionių bendruomenė čia yra nedidelė, bet ji nori efektyviai prisidėti prie bendrojo gėrio, stabilumo ir pažangos kūrimo. Jis pasidžiaugė dėl susitaikymo proceso Filipinuose bei santykių pagerėjimo tarp Taivano ir Kinijos bei paskatino ieškoti sprendimo Šri Lankos tarpetniniame konflikte. Atkreipdamas dėmesį į po poros mėnesių įvykstantį savo vizitą į Afriką ir laukdamas šio džiaugsmingo susitikimo su tenykščiais „tikėjimo broliais ir seserimis“, Šventasis Tėvas sakė, kad „juodajam kontinentui“ irgi yra aktualus išsivadavimas iš „moralinio ir materialinio skurdo“. Kartu priminė milijonų afrikiečių vaikų tragišką patirtį (ypač pabėgėlių stovyklose) ir pakvietė politinius lyderius aktyviai dalyvauti ieškant konfliktų taikaus išsprendimo Konge, Somalyje, Sudane ir kitose žemyno šalyse.

Tarptautiniu mastu Lotynų Amerika Katalikų Bažnyčiai visada turėjo prioritetinę reikšmę jau vien dėl to, kad šiame žemyne gyvena didžioji dalis pasaulio katalikų. Praėjusiais metais didesnių sukrėtimų šiame regione nebuvo, neskaitant gamtinių nelaimių bei kai kuriose šalyse įsitvirtinusių promarksistinių režimų (Venesuela, Bolivija), bandančių suvaržyti vietinių Bažnyčios hierarchų veikimą. Popiežius Benediktas XVI diplomatiškai pastebėjo, jog Lotynų Amerikos „ganytojai žino, kad siekiant pažangos visuomenėje, jų uždavinys yra apšviesti sąžines ir ugdyti pasauliečius, gebančius atsakingai užsiimti žemiškais dalykais bendrojo gėrio tarnyboje“. Šventasis Tėvas atskirai paminėjo pagaliau pasirašytą Vatikano konkordatinę sutartį su didžiausia pasaulio katalikiška valstybe Brazilija. Šios sutarties, reguliuojančios Bažnyčios teisinę padėtį, nebuvo nuo pat 1890 metų, kai Brazilijoje buvo panaikinta monarchija ir įvesta respublikos santvarka. Sutarties rengimas suaktyvėjo po popiežiaus Benedikto XVI vizito į Braziliją 2007 metų gegužę. Ji pasirašyta praėjusių metų lapkritį, kai Brazilijos prezidentas Luisas Inasijus Lula da Silva lankėsi Vatikane.

Baigdamas tarptautinės padėties apžvalgą naujametiniame susitikime su diplomatais, Šventasis Tėvas paragino taikiai spręsti konfliktus Kaukazo regione, kur po Rusijos agresyvių veiksmų prieš Gruziją atsirado gausybė pabėgėlių, gyvenančių sunkiomis sąlygomis. Jis įvertino Europos Sąjungos diplomatines pastangas kovų nutraukimui ir paragino jas tęsti, kad pabėgėliai galėtų kaip galima greičiau sugrįžti į savo namus. Taip pat turėtų vykti derybos dėl Kipro salos suvienijimo ir Serbijos sutaikinimo su Kosovu, gerbiant mažumų teises ir saugant neįkainojamą krikščionišką kultūrinį paveldą.

Tegul užgimusio Jėzaus, Dievo Sūnaus „meilės šviesa apšviečia visų vyriausybių vadovus ir visą žmoniją“ meldė Popiežius, linkėdamas diplomatams laimingų Naujųjų metų.

© 2009 „XXI amžius“