Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kardinolo P. Lagio taikdariškos misijos

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Pijus Lagis

Popiežiaus ir JAV prezidento užuojautos

Ne tik bažnytinėje, bet ir politinėje erdvėje buvo prisimintas velionis Pijus Lagis, kuris atliko keletą svarbių taikdariškų misijų Šventojo Sosto tarnystėje. Ilgametis Vatikano diplomatas, Katalikiškojo mokymo kongregacijos prefektas emeritas ir Maltos ordino globėjas kardinolas P. Lagis mirė sausio 10 dieną, eidamas 87-uosius gyvenimo metus. Velionio artimiesiems pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Benediktas XVI, išvardijęs jo „ilgos ir dosnios tarnystės“ Bažnyčiai nuopelnus, karštai meldė Viešpaties suteikti jam amžinąją ramybę, pažadėtą ištikimiems Evangelijos tarnams.

Kadangi kardinolo P. Lagio diplomatinė veikla buvo glaudžiai susieta su Vatikano ir Jungtinių Valstijų diplomatinių santykių užmezgimu 1984 metais, užuojautos telegramą atsiuntė ir buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas, kuris pavadino velionį kardinolą savo šeimos draugu. „Per daugiau nei 60 metų tarnystę Katalikų Bažnyčiai jis be paliovos darbavosi dėl taikos ir teisingumo pasaulyje“, – teigiama Jungtinių Valstijų vadovo pareiškime. Jame priminta, jog kardinolas P. Lagis nuncijumi Vašingtone buvo „paskutiniaisiais šaltojo karo metais“, kai buvo ypač svarbu koordinuoti JAV ir Vatikano bendrą veiklą.

Tarptautinėje žiniasklaidoje prisimintos dvi svarbios taikdariškos misijos, kurias tuometinis Katalikiškojo mokymo prefektas kardinolas P. Lagis vykdė Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II pavedimu. 2001 metais Šventojoje Žemėje vykstant antrajam palestiniečių sukilimui, vadinamajai Intifadai, kardinolas P. Lagis buvo pasiųstas į Jeruzalę su taikos misija paskatinti Izraelio ir Palestinos arabų derybų atnaujinimą. Tuo tikslu jis susitiko su tuometiniu Izraelio premjeru Arieliu Šaronu ir palestiniečių lyderiu Jasiru Arafatu, perduodamas Šventojo Tėvo paraginimą nutraukti smurto veiksmus.

Kita svarbi taikos misija kardinolui P. Lagiui buvo pavesta 2003 metais, kai popiežius Jonas Paulius II siekė išvengti JAV invazijos į Iraką. Kardinolas buvo pasiųstas į Vašingtoną įtikinti prezidentą D. Bušą nepradėti naujo karo, kadangi jis yra moraliai ir juridiškai nepateisinamas bei gali turėti pragaištingas pasekmes. (Kaip vėlesni įvykiai parodė, Vatikano nuostatos buvo teisingos, ypač prisimenant Irako krikščionių kentėjimus). Deja, minėtos kardinolo P. Lagio taikdariškos misijos, nors turėjo istorinę vertę, bet nebuvo sėkmingos – smurtas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi iki šiol.

Tarnystė Šventajam Sostui

Kardinolas P. Lagis gimė 1922 metų gegužės 21 dieną Kastiljonės miestelyje Italijos šiaurės rytų Emilijos Romanijos regione. Mokėsi vietinės Forli diecezijos ir Romos kunigų seminarijose, 1946 metų balandžio 20 dieną gavo kunigystės šventimus. Tęsė studijas Popiežiškajame Laterano universitete, apsigynė teologijos ir kanonų teisės daktarines disertacijas. Nuo 1952 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje, apaštalinėse nunciatūrose Nikaragvoje, JAV, Indijoje. 1964 metais grįžo į Romą ir dirbo Vatikano valstybės sekretoriate. 1969 metų birželio 22 dieną konsekruotas tituliniu arkivyskupu ir paskirtas svarbioms apaštalinio delegato Palestinoje ir Jeruzalėje pareigoms. Vėliau buvo Vatikano diplomatiniu pasiuntiniu Kipre ir Graikijoje. 1974 metais paskirtas apaštaliniu nunciju į Argentiną, o 1980 metais – apaštaliniu delegatu į Jungtines Amerikos Valstijas. 1984 metais popiežiaus Jono Pauliaus II ir prezidento Ronaldo Reigano pastangomis atnaujinus JAV ir Vatikano diplomatinius santykius tapo pirmuoju nuncijumi JAV.

1990 metų balandžio mėnesį popiežius Jonas Paulius II paskyrė tuometinį arkivyskupą P. Lagį vadovauti svarbiai Šventojo Sosto dikasterijai, Katalikiškojo mokymo kongregacijai. 1991 metų birželio 28 dienos konsistorijoje jis buvo priimtas į Kardinolų kolegiją, o 1993-aisiais paskirtas Maltos ordino globėju. Kardinolas P. Lagis tvarkė nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos katalikiškojo mokymo institucijų (Teologijos fakulteto prie Vytauto Didžiojo universiteto, Šv. Juozapo kunigų seminarijos) atnaujinimo klausimus, lankėsi Kaune ir Vilniuje. Dėl amžiaus iš prefekto pareigų atsistatydino 1999 metais.

Mirus kardinolui P. Lagiui, Kardinolų kolegija turi 190 narių, kurių 116 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir turi teisę dalyvauti popiežiškojoje konklavoje.

© 2009 „XXI amžius“