Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bažnyčios linkėjimai naujajam JAV prezidentui

Mindaugas BUIKA

„Žygio už gyvybę“ dalyviai naujojo JAV prezidento Barako Obamos sveikinimo nesulaukė

Popiežius primena religinio paveldo vertybes

Vatikanas, kaip ir visas pasaulis, tikisi, kad po naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos inauguracijos galingiausia pasaulio valstybė aktyviau sieks taikos ir socialinio teisingumo įgyvendinimo tarptautinėje erdvėje. Kaip tik tai nurodė ir popiežius Benediktas XVI inauguracijos dieną, sausio 20-ąją, asmeniškai pasirašytoje sveikinimo telegramoje, primindamas, kad tvirtumo reikia semtis iš religinio paveldo vertybių.  Šventasis Tėvas naująjį JAV vadovą užtikrino, kad meldžiasi Visagaliam Dievui, kad Jis suteiktų „neišsenkančios išminties ir stiprybės“ prisiimtos atsakomybės realizavimui.

Romos popiežiai tradiciškai siunčia sveikinimo telegramas naujiesiems JAV prezidentams jų inauguracijos proga, tačiau B. Obamai buvo padaryta tam tikra išimtis – pirmąjį sveikinimą popiežius Benediktas XVI jam perdavė jau išrinkimo dieną, lapkričio 5-ąją. Tada buvo pabrėžta pirmojo juodaodžio politiko išrinkimo JAV vadovu „istorinė reikšmė“ ir išreikštas troškimas bendradarbiauti „kuriant pasaulyje taiką, solidarumą ir teisingumą“. Lapkričio 11 dieną  B. Obama paskambino Šventajam Tėvui ir padėkojo už sveikinimus.

Sausio 20 dienos telegramoje naujajam JAV prezidentui popiežius Benediktas XVI linki, kad jam vadovaujant „amerikiečių tauta savo įspūdingame religiniame ir politiniame pavelde toliau ieškotų ir rastų tas dvasines vertybes ir etinius principus, kurie būtini kuriant teisingą ir laisvą visuomenę, paženklintą pagarba jos narių orumui, lygybei ir teisėms, ypač vargšų, atstumtųjų bei neturinčių balso“. Tokios nuostatos ir veikimas ypač reikalingi dabartiniame pasaulyje, „kai daugybė mūsų brolių ir sesių trokšta būti išvaduoti iš skurdo, bado ir smurto“, rašo Šventasis Tėvas.

Vatikano atstovai nurodo, kad prezidento B. Obamos susirūpinimas dėl skurdo ir nedarbo augimo JAV (tai atsispindėjo ir jo inauguracinėje kalboje) bus perkeltas ir į tarptautinę plotmę, o tai, žinant didžiulę JAV įtaką, gali būti reikšminga visam pasauliui. Per prezidento Džordžo Bušo valdymo kadencijas JAV ir Vatikanas kartu siekė įveikti globalinį skurdą, ypač Afrikoje, kurios žmonių sunki padėtis kelia rūpestį popiežiui Benediktui XVI. Juodaodžiam politikui tapus JAV prezidentu, šis bendradarbiavimas neturėtų silpnėti – to nori ir tikisi Šventasis Sostas.

Kitas svarbus tarptautinės politikos klausimas, be abejonės, yra taikos atstatymas Šventojoje Žemėje, visame Artimųjų Rytų regione ir dialogas su islamo pasauliu. Ekspertai pažymi, kad šioje srityje Vatikano diplomatijos netenkino D. Bušo administracijos veiksmai, kadangi taikos procesas buvo pernelyg lėtas. Visur buvo juntamas Irako karo (kuriam priešinosi velionis popiežius Jonas Paulius II) „šešėlis“, todėl pasitikėjimo buvusia JAV vyriausybe regione aiškiai pritrūko.

Vatikano viltis išreiškė ir 2007 metų pabaigoje Anapolyje (JAV) vykusios konferencijos dėl taikos Artimuosiuose Rytuose iniciatyvų realizavimo. Pats prezidentas D. Bušas tikino, kad stengsis pasiekti fundamentalų Izraelio ir Palestinos arabų susitarimą iki savo valdymo pabaigos, tačiau tai nepavyko įgyvendinti, o Gazos konfliktas „sumaišė visas kortas“. Naujojo prezidento B. Obamos sprendimui dėl kontraversiško Guantanamo lagerio Kuboje uždarymo, dėl kankinimų uždraudimo teroristų tardymuose ir specialių pasiuntinių Artimiesiems Rytams ir Afganistanui skyrimo stiprina viltį, kad taikos procesas bus spartesnis. Vatikane, žinoma, nelaukiama, kad pasikeis Jungtinių Amerikos Valstijų fundamentali parama Izraeliui, tačiau jautrumas  arabų šalių poreikiams (įskaitant dramatišką krikščionių mažumos padėtį) gali padidėti.

Nerimas dėl gyvybės gynimo perspektyvų

Liberalią demokratų partiją atstovaujančios naujosios administracijos nuostatos gyvybės gynimo srityje kelia rimtą susirūpinimą tiek Vatikanui, tiek ir JAV Katalikų Bažnyčiai. Tai ypač krinta į akis žinant neabejotinus prezidento D. Bušo nuopelnus gyvybės kultūrai – abortus ribojančius įstatymus bei draudimą iš valstybės biudžeto remti eksperimentus su žmogaus embrionais. Prezidentas D. Bušas pasveikindavo kasmet sausio 22 dieną sostinėje Vašingtone rengiamo daugiatūkstantinio „March for Life“ („Žygio už gyvybę“) dalyvius, reiškiančius protestą prieš 1973 metais JAV legalizuotą abortą. Ta proga buvęs valstybės vadovas artimiausią minėtai datai sekmadienį skelbdavo Nacionalinę maldos už gyvybę dieną, kuri buvo celebruojama visose šalies šventovėse.

Šiųmetinio „Žygio už gyvybę“ dalyviai, kurių Vašingtone buvo ne mažiau nei visada, nesulaukė inauguruoto B. Obamos sveikinimo. Atvirkščiai, gyvybės gynėjai netrukus susilaukė ir pirmojo smūgio: sausio 24 dieną naujasis prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo atšaukiama  vadinamoji „Mechiko politika“. Pagal šią dar 1984 metais prezidento Ronaldo Reigano pradėtą politiką, kuri sutapo su tuomet Meksikos sostinėje vykusia tarptautine demografijos konferencija, JAV vyriausybė atsisakė remti tas nevyriausybines organizacijas, kurios užsienyje skatina abortus. 1993 metais atėjęs į valdžią demokratas prezidentas Bilas Klintonas „Mechiko politiką“ buvo atšaukęs, tačiau prezidentas D. Bušas ją vėl atstatė.

Galima buvo laukti, kad ir B. Obama, likdamas ištikimu demokratų partijos ideologinei „mirties kultūros“ nuostatai, dar kartą atšauks „Mechiko politiką“, nors JAV katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas primygtinai prašė to nedaryti. Laiške, publikuotame inauguracijos išvakarėse, episkopato vadovas priminė, kad lėšų nukreipimas šia linkme „ištrins aiškų skirtumą tarp šeimos planavimo ir aborto. Tada pati idėja, kad šeimų planavimo skatinimas gali sumažinti abortus, tampa beprasmė ir abortas vis labiau tampa priemone šeimos mažinimui“. Ganytojas naująjį prezidentą perspėjo, kad abortų skatinimas per finansinę paramą padidins nepasitikėjimą Jungtinėmis Amerikos Valstijomis „besivystančiose šalyse, kurių kultūra ir vertybės dažniausiai atmeta abortą“.

Vatikanas supranta, kad JAV svarstomos ir sprendžiamos gyvybės ar tradicinės šeimos gynimo problemos dėl šios šalies didžiulio tarptautinio svorio nėra tik „vidaus politikos“ klausimas. Juk dabar didžiuosiuose pasauliniuose forumuose vis dažniau svarstomi demografinės kontrolės, bioetikos ar net homoseksualumo klausimai, ir čia Šventajam Sostui reikia stiprių sąjungininkų. Kaip tik tokiu ištikimu sąjungininku, ypač Jungtinių Tautų Organizacijos struktūrose, buvo amerikiečiai delegatai. (Pavyzdžiui, jų pastangomis buvo užkirstas kelias 1994 metų Kairo demografinės ir 1995 metų Pekino feministinės konferencijų 10-mečio minėjimui, nes tuose forumuose gintas abortas, kaip kontraceptinė priemonė.) Tačiau ar tokia bendrystė bus išlaikyta ir prie naujojo prezidento, galima labai abejoti.

Kardinolas F. Džordžas savo laiške taip pat priminė Bažnyčios sveikintas, gruodžio 18 dieną D. Bušo patvirtintas nuostatas dėl „sąžinės teisių gynimo sveikatos apsaugoje“. Šios nuostatos gina medicinos profesionalų ir institucijų teises nedaryti abortų ar kitokių žmogiškosios gyvybės naikinimo veiksmų. Jeigu naujoji vyriausybė tas nuostatas atšauktų, iškiltų pavojus katalikų medikų veikimui bendrojo gėrio labui ir būtų sudarytos didelės kliūtys visai katalikiškai sveikatos apsaugos sistemai, kuri JAV turi stiprų pagrindą. Laiške naujasis prezidentas B. Obama kviečiamas išlaikyti dabartinę kamieninių ląstelių tyrimo politiką, kuri neleidžia mokesčių mokėtojų lėšas naudoti eksperimentams su žmogaus embrionais. Kai kurių stebėtojų vertinimu, žinant dabartinio Kongreso sudėtį (jame daugumą turi demokratai), tokios politikos atšaukimas yra tik laiko klausimas.

Partnerystės galimybės socialinėje srityje

Sausio 13 dieną kardinolas F. Džordžas paskelbė platesnės apimties laišką naujai išrinktam JAV Kongresui ir prezidentui B. Obamai, kuriame išdėstė amerikiečių katalikų vyskupų bendradarbiavimo galimybes su valstybine valdžia dabartinėmis politinio ir ekonominio gyvenimo sąlygomis. Čikagos arkivyskupas priminė, kad Bažnyčios hierarchai, kaip ganytojai ir mokytojai, vadovaujasi moraliniais principais, teikdami pirmenybę paramai labiausiai kenčiantiems žmonėms. Laiške svarstomos ekonominės krizės, sveikatos apsaugos,  tarptautinių reikalų, imigracijos, šeimos ir santuokos problemos, taip pat poreikis apginti pažeidžiamuosius ir balso neturinčius asmenis, taigi, negimusius kūdikius.

Nurodęs, kad ekonomikos krizė turi tragiškas pasekmes ištisiems gyventojų sluoksniams, kardinolas F. Džordžas paragino naująjį prezidentą ir Kongresą savo „išmintingose ir efektyviose“ pastangose padėties ištaisymui pirmenybę teikti vargingoms šeimoms ir nedarbo pavojuje atsidūrusiems dirbantiesiems. Ekonomikos atsigavimas reikalauja naujų investicijų, bet čia svarbu ir didesnė atskaitomybė, kadangi neatsakingumas ir piktnaudžiavimas prisidėjo prie finansų sistemos sutrikimo, pabrėžė JAV vyskupų konferencijos pirmininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad rūpinimasis sveikata yra pagrindinė žmogaus teisė ir jo orumo reikalavimas. Todėl reikia pasiekti, kad „sveikatos apsauga taptų tikrai visuotinė“, ypač tai pasakytina apie varginguosius ir prenatalinės būklės asmenis (negimusią gyvybę). Švietimo teisė taip pat yra visuotinė, todėl reikia padėti tėvams, ypač turintiems kuklias pajamas, kad jie galėtų parinkti atžaloms mokslo institucijas, kurios geriausiai atitiktų jų poreikius ir įsitikinimus. Tradicinė santuoka duoda „išskirtinį ir nepakeičiamą įnašą visuomenės gerovei per vaikų gimdymą ir auginimą“, todėl jos teisės turi būti įtvirtintos įstatymuose, pabrėžė kardinolas F. Džordžas. Ši pastaba yra svarbi, kadangi JAV, kaip ir kitose šalyse, siekiama įteisinti homoseksualų „santuokas“, o naujasis prezidentas B. Obama gana liberaliai žiūri į šį reikalą, savo rinkimų kompanijoje jis ne kartą susitiko su šių mažumų atstovais.

JAV vyskupų konferencijos pirmininkas taip pat nurodė į būtinumą tęsti ir stiprinti valstybės bendradarbiavimą su tikėjimu paremtomis (faith-based) socialinėmis ir karitatyvinėmis organizacijomis, kurios gali būti efektyvios partnerės įveikiant skurdo problemas. Valdant prezidentui D. Bušui toks bendradarbiavimas buvo įgijęs platų pobūdį, įvairios krikščioniškos grupės dalyvaudavo vyriausybės socialiniuose projektuose (pavyzdžiui, buvusių kalinių reabilitacijos, paramos žmonių prekybos aukoms, AIDS pacientams ir kt.), už tai gaudamos biudžeto lėšas. Nuo 2002 metų, kai tokio bendradarbiavimo iniciatyva buvo pradėta ypač aktyviai realizuoti, tikėjimu paremtoms karitatyvinėms grupėms buvo skirta 10,6 milijardų dolerių, o 2007 metais – 2,2 milijardo.

Užsienio reikalų srityje kardinolas F. Džordžas susitelkė į Artimųjų Rytų regioną. Prezidentas B. Obama pažadėjo greičiau išvesti JAV kariuomenę iš Irako, bet tai turi būti daroma atsakingai, kad šalis taptų „laisva nuo religinių persekiojimų“. Čikagos arkivyskupo pastaba yra suprantama, kadangi krikščionių mažumos Irake šiuo metu itin kenčia, o beveik pusė tikinčiųjų buvo priversti pasitraukti iš šalies. Kaip ir popiežius Benediktas XVI, kardinolas F. Džordžas pabrėžė JAV ekonominės paramos vargingoms šalims svarbą įveikiant skurdą, badą ir pandemines ligas. Jis priminė, kad tarptautinės politikos sėkmė dabartinėje epochoje daug priklauso nuo ekologinių ir migracijos klausimų sprendimo, kadangi tarpusavio priklausomybės sąlygomis ir pažeidžiamumas šiose srityse yra globalinis.

© 2009 „XXI amžius“