Viltys dėl bendradarbiavimo stiprinimo
Mindaugas BUIKA
|
Popiežiaus Benedikto XVI
susitikimas su tuometiniu metropolitu
Kirilu Vatikane 2007 m. gruodžio 7 d.
|
|
Naujojo Maskvos stačiatikių patriarcho
Kirilo intronizacijojos iškilmėse
Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje
|
|
Išrinktojo Maskvos stačiatikių patriarcho
Kirilo intronizacijojos iškilmėse
Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje
|
Popiežiaus sveikinimas naujam patriarchui
Išrinktojo Maskvos stačiatikių patriarcho Kirilo intronizacijoje dalyvavo ir Vatikano delegacija, vadovaujama Popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio. Tarp delegacijos narių buvo Šventojo Sosto diplomatinis atstovas Rusijos Federacijoje arkivyskupas Antonijas Meninis, Maskvos katalikų arkivyskupas Paolas Pecis, o taip pat žinomi katalikiškų organizacijų, skatinančių ekumeninį bei karitatyvinį bendradarbiavimą su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia, vadovai. Praėjusį sekmadienį vykusioje intronizacijos iškilmėje kardinolas V. Kasperis įteikė patriarchui Kirilui dar vieną popiežiaus Benedikto XVI sveikinimo laišką ir dovaną Mišių taurę.
Sveikinimo rašte, be kita ko, prisimenama, kad Šventasis Tėvas su tuometiniu Maskvos patriarchato Išorinių ryšių departamento vadovu metropolitu (dabartiniu patriarchu) Kirilu jau buvo ne kartą susitikę. Pirmasis toks susitikimas įvyko 2005 metų balandį, kai tuometinis metropolitas Kirilas vadovavo Maskvos patriarchato delegacijai, dalyvavusiai popiežiaus Benedikto XVI inauguracijoje. Antrasis susitikimas Vatikane įvyko 2006 metais, kai metropolitas buvo atvykęs į Romą konsekruoti naują stačiatikių šventovę. Kirilas taip pat aplankė Šventąjį Tėvą ir 2007 metų gruodį, kai Romoje tvarkė ekumeninių santykių reikalus. Dabar svarstomos perspektyvos dėl Romos popiežiaus ir Maskvos patriarcho pirmojo istorinio susitikimo taps dar vienu senų pažįstamų pasimatymu.
Šventasis Tėvas laiške naujajam Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovui primena gruodžio mėnesį mirusio jo pirmtako patriarcho Aleksijaus II didelius nuopelnus Bažnyčios atsinaujinimui po patirtų totalitarinės ir ateistinės sistemos kentėjimų.
Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į buvusio patriarcho atvirumą bendradarbiaujant su kitų konfesijų krikščionimis, ypač su Katalikų Bažnyčia ginant krikščioniškas vertybes Europoje ir pasaulyje. Tai tvirtas bendrystės pagrindas, skatinantis ir toliau tęsti vieningą veikimą Rusijos ir visų krikščionių gėriui. Benediktas XVI laiške taip pat patvirtino patriarchui Kirilui savo dvasinį artumą ir maldas, bei palinkėjo, kad Dievo malonė jį lydėtų atsakingoje ganytojiškoje tarnystėje.
Teologinio dialogo poreikis
Po privataus susitikimo vasario 2 dieną su naujuoju Maskvos patriarchu kardinolas V. Kasperis sakė, kad Kirilas padėkojo Popiežiui už sveikinimą ir dovaną bei patvirtino savo pirmtako siekį vystyti santykius tarp abiejų Bažnyčių. Išsivystęs bendradarbiavimas ginant Europos krikščioniškąsias šaknis neišvengiamai veda į krikščionių ideologinės ir teologinės vienybės kelią, kadangi bendras požiūris į socialines problemas kyla iš bendro tikėjimo, tvirtino patriarchas Kirilas susitikime su Vatikano delegacija.
Ekumeninius santykius Vatikane koordinuojantis kardinolas V. Kasperis gerai pažįsta patriarchą Kirilą iš ankstesnės partnerystės ir daugelio turėtų susitikimų Maskvoje. 2006 metais kaip tik Maskvoje kardinolas V. Kasperis ir tuometinis metropolitas Kirilas įkūrė bendrą komisiją Katalikų Bažnyčios ir Maskvos patriarchato santykių Rusijoje problemoms spręsti. (Ypač dėl vadinamojo prozelitizmo klausimų, kurie įgijo platų tarptautinį aspektą). Po patriarcho išrinkimo paskelbtame pareiškime Popiežiškosios krikščionių vienybės pirmininkas nurodė, kad abiejų Bažnyčių santykiuose negalima ignoruoti likusių sunkumų, tačiau pasirengimas bendradarbiauti kultūrinėje ir socialinėje srityje krikščioniškų vertybių liudijimui nuteikia optimistiškai.
Vis tik kelyje į visų krikščionių vienybę, ypač tokių artimų, kokie yra katalikai ir stačiatikiai, minėto kultūrinio ir socialinio bendradarbiavimo nepakanka. Čia reikalingas aktyvus teologinis dialogas, darbas specialiai įkurtoje Tarptautinėje teologų komisijoje, kurios veikloje, skirtingai nuo Konstantinopolio patriarchato, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia dabar nedalyvauja. Priežasčių tam yra keletas. Nesutarimai pačioje stačiatikių terpėje, pavyzdžiui, tarp Konstantinopolio ir Maskvos dėl Estijos Stačiatikių Bažnyčios statuso. (Anksčiau buvo pranešta, kad patriarcho Kirilo intronizacijai vadovaus pats Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, tačiau jis į Maskvą taip ir neatvyko.)
Prioritetas jaunimo sielovadai
Todėl galima suprasti jog kada kardinolas V. Kasperis žurnalistų buvo paklaustas, ką jis mano apie popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Kirilo susitikimo galimybes, jis diplomatiškai atsakė, kad tam reikia laiko, o reikalų nereikia dirbtinai skubinti. Jis taip pat pastebėjo, jog naujajam Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovui reikia aplankyti kitus stačiatikių patriarchus. Be tradicinės polemikos su Konstantinopoliu, patriarchui Kirilui taip pat reikia spręsti klausimus ir su Gruzijos Stačiatikių Bažnyčia, turint galvoje aštrų tarpvalstybinį konfliktą. Taip pat yra daug problemų santykiuose ir su pasidalinusia Ukrainos stačiatikių bendruomene.
Pirmasis oficialiai pakvietęs patriarchą Kirilą kada tik leis galimybės atvykti į Didžiąją Britaniją, buvo Anglikonų Bažnyčios dvasinis vadovas Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas. Pakvietęs naująjį Rusijos Stačiatikių Bažnyčios lyderį, arkivyskupas R. Viljamsas priminė nuveiktus darbus Anglikonų ir stačiatikių doktrininėje komisijoje, įgalinusius vaisingą teologinį apsikeitimą. Tačiau dėl aiškios liberalistinės tendencijos anglikonų, kaip ir kitų protestantų teologijoje, vargu ar galima tikėtis čia didesnės pažangos. Prioritetas turi būti teikiamas bendradarbiavimui tarp apaštališkąją įpėdinystę išlaikiusių Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių, siekiant jų vienybės.
Įdomu pastebėti, kad panašiai, kaip inauguracijos homilijoje prieš keturis metus popiežius Benediktas XVI, taip ir patriarchas Kirilas savo intronizacijos kalboje atkreipė dėmesį į jaunimo sielovados svarbą. Jaunimas taps mūsų ypatingo rūpinimosi objektu, kadangi jauniems žmonėms labai reikia dvasinio vadovavimo, kalbėjo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje vykusioje iškilmėje. Moralinio reliatyvizmo epochoje, kai smurtas ir ištvirkimas tiesiog grobia jaunų žmonių sielas, mes negalima sėdėti ir laukti, kada jie atsisuks į Kristų. Jis ragino dvasininkus stengtis nepaisant visų sunkumų patraukti jaunimą ir vidurinio amžiaus žmones bei vyriausias kartas ir padėti jiems atrasti tikėjimą į Dievą, gyvenimo prasmę bei suvokti, kas yra tikroji žmogaus laimė.
© 2009 XXI amžius
|