|
Popiežius susitiko su Rusijos katalikų vyskupais
Mindaugas BUIKA
Hierarchinės struktūros savitumai
Rusijos katalikų vyskupų kas penkeri metai privalomas vizitas ad limina į Romą, kurio metu ordinarai supažindina Popiežių su padėtimi savo diecezijoje, beveik sutapo su naujojo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarcho rinkimais ir inauguracija. Šia proga daug kalbama apie galimą viltingą katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimo Rusijoje pagerėjimą, apie Vatikano ir Maskvos patriarchato santykių atnaujinimą. Todėl popiežius Benediktas XVI ir Šventojo Sosto dikasterijų vadovai, susitikę su Maskvos katalikų arkivyskupu Paolu Peciu, Saratovo vyskupu Klemensu Pikeliu, Irkutsko vyskupu Kirilu Klimovičiu ir Novosibirsko vyskupu Jozefu Vertu, turėjo apie ką pakalbėti.
Statistiniais duomenimis, Rusijoje yra 600 800 tūkstančių katalikų, taigi jie sudaro nereikšmingą religinę mažumą tarp 143 milijonų šalies gyventojų. Didžioji dalis Rusijos piliečių priklauso Stačiatikių Bažnyčiai (apie 70 proc.), nemaža islamo išpažinėjų bendruomenė. Dabartinė Rusijos Katalikų Bažnyčios hierarchinė struktūra buvo sukurta jau po komunistinės Sovietų Sąjungos žlugimo, atgavus religijos laisvę. 1991 metais popiežius Jonas Paulius II įkūrė dvi Rusijos europinės dalies ir Sibiro katalikų apaštalines administratūras. 1999 metais jos buvo pertvarkytos į keturias apaštališkąsias administratūras, kurių pagrindu 2002-aisiais įsteigtos keturios diecezijos Maskvos arkivyskupija metropolija ir sufraganinės Saratovo, Irkutsko bei Novosibirsko vyskupijos.
Pastarasis sprendimas sukėlė aštrius tuometinės Maskvos stačiatikių patriarchato vadovybės protestus ir kaltinimus Vatikanui dėl perdėtos plėtros Stačiatikių Bažnyčios kanoninėje teritorijoje ir netgi siekio prozelituoti. 2007 metų gruodį tuometinis metropolitas (dabartinis patriarchas) Kirilas pareikalavo panaikinti visas Katalikų diecezijas Rusijoje, jo teigimu, tai būtų pirmas žingsnis sprendžiant Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato santykių problemas. Mes niekad jų nepripažinsime, sakė jis, pabrėždamas, kad Rusijos teritorijoje (kuri neva yra tik Stačiatikių Bažnyčios kanoninė teritorija) įprastinių katalikų vyskupijų neturi būti.
Viltis įveikti sunkumus
Pasak tuometinio metropolito, tai yra iššūkis bendram Katalikų ir Stačiatikių sutarimui dėl bažnytinio administravimo teritorinio principo. Jeigu vienos Bažnyčios tradicinėje teritorijoje jau egzistuoja vyskupija, tai kita Bažnyčia ten gali steigti tik apaštališkąsias administratūras jos tikinčiųjų pastoracinei globai, bet ne naujas diecezijas. Todėl Maskvos patriarchatas reikalauja, kad Rusijoje būtų atstatytos katalikų apaštališkosios administratūros, kaip tai buvo iki 2002 metų. (Įdomu, ar Vilniaus, Vienos, Niujorko stačiatikių vyskupai ir metropolitai taip pat yra tik apaštaliniai administratoriai? Juk Lietuva, Austrija ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra Maskvos patriarchato kanoninės teritorijos.)
Kaip šie ir kiti tarpusavio santykių klausimai bus sprendžiami, parodys netolima ateitis, o kol kas vyrauja viltingos nuotaikos dėl patriarcho Kirilo išrinkimo. Jam pasiųstame sveikinimo laiške Maskvos katalikų vyskupas P. Pecis išreiškė tvirtą viltį, kad tarp mūsų Bažnyčių toliau klostysis abipusio broliško supratimo, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo santykiai, savo ruožtu užtikrindamas, kad katalikai darys viską, ką gali, kad tai įvyktų. Ganytojas meldžiasi, kad naujojo patriarcho tarnystė su Dievo malonės pagalba stiprintų tikėjimą, Rusijos žmonių ir valstybės gerovę. Sausio 28 dieną duotame interviu Vatikano radijui arkivyskupas P. Pecis sakė neatmetąs naujojo patriarcho Kirilo ir popiežiaus Benedikto XVI asmeninio susitikimo galimybės, o tai paspartintų Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios suartėjimą.
Sausio 29 dieną audiencijoje Vatikane priėmęs visus Rusijos katalikų vyskupus popiežius Benediktas XVI savo kalboje pabrėžė ekumeninio dialogo su stačiatikiais svarbą. Jis priminė Rusijos tūkstantmetę stačiatikybės tradiciją ir jos turtingą religinį ir kultūrinį paveldą, į kurį privalu atsižvelgti broliškai bendradarbiaujant. Ta proga Šventasis Tėvas dar kartą patvirtino savo džiaugsmą išrinkus patriarchą Kirilą ir palinkėjo jam sėkmės nelengvoje ganytojiškoje tarnystėje. Meldžiu Viešpatį, kad Jis sutvirtintų mūsų bendrą įsipareigojimą žengti susitaikymo ir broliškos meilės keliu, sakė jis. Krikščionys turi būti vieningi didžiųjų dabarties kultūrinių ir etinių iššūkių akivaizdoje, kai reikia spręsti gyvybės ir šeimos gynimo, žmogaus asmens orumo bei neatidėliotinas ekonomines bei socialines problemas.
Svarbios pastoracinės nuorodos
Savo kalboje Rusijos katalikų vyskupams palietęs jų pastoracinės veiklos klausimus, popiežius Benediktas XVI palankiai įvertino jų pastangas skatinti gausesnį tikinčiųjų dalyvavimą Bažnyčios liturginiame ir sakramentiniame gyvenime, katechezėje, pagyrė jų vykdomą pašaukimų sielovadą, seminaristų ugdymą bei kunigų nuolatinę formaciją, taip pat pasauliečiams primenamą atsakomybę liudyti evangelinius principus šeimoje ir pilietinėje visuomenėje. Šventasis Tėvas priminė, kad Rusija, kaip ir kitos pokomunistinės šalys, išgyvena tradicinės šeimos institucijos krizę ir iš to kylančias demografines problemas. (Dėl dramatiško gimstamumo mažėjimo Rusijos gyventojų skaičius kasmet sumažėja beveik 1 milijonu.)
Popiežius Benediktas XVI sakė, kad Bažnyčia turi atkreipti dėmesį į jaunus žmones, kuriems Rusijos katalikų bendruomenė, ištikima savųjų kankinių ir išpažinėjų atminčiai, pašaukta perduoti nekintamą šventumo ir ištikimybės Kristui paveldą bei žmogiškas ir dvasines vertybes. Šventasis Tėvas ragino vyskupus nesijaudinti dėl kasdienių sunkumų, dėl to, kad pastoracijos rezultatai kartais atrodo menkoki, palyginus su įdėtu triūsu. Atvirkščiai, reikia stiprinti savo ir bendradarbių evangelinį tikrumą, kad Viešpats Jėzus Kristus tinkamai atlygins ir padarys vaisingesnes visas ganytojiškas pastangas Jam vienam žinomu laiku ir būdais.
Rusijos katalikų vyskupai taip pat buvo pakviesti toliau rūpintis dvasiniais pašaukimais, kas ypač aktualu šiuo laikotarpiu. (Šiuo metu dauguma Rusijoje dirbančių sielovadininkų kunigų ir vienuolių yra užsieniečiai. Sankt Peterburge veikia tik viena kunigų seminarija, kuri toli gražu negali patenkinti poreikių.) Popiežius Benediktas XVI priminė ir pareigą vyskupams rūpintis savo kunigų dvasine gerove, būti jiems tėvais ir pavyzdžiu tarnystėje, skatinti jų bendradarbiavimą, doktrininį ir dvasinį atsinaujinimą. Melskitės už kunigus ir kartu su jais, žinodami, kad tik tas, kuris gyvena su Kristumi ir Kristuje, gali būti jo ištikimu tarnu ir liudytoju, sakė Šventasis Tėvas.
© 2009 XXI amžius
|