| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
39-eri kunigystės metai Utenoje AA kun. Juozas Bagdonas (1914 01 02 1941 01 26 2009 02 06) Dr. Aldona Vasiliauskienė
Vasario 9 dieną, pirmadienį, Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje buvo palaidotas kun. Juozas Bagdonas jau 22-as kunigas, palaidotas Utenoje... XXI amžiuje (2004 01 02, Nr. 1) buvo išspausdintas straipsnis Išpildęs motinos svajonę. Kunigui Juozui Bagdonui 90, kuriam faktus autorei pateikė jubiliatas. Dabar tenka kalbėti apie netektį: 39 metus iš 67 kunigystės metų atidavęs Utenai, kunigas J. Bagdonas, prieš mėnesį Utenos Carito senelių globos namuose sulaukęs 95-ojo gimtadienio, vasario 6 dieną buvo pašauktas į amžinybę. Sunki vaikystė Kazimieras Bagdonas ir Barbora Kaupaitė susilaukė šešių sūnų ir trijų dukrų. Kun. J. Bagdonas gimė 1914 m. sausio 2 d. Panevėžio apskrityje, Subačiaus valsčiuje, Miežiškių parapijoje, Plakiškių kaime, buvo septintas vaikas. 1919 metais siautusi dėmėtoji šiltinė buvo negailestinga gausiai Bagdonų šeimai mirė Barbora, palikdama Juozuką penkerių, jo broliuką Petrą ketverių, ir mažylį Poviliuką, pradėjusį antrus metelius. Deja, mažylis ilgiau nebeišgyveno. Be motinos likusius vaikus rūpestingai globojo tėtis. Tačiau ir jis 1925 metais mirė. Našlaičio dalia, trumparegio vaiko bėdos Mirus tėvui, našlaičiais likusiais mažyliais ėmė rūpintis vyresnieji broliai ir seserys. Juozukas su Petriuku ganė savo ir kaimynų karves. Ganė ankstyvą pavasarį, vasarą ir vėlų rudenį, o žiemą lankė mokyklą. Kartą į ganyklą atėjusi kaimynė Juozukui papasakojo apie jo motinos troškimą matyti jį kunigu. Ši žinia vaiką taip stipriai paveikė, kad Juozukas pradėjo svajoti apie kunigystę. 1925 metais Juozukas kartu su Petriuku pradėjo lankyti Tekoriškių pradžios mokyklą. Žingsniuodavo pėsčiomis siaurojo geležinkelio bėgiais. Mokykloje Juozukui prasidėjo nesėkmės. Nors kartu su broliu sėdėjo pirmame suole, tačiau dėl įgimtos trumparegystės nematė, kas parašyta lentoje. Sąsiuvinyje neįžiūrėdamas linijų vis kreivai parašydavo, nematydamas nesugebėdavo ir teisingai perskaityti. Tad jam vis būdavo skaudu, kad brolį Petrą giria, o jį vis peikia. Po dvejų metų mokslo Tekoriškių mokyklą uždarius, Juozas ir Petras Bagdonai mokėsi jau arčiau namų už dviejų kilometrų esančioje Kuzmiškio pradinėje mokykloje. 1930 metais abu broliai baigė keturis pradžios mokyklos skyrius: Petro mokslas buvo įvertintas labai gerai, o Juozo gerai. Brolio Kazimiero globoje 1908 metais gimęs Juozo brolis Kazimieras 1930 m. baigė VDU Gamtos-matematikos fakultetą ir buvo paskirtas mokytojauti į Kražių Žiburio gimnaziją. Jis pasiėmė brolius Petrą ir Juozą bei 1913 metais gimusią seserį Oną. Sesuo šeimininkavo, o broliai mokėsi namuose ir 56 klases baigė eksternu. Brolio Kazimiero planai buvo gražūs išmokyti mane kokio amato, gal staliaus, o gal kokio kito, yra pasakojęs kun. Juozas. O aš labai išgyvenau dėl trumparegystės: koks iš manęs bus darbininkas ir pirštus nusiobliuosiu, ir gero daikto nepadarysiu... Ir vis prisimindavau kaimynės pasakojimą, kad mamos noras buvo matyti mane Dievo tarnu. Kaip aš karštai meldžiausi, kad galėčiau būti kunigu!.. Pasakiau broliui, kad mano svajonė stoti į Kunigų seminariją. Brolis pritarė pasirinkimui ir pažadėjo leisti į mokslus. Svajonės išsipildymas kunigų seminarija 1934 m. rudenį išlaikęs lietuvių bei lotynų kalbų egzaminus buvo priimtas į Kauno kunigų seminarijos licėjinį kursą. Čia jau ir pasibaigė mano vaikystė. Prasidėjo sunkus ir sudėtingas gyvenimo kelias. Tik širdimi ir dvasia visada likau Dievo vaiku, prieš keletą metų kalbėjo kun. Juozas. Tais pačiais metais į Kauno kunigų seminarijos licėjinį kursą įstojo Klemensas Gutauskas, Matas Čyvas, Antanas Čimielis. Jie Kunigų seminarijos licėjiniuose kursuose baigę gimnazijos mokslus jau be stojamųjų egzaminų buvo pervedami į seminariją. 1941 m. sausio 26 d. vyskupas Vincentas Brizgys Šv. Gertrūdos (Šaritkių) bažnyčioje devynis Kauno kunigų seminarijos auklėtinius Juozą Bagdoną, Antaną Čimielių, Matą Čyvą, Antaną Danylą, Steponą Galvydį, Klemensą Gutauską, Vladą Kremenską, Petrą Liuboną ir Petrą Tarulį įšventino į kunigus. Įšventinimas, kad neužkliūtų okupantams, vyko anksti rytą, be iškilmių. Vyskupas V. Brizgys pasakė, kad reikalui esant, jie turės teisę aukoti šv. Mišias ir bet kaip apsirengę, kad ir su paprastu moliniu puoduku. Vyno galima pasidaryti iš pamirkytų ir truputį paraugintų razinų, o vietoj Ostijos galima vartoti kvietinę duoną. Tokie priminimai jaunus kunigus nuteikė rimtai jie pasiryžo bet kokiai aukai... Primicijos ir pirmas skyrimas į parapiją 1941 m. vasario 23 dieną kun. Juozas Bagdonas Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo pirmąsias šv. Mišias. Penki Panevėžio vyskupijos kunigai J. Bagdonas, S. Galvydis, K. Gutauskas V. Kremenskas ir P. Tarulis nuvyko pas Panevėžio vyskupą Kazimierą Paltaroką. Ganytojas juos padrąsino ir nuteikė rimtam darbui, kiekvienam įteikdamas po knygelę Panevėžio vyskupijos Sinodas ir įpareigodamas gerai ją įsiskaityti ir dirbti sielovadinį darbą. Vikaras Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje 1941 m. birželio 22 dieną kun. J. Bagdonas buvo paskirtas vikaru į Užpalius talkinti klebonui kun. Antanui Pauriui. Iš klebono kunigas daug gero išgirdo apie savo vaišingą motiną, pas kurią išgerti kvapnios ir skanios gilių kavos atvykdavo ne tik Miežiškių, bet ir kaimyninių parapijų Užpalių, Subačiaus, Karsakiškio dvasininkai. Mat tėvas Miežiškiuose dirbo zvanininku (skambindavo varpais), tad tekdavo daugiau bendrauti su kunigais. Labai darbštus klebonas kun. A. Paurys gražiai įrengė bažnyčios vidų, įkūrė pavyzdinį ūkį, pastatė trobesius. Jaunam kunigui pirmoji darbo vieta buvo labai svarbi. Darbas Rokiškio bei Biržų bažnyčiose Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje kun. Juozas dirbo ketverius metus. Iš čia buvo perkeltas vikaru į Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią pas sirguliuojantį kleboną kan. Jurgį Žitkevičių. Tuo laiku okupantai jau buvo labai suvaržę kunigų sielovadinę veiklą. Neišdirbęs nė metų, 1946-aisiais, kun. Juozapas vėl keliamas šįkart į Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią laikinai užimti klebono pareigas (jis pakeitė kun. Bronių Masioką). Vikaru čia dirbo kun. Leonas Mažeika. Vikaras muzikas kun. Gediminas Šukys buvo iškeltas į Panevėžio Katedrą. Kun. J. Bagdoną paskyrus į Biržus, prasidėjo klebono bėdos: čia nuolatos lankėsi saugumiečiai, kunigas dažnai buvo kviečiamas į valdiškas įstaigas, jį mėgino užverbuoti, o šiam atsisakius pagrasinta neleisti kunigauti. KGB rankose 1947 m. spalio 8 dieną saugumiečiai kunigo namuose atliko kratą. Nors terado tik keletą užsilikusių metalinių vokiškų pinigėlių bei keletą knygelių, kunigui buvo liepta susikrauti dviems paroms maisto ir jis išvežtas į Vilnių. Po savaitės prasidėjo tardymas. Kun. J. Bagdonas rusiškai nemokėjo, todėl jam davė vertėją. Pradėjus klausinėti apie šeimą, kunigas lėtai ėmė vardinti brolius, seseris, kol nekantrus tardytojas pertraukė, sakydamas, kad gana. Pradėjus klausinėti, kur jis lankydavęsis, minėjo visus mokytojus, žinomus komunistus... 1947 m. gruodžio 26 d. buvo paskelbtas nuosprendis 8-eri metai su turto konfiskavimu. Kunigas Sibire 1948 m. balandžio mėnesį kunigas buvo išvežtas į Vorkutą. Nepaisant blogo regėjimo, jis turėjo dirbti sunkius fizinius darbus, krovė vagonus. Buvo labai nusilpęs, neturėjo jėgų, todėl prižiūrėtojai nuolat jį mušė, ragindami paskubėti. Vėliau perkėlė į Pečiorą. Čia kunigas Juozas iš upės traukė atplukdytus rąstus ir juos štabeliavo. Ir vėl dėl prasto regėjimo negalėjo tinkamai atlikti darbo ir čia gaudavo pylos. Patekęs į Molotovską, jau atlikęs pusę bausmės laiko, gavo leidimą išeiti iš zonos nešiojo įvairius dokumentus. Vyresnieji viršininkai jį kaip kunigą ir aklą žmogų užjausdavo. Sibire kunigui teko labai slaptai atlikti dvasinius patarnavimus. Kunigas su skausmu yra pasakojęs, kaip kriminalistai atėmė jam atsiųstą maldaknygę, plėšė iš jos lapus ir suko papirosus. Kunigui buvę parapijiečiai dažnai siųsdavo siuntinius tuo net prižiūrėtojai stebėdavosi, o kriminalistai žinojo, kad didžiausia dalis teks jiems. Grįžus į Lietuvą Mirus Stalinui, bausmė buvo kiek sutrumpinta. Išbuvęs 7 metus ir 10 dienų 1954 m. spalio 5 dieną buvo paleistas. Kun. Juozas Bagdonas grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas vikaru į Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Po nepilnų vikaravimo metų, kiek atsigavęs nuo Sibiro kančių, kun. J. Bagdonas paskiriamas į Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią klebonu. Tuo metu Onuškyje gyveno apie 300 šeimų, kurių dauguma lankė bažnyčią. Nors vaikai dėl sovietinės valdžios draudimų negalėjo patarnauti bažnyčioje, kunigas slapta vykdė katechizaciją. Po 15 metų darbo Onuškyje vyskupijos valdytojo pasiprašė iškeliamas. 1970 m. rugsėjį buvo paskirtas į Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią altaristu. 1991 m. sausio 26 dieną kartu su kitais kurso draugais Utenos bažnyčioje, vadovaujant Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui, aukojo 50 metų kunigystės šv. Mišias ir iš vyskupo rankų priėmė laurų vainiką bei senatvės lazdą. Utenos garbės pilietis 2004 m. sausio 2 dieną, per kun. J. Bagdono 90-metį, jam buvo suteiktas Utenos garbės piliečio vardas. Kunigas, nors ir visiškai aklas, neprarado optimizmo, sveiko humoro jausmo, buvo įdomus pašnekovas, patarėjas. Jau nebegalėdamas prie altoriaus aukoti šv. Mišių, jis kantriai sėdėdavo klausykloje, klausydamas išpažinčių, o visiškai nusilpus sveikatai apsigyveno Utenos Caritas senelių globos namuose, iš čia Aukščiausiojo buvo pasišauktas į amžinybę. Palaidotas šventoriuje Vasario 9 dieną į kun. J. Bagdono laidotuvių šv. Mišias atvyko kunigų iš kelių vyskupijų. Uteniškių bei įvairių parapijų, kuriose darbavosi kun. Juozas, tikinčiųjų buvo pilna bažnyčia kaip per didžiausius atlaidus. Pagarbą mirusiajam atidavė Utenos Šaulių 9-osios kuopos kariai, tautiniais drabužiais pasipuošusios moterys. Šv. Mišias koncelebravo vysk. Jonas Kauneckas su apaštaliniu protonotaru Broniumi Antanaičiu bei mons. Alfonsu Svarinsku, kartu meldėsi dar 52 kunigai. Šv. Mišių metu giedojo bažnyčios sumos choras, vadovaujamas Juozo Vilimo. Pamoksle vysk. J. Kauneckas kalbėjo apie kun. Juozo Bagdono, našlaičio ir aklo, praėjusio lagerius, kunigystės kelią, apie pašventimo Dievui svarbą. Ar neturime lenktis prieš tuos, kurie buvo paaukoti Dievui, o ypač prieš tas motinas, kurios paaukojo Dievui savo vaikus, klausė vyskupas. Šiandien, kai tiek daug blogio ir gatvė traukte traukia negerais keliais, ar neturit motinos, močiutės daugiau melstis, įprasti prie bendros maldos šeimoje, tada bus galima raginti būsimas mamas savo vaikelius paaukoti Dievui... Kunigas Juozas, nors ir kentė sunkumus, uoliai tarnavo Dievui, tad turime tikėti, kad jo laukia atpildas Danguje. Po šv. Mišių bažnyčioje kalbėjo apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, akcentuodamas, kad mūsų gyvenimas džiugi procesija pas Dangaus Tėvą. O kunigo Juozo procesijoje dalyvavo ir Kristus. Dievas jį stiprino, kunigas ištvėrė pažeminimus ir paniekinimus lageriuose, sugrįžo į Lietuvą ir tęsė kunigo misiją. Tapęs visišku neregiu, žinojo žingsnelių skaičių iki altoriaus, klausyklos ir eidamas tais žingsneliais vedė ir kitus prie Dievo. Kun. J. Bagdonas, netekęs akių šviesos, išlaikė tikėjimo šviesą ir ragino visus ja dalytis. Šiandien mūsų tautai itin reikia tokių ištikimų Dievui žmonių pavyzdžių. Prie kapo duobės kalbėjęs Utenos rajono mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius sakė, kad Juozas Bagdonas buvo ne tik kunigas, bet ir visuomenės veikėjas, subūręs dvasinę bendruomenę. LKDP Utenos kuopos pirmininkas Bronius Norgėla pažymėjo, kad kunigas Juozas Bagdonas gyvenimo pagrindu laikė krikščioniškąsias vertybes, tikėjo gėrio pergale ir daug prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos veiklos Utenoje. Sūnėnas Jonas Bagdonas sakė, kad mažai kas iš aplinkinių tikėjo, kad našlaičių šeima išgyvens, o vėliau stebėjosi ir sakė, kad ją lydi Dievo malonė. Kunigas Juozas buvo plačios giminės ramsčiu ir dvasiniu įkvėpėju, saugančiu nuo pasimetimų. Jis buvo labai tolerantiškas ir net prikaustytas prie lovos nesiskundė, o domėjosi kitų reikalais, visus stiprino žodžiu, malda ir giliu tikėjimu. Bočių bendrijos pirmininko pavaduotoja Amelija Katinienė priminė, kad kun. Juozo gyvenimo credo buvo Šventasis Raštas ir Vinco Kudirko Tautinė giesmė, o mėgstamiausia daina Sėk, sesute, žalią rūtą, kad Lietuva laisva būtų.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |