|
Laumžirgių imperijos krachas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Vasario 12 dieną Vilniaus taryba nuvertė merą Juozą Imbrasą. Nauju meru išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Vilius Navickas. Tad vos porą metų prabuvusi Vilniaus tarybos valdančioji koalicija, kurioje pirmuoju smuiku griežė Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai, diriguojami Rolando Pakso ir Audriaus Butkevičiaus, žlugo. Nors pažadai buvo žarstomi, deja, reali padėtis liudijo ką kita tvarkiečiai įsivėlė į korupcijos skandalus, 2008 metų pavasarį įtarimai pareikšti ir buvusiam vicemerui E. Lementauskui.
Tvarkos ir teisingumo (TTP) partijos diriguojamos koalicijos žlugimas Vilniuje nėra atsitiktinis reiškinys. Šios partijos veikėjai paskutiniu metu praranda merų bei vicemerų postus įvairiose Lietuvos vietose. Praėjusio rudens rinkimuose į Seimą Rolando Pakso vadovaujama partija patyrė skaudų pralaimėjimą. 20022007 metais ši partija kartu su savo rėmėjais sugebėjo Lietuvoje sukurti ištisą voratinklį, susijusį su kriminalinėmis struktūromis ir siekusį užvaldyti Lietuvą. Už šios partijos veikėjų kyšojo ir GRU (Rusijos karinės žvalgybos) ausys. Kaip teigia kai kurie teisėsaugos pareigūnai, daug abejonių kelia Tvarkos ir teisingumo partijos finansavimas. Manoma, kad dalis partijos lėšų patekdavo iš Rusijos slaptųjų tarnybų fondų, kiti žymesni partijos finansiniai rėmėjai Minijos nafta, statybos bendrovė Kortas, įtakinga statybos bendrovė VITI. Savo laiku Tvarkos ir teisingumo partijos veikėjai priekaištaudavo Liberalų ir centro sąjungai ir asmeniškai A. Zuokui dėl itin glaudžių ryšių su Rubicono koncernu, tačiau, valdydami Vilnių, ir patys vykdė panašią politiką. Tik tvarkiečių proteguojamos įmonės jau buvo kitos, viena iš jų VITI bendrovė, kurioje dirba ir buvusio mero J. Imbraso sūnus Gediminas. Šią bendrovę kontroliuoja vienas iš paslaptingiausių Lietuvos verslininkų Konradas Juzeliūnas (Kondra), kurio veiklą 2003 metų pabaigoje svarstė A. Sakalo vadovaujama parlamentinė tyrimų komisija. Dabar gelbėtojo Pakso mitas blėsta. Nyksta ir paksizmo įsigalėjimo perspektyvos. Kaip tai atrodo iš klasikinės politologijos pozicijų? Paksizmas modernus fašizmo variantas, propaguojantis antivakarietiškas ir revanšistines idėjas. Be to, drąsiai galime teigti, kad paksizmas tai revanšo siekiančiųjų aljansas, kuriam diriguoja kaimyninės Rytų šalys.
Verta pažvelgti į Tvarkos ir teisingumo partijos veiklos pradžią. 2003 metų pabaigoje, įsibėgėjus R. Pakso skandalui, pagrindinio jo finansinio rėmėjo J. Borisovo viloje Trakų rajone aptinkamas planas Strekoza (Laumžirgis). Šiame plane numatyti konkretūs veiksmai, kaip destabilizuoti padėtį Lietuvoje. Vėliau kai kas suabejojo šio plano tikrumu ir teigė, kad tai tik žvalgybinė ,,antis, o tikrasis prieš Lietuvą nukreiptas planas nerastas. Galų gale ne taip svarbu, tikras tai planas ar tik jo imitacija, tačiau R. Pakso partija iš tiesų artimai susijusi su Rusijos slaptosiomis tarnybomis ir Lietuvoje veikiančiomis slaptomis nusikalstamomis organizacijomis. Daug duomenų atskleidė ir A. Sakalo vadovaujama parlamentinė komisija. Partijos vadovybė ir skyriai susiliejo su GRU veikėjais ir įvairiais kriminaliniais klanais. Šios partijos įsigalėjimui buvo skirtos didžiulės pinigų sumos. Greta Pakso partijos veikė ir kitos su ja susijusios organizacijos M. Murzos vadovaujami radikalai, V. Mažono ir J. Burbos šalininkai. Visa ši laumžirgių imperija susikūrė labai greitai ir iki jos įsigalėjimo Lietuvoje trūko tik vieno žingsnio.
Kai kurie TTP finansavimo faktai gana įdomūs. Pavyzdžiui, peržvelgus partijos finansavimo 2006 ir 2007 metų ataskaitas, galime matyti, kad partiją 10 tūkstančių litų sumomis paremdavo pensininkai, daugiausia iš Raseinių, Tauragės, Pagėgių ir dar kelių Žemaitijos rajonų. Ši suma sudarė visas jų metines pajamas. Tad kaip paaiškinti tokį fenomeną? Tačiau nei stambus šešėlinis finansavimas, nei gerai išvystyta propagandinė kampanija nepadėjo tvarkiečiams pagal Rusijos žvalgybos centruose sukurtus planus užvaldyti Lietuvos. Nors jų strategai R. Ačas, K. Komskis ir kiti dar demonstruoja nemažas ambicijas, bet jų viltys jau žlugo, laumžirgių imperija patyrė krachą.
Tačiau visiškai laidoti populistus dar per anksti. Tokio pobūdžio politinėms jėgoms veiklos erdvę atveria neatsakingi sprendimai ir įvairūs sunkiai suprantami planai, galintys dar labiau padidinti socialinę atskirtį mūsų krašte. Štai neseniai atsirado pasiūlymas keisti bedarbių pašalpų mokėjimų tvarką. Jei tokia tvarka būtų patvirtinta, užsiregistravęs bedarbis pirmąją pašalpą gautų tik praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo dienos. Jei praradęs darbą žmogus greitai nerastų darbo, jam beliktų badauti ar vykti uždarbiauti į užsienį, darbuotis Airijos fermose ar Ispanijos plantacijose. Yra norinčių laukinės rinkos sąlygas įvesti ir aukštojo mokslo sistemoje. Jei tokie įstatymai būtų prastumti, daugeliui studentų už mokslą tektų pakloti solidžias sumas 47 tūkstančius litų už mokslo metus. Tokios radikalaus liberalizmo idėjos yra labai pavojingos, jos ir skatina populizmo šauklių veiklą. Tad radikalus liberalizmas ir radikalus populizmas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Kai pradedami įgyvendinti socialiai neteisingi, didžiajai visuomenės daliai pavojingi sprendimai, iškyla populizmo grėsmė. Buldozerinis radikalizmas yra visiškai nutolęs nuo tradicinių ideologinių srovių socializmo, konservatizmo, krikščioniško socialinio mokymo. Radikalaus liberalizmo pasekėjai aktyviai veikia Rytų Europoje, jie prisidengia M. Fridmano ir kitų liberalizmo klasikų idėjomis, nors iš esmės jų pozicijos gerokai skiriasi. Lietuvoje dar nėra susikūrusi normali demokratinė partinė sistema, kurioje realiai veiktų aiškios ir principingos ideologinės nuostatos, todėl lieka erdvės populistams. Lietuvos socialdemokratų partija kol kas yra monopolinio kapitalizmo partija, besimaskuojanti kairiąja ideologija. Šios partijos galima pažanga ir perėjimas prie kairiosios ideologijos siejama su viduriniosios ir jaunosios kartos atstovų atėjimu į lemiamas pozicijas LSDP vadovybėje. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija yra įtakinga politinė jėga, kurios viduje egzistuoja bent kelių krypčių ideologinės srovės. Šių skirtingų srovių atstovai konkuruoja partijos viduje, tačiau kalbėti apie galimą partijos skilimą yra nerimta. Daugelis TS-LKD aktyvistų supranta, kad partijos skaldymas vestų į aklavietę.
Lietuvoje vis aštrėja žemės ūkio problemos. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pareiškė, kad yra susirūpinęs dėl įtemptos padėties pieno sektoriuje: Šiandien turime akivaizdų pieno perdirbimo įmonių diktatą. Dėl susidariusios stambių pieno perdirbėjų įmonių monopolijos K. Starkevičius kaltina buvusią valdžią. Be to, ministro teigimu, pati situacija yra pieno rinkoje yra nestandartinė: Ūkininkai gauna tik 33 procentus nuo galutinės pieno kainos, o visa kita pasidalija perdirbėjai ir prekybos tinklai. Kodėl taip yra? Taip yra todėl, kad ilgą laiką buvo vykdoma nevykusi politika pieno sektoriuje. Situacija kitose šalyse irgi sudėtinga, bet ten ūkininkai gauna bent 50 procentų nuo galutinės pieno kainos. Į iškreiptą pieno rinką mažai kišasi ir Konkurencijos taryba, kuri nekontroliuoja tarp pieno įmonių sudaromų kartelinių susitarimų. K. Starkevičius žada kreiptis į Generalinę prokuratūra su prašymu ištirti tarp stambiausių pieno perdirbimo įmonių sudaromus kartelinius sandėrius.
© 2009 XXI amžius
|