| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vietnamo kardinolo drąsa komunizmo išbandymuose Mindaugas BUIKA
Permaininga kunigystės pradžia Popiežius Benediktas XVI išreiškė gilų liūdesį dėl žymiausio Vietnamo Katalikų Bažnyčios hierarcho sostinės Hanojaus arkivyskupo emerito kardinolo Polio Žozefo Fam Din Tuno mirties. Užuojautos telegramoje, adresuotoje dabartiniam Hanojaus ordinarui arkivyskupui Žozefui Ngo Kan Kictui, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad velionis su nepaprasta drąsa ir ištikimybe apaštalo Petro sostui tarnavo Bažnyčiai sunkiomis aplinkybėmis, netausodamas jėgų Evangelijos skelbimui. Eidamas 90-uosius gyvenimo metus vasario 22-ąją miręs kardinolas P. Fam Din Tunas po kelių dienų gedulo buvo iškilmingai palaidotas Hanojaus Šv. Juozapo katedroje. Komunistų režimo valdomas Vietnamas yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, iki šiol neturinčių diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu. Apie 10 milijonų narių turinti Vietnamo katalikų bendruomenė, sudaranti 15 proc. šalies gyventojų, yra viena didžiausių Azijoje. Patirdami totalitarinės valdžios diskriminaciją (ypač tai susiję su naujų Bažnyčios hierarchų skyrimais) Vietnamo katalikai didžiuojasi dvasinių pašaukimų gausa ir aktyviu tikinčiųjų dalyvavimu liturginiame gyvenime. Šie žymūs pasiekimai, nepaisant sunkių išbandymų, kaip tik yra didelis tokių atsidavusių ganytojų, koks buvo kardinolas P. Fam Din Tunas, nuopelnas. Jis gimė 1919 metų gegužės 20 dieną Bin Hoa vietovėje katalikiškoje šeimoje. Tuo metu Vietnamą valdė prancūzai, jų misionieriai ir atnešė krikščionių tikėjimą šiai Pietryčių Azijos šaliai. Pajutęs dvasinį pašaukimą būti vietiniu parapijos klebonu 1940 metais buvo pasiųstas mokytis į Hanojaus kunigų seminariją. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kovojant su naujaisiais okupantais japonais, Vietnamo šiaurėje 1945 metais kilo Sovietų Sąjungos inspiruota komunistinė revoliucija ir paskelbta Vietnamo Demokratinė Respublika. Seminarija, kurioje mokėsi būsimasis kardinolas, patyrė didelius sunkumus, kuriam laikui buvo uždaryta, todėl kunigystės šventimus po studijų baigimo jis gavo tik 1949 metų birželio 9 dieną. Jau pačios kunigiškos tarnystės pradžioje Hanojaus parapijose susidūrė su rimtais išbandymais, kadangi vyko naujojo režimo kova su prancūzais, buvo gausu karo pabėgėlių, neprižiūrimų našlaičių, kuriais jaunasis dvasininkas su atsidavimu rūpinosi. 1954 metais Vietnamas buvo padalytas ir daug katalikų dvasininkų bei tikinčiųjų dėl komunistinių persekiojimų pasitraukė į Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės ginamą Pietų Vietnamą. (1975 metais amerikiečiams pasitraukus, komunistai užvaldė visą šalį.) Jaunasis kunigas nusprendė likti Hanojuje ir ginti persekiojamų katalikų reikalus. Nuo 1955 metų jis vadovavo Šv. Jono mažajai seminarijai, kurioje, nepaisant sunkumų, mokėsi kandidatai į kunigystę iš visų Vietnamo šiaurinių diecezijų. Evangelizacinio novatoriškumo rezultatai 1960 metais kilo konfliktas su valdžia, panorusia, kad seminarijoje būtų pradėtas dėstyti mokslinis komunizmas. Tuometinis kunigas P. Fam Din Tunas atsisakė priimti savo auklėtinių prievartinę politinę indoktrinaciją, todėl seminarija buvo uždaryta ir kunigų rengimas nuėjo į pogrindį. Popiežius Paulius VI 1963 metų balandžio 5 dieną drąsųjį dvasininką paskyrė Bak Nino diecezijos vyskupų ordinaru, tačiau komunistinė valdžia beveik visus šios ganytojiškos tarnystės tris dešimtmečius laikė jį namų arešto sąlygomis. Nepaisant tokios sudėtingos padėties vyskupas sugebėjo diskretiškai atidaryti seminariją, šventino naujus kunigus, skatino moterų vienuolių bendruomenių kūrimąsi. Teturėdamas tik tris kunigus padėjėjus ir negalėdamas lankyti jo diecezijos teritorijoje buvusių daugiau kaip šimto parapijų, vyskupas P. Fam Din Tunas ėmėsi naujų evangelizavimo būdų. Pasinaudodamos vietnamietišku lukbat eiliavimo stiliumi (šešių ar aštuonių žodžių frazėmis), leidžiančiu greitai įsiminti arba išmokti trumpus tekstus, ganytojas aprašė Jėzaus gyvenimą, perteikė Bažnyčios mokymą, kitus katechetinius tekstus. Parapijose jis stengėsi suformuoti stiprų aktyvių pasauliečių branduolį, kuris užtikrino religinio gyvenimo tęstinumą, kai kunigai būdavo komunistų nelaisvėje, rūpinosi jaunųjų katalikų katechizavimu, jų rengimu krikščioniškai santuokai. Tokia evangelizacinė veikla, davusi puikių rezultatų Bak Nino vyskupijoje, buvo išplėtota ir į kitas Šiaurės Vietnamo diecezijas. 1990 metais popiežius Jonas Paulius II paskyrė vyskupą P. Fam Din Tuną sostinės sede vacante et ad nutum Sanetae Sedis. (Tai yra mirus vietiniam ganytojui.) 1994 m. kovo 23 dieną jis buvo pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Hanojaus ordinaru. Tų pačių metų lapkričio 26 dieną vykusioje konsistorijoje buvo paskirtas į Kardinolų Kolegiją. Šiose svarbiose ganytojiškose pareigose ir vadovaudamas Vietnamo vyskupų konferencijai, kardinolas P. Fam Din Tunas aktyviai darbavosi siekdamas pagerinti katalikų bendruomenės padėtį, skatindamas Vatikano ir Vietnamo vyriausybės derybas dėl galimo diplomatinių santykių užmezgimo. Vietnamo Bažnyčios hierarchai ir visi tikintieji labai norėjo, kad popiežius Jonas Paulius II galėtų apsilankyti jų šalyje 1998 metais iškilmingai minint didžiausios La Vango Dievo Motinos šventovės 200 metų jubiliejų. Deja, šios pastangos nebuvo sėkmingos ir Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų jubiliejaus minėjime Šventajam Tėvui atstovavo pats kardinolas P. Fam Din Tunas. Iš pastoracinių Hanojaus ordinaro pareigų jis atsistatydino sulaukęs beveik 86 metų amžiaus, 2005-ųjų vasario 19 dieną. Mirus kardinolui P. Fam Din Tunui, dabar Kardinolų Kolegija turi 187 narius, kurių 115 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |