|
Dėkokime Dievui už Dekalogą
Dabar Lietuva kenčia ne vien finansinį-ekonominį sunkmetį. Moralinis ir dvasinis sunkmetis, pagimdytas oligarchų gobšumo, yra kur kas didesnis ir skaudesnis. Mus slegia panieka tautos širdyje išsaugotai seniausiai Europos ir dainingiausiai mūsų gimtajai kalbai. Mus skaudina demoniška pagieža ir neapykanta rašliavoje apie Dievą. Mus žeidžia rašiniai, kuriuose be pagarbos, be meilės, be pasididžiavimo kalbama apie mūsų didvyrišką istoriją, apie garbingus mūsų žmones. Suniekindama savo svarbiausias asmenybes, tauta gali nugrimzti į pražūtį... Mus mulkina ekspertai, šlovinantys nutautėjusią bajoriją, įtikinėjantys, jog kalba tautai nėra svarbi, nėra svarbiausia.
Dėkojame Dievui už visoms tautoms visiems laikams duotą Dekalogą galingą gerumo, doros ir dvasinės žmonijos kultūros pamatą ir kelrodį Dangop. Lietuva dėkoja Visagaliui, kad Jisai mūsų skausmo valandą įkvėpė nepataisomą lietuvį prelatą Mykolą Krupavičių 1949 m. birželio 14 dieną paskelbti Lietuviškąjį Dekalogą. Šis dekalogas išreiškia tikrą lietuvio požiūrį ir įsitikinimus, todėl mums būtina juo gyventi ir nuolatos jo nuostatas širdyje minėti: 1) lietuvis lieka lietuviu ir tautinę gyvybę perduoda ateities kartoms; 2) gerbia ir saugo lietuvių kalbą, nes ji stipriausias tautinės bendruomenės ryšys; 3) kuria lietuvišką šeimą, nes tokia šeima yra tautos gyvybės versmė; 4) sudaro sąlygas tautinei kultūrai, kuri yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą; 5) darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu kovoja dėl Nepriklausomos Lietuvos; 6) remia mokyklą, nes jis yra tautinės dvasios židinys; 7) kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas draugijas, nes jos yra tautinės kultūros veiksmingos talkininkės; 8) organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį; 9) lietuvis brangina savo tautos istoriją ir tautinius papročius ir stengiasi būti vertas savo protėvių; 10) ugdo tautinį solidarumą, tą aukščiausią tautinę dorybę.
Dešimtoji nuostata galėtų skambėti dar aiškiau ir paprasčiau: lietuvis visur ir visada padeda lietuviui. Kaip sakė prof. K. Pakštas, Lietuva negali tapti tarptautine turgaviete, kosmopolitiniu koridoriumi.
Užmiršti tėvynę šventvagystė, išsižadėti Lietuvos nusikaltimas. Reikia įveikti savo baimę ir kitas silpnybes... Ne tik tarnauti savo tėvynei, bet ir jai aukotis, priimti atsakomybę už valstybę ir jos ateitį.
Vytautas NARAŠKEVIČIUS
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|