| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kol eilės neužmirštos jų kūrėjas gyvas (Kun. Liongino Kunevičiaus 15-ąsias mirties metines minint) Vincas Tumosa
Kūrėjo gyvenimas būna daug ilgesnis už jo žemiškąją būtį. Jis gyvas tol, kol skaitoma jo kūryba, kol žmonės suvokia atliktų darbų svarbą visuomenei, tautos kultūrai ir istorijai. Kun. Lionginas Kunevičius, buvęs nuošalių Suvalkijos ir Dzūkijos parapijų klebonas, pogrindyje redaguotu leidiniu Aušra skleidė laisvą mintį, ragindamas tautiečius priešintis totalitariniam režimui, pamokslais ir eilėmis žadino žmonėse tautinio atgimimo viltis. Vasario 28-ąją paminėti šviesaus atminimo kunigo 15-ąsias mirties metines į Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčią susirinko parapijos tikintieji, kunigo giminės bei poezijos gerbėjai. Šv. Mišias už kunigą Lionginą, jo tėvus koncelebravo kunigai, artimai bendravę su Lionginu Kunevičiumi: Vilkaviškio vyskupo generalvikaras monsinjoras Arūnas Poniškaitis, kunigai Vidmantas Striokas, Darius Vasiliauskas, Arūnas Užupis. Pamoksle kunigas V. Striokas pasidalijo prisiminimais apie savo bendravimą su kunigu Lionginu Lukšiuose, kur buvo slepiami draudžiamos Aušros tekstai, jų pokalbius apie poeziją, dvasinį pašaukimą. Kunigas Lionginas tapo jo vadovu į kunigystę. Pasibaigus šv. Mišioms, L. Kunevičiaus eiles skaitė aktorius Eugenijus Rakauskas, klasikos kūrinių pagrojo fleitininkė Justina Jočytė, vargonininkas Mindaugas Orinas. Atsirado nemažai žmonių, norėjusių pasidalyti prisiminimais apie bendravimą su kunigu Lionginu. Monsinjoras A. Poniškaitis, buvęs Šv. Angelų Sargų parapijos vikaras, savo pasakojimą pradėjo padėkos žodžiais kunigui Lionginui, kuris prie šio altoriaus paprašė žmonių pasimelsti už jį, jauną kunigėlį, Dievo tarnystėje žengiantį pirmuosius žingsnius. Gydytoja Viltautė Pocienė prisiminė, kaip ją ir kitus poezijos mylėtojus Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais globojo kunigas Lionginas, kokią jaukią atmosferą jis sukurdavo savo aplinkoje. Knygos Aušros sūnus autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė priminė visus jo kelio etapus nuo basakojo mišių patarnautojo iki garbaus kunigo, aukojusio paskutiniąsias šv. Mišias ir amžinojo poilsio atgulusio bažnyčios šventoriuje. Visiems minėjimo dalyviams dėkojo kunigo Liongino sesuo Regina, išreiškusi apgailestavimą, kad dėl ligos negalėjo atvykti brolis Česlovas, kuris šiai progai buvo parengęs įdomų pranešimą, ir sesuo Aldona. Šventoriuje ant kunigo Liongino kapo buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, sukalbėtos maldos. Bažnyčios choras sugiedojo keletą giesmių. Paskui parapijos salėje prie kavos puodelių prisiminimų grandinėlė buvo pratęsta: apie savo krikštatėvį dėdę Lionginą pasakojo gydytoja Dalia Labukienė, svečiai kunigai, gydytoja Sigita Lipovienė, garbingo amžiaus sulaukęs kunigo dėdė Stasys Kunevičius, Alfonsas Vitkauskas ir kiti. Alytus Kun. Lionginas Kunevičius Už laisvę! Mes klausiam bočių garbingų savo: Alytus, 1992 02 16
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |