| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Čečėnų bylos atgarsiai Suomijoje Tarp Rusijos ir Lietuvos saugumo tarnybų galimi slapti susitarimai Gintaras VISOCKAS
Su čečėnų Chadižat ir Maliko Gatajevų augintiniu Deniu Volovskiu į Suomijos sostinę Helsinkį atvykome kovo 10-ąją. Kovo 11-ąją buvo surengtos dvi spaudos konferencijos: 12 valandą Helsinkio centre susitikome su pagrindinių Suomijos žiniasklaidos priemonių atstovais, o 18 valandą Helsinkio bibliotekoje įvyko susitikimas su suomiais, kurie ne vienerius metus finansiškai rėmė šiuo metu Kaune areštuotų sutuoktinių Gatajevų šeimą. Helsinkyje akistata su suomių žurnalistais Susidomėjimas Gatajevų byla šioje Skandinavijos šalyje didelis ir nuoširdus. Vizito išvakarėse Suomijos žiniasklaida buvo informuota, jog į Helsinkį atvyksta Gatajevų augintinis Denis Volovskij, kuriam Lietuvos slaptosios tarnybos darė psichologinį spaudimą, reikalaudamos apie tėvus duoti neigiamus parodymus. Išplatintuose pranešimuose buvo pabrėžiama, kad D.Volovskij buvo sutuoktinių Gatajevų įvaikintas maždaug prieš dešimt metų, kad Lietuvos VSD jam grasino, reikalaudami atsisakyti Gatajevams palankių parodymų, kad vaikinas po tardymo VSD Kauno skyriuje atsidūrė ligoninėje, kur medikai buvo priversti jį gelbėti nuo patirto psichologinio šoko... Į pagrindinę spaudos konferenciją vidurdienį atvyko visų pagrindinių šalies dienraščių, žurnalų, savaitraščių atstovai. Vietoj numatytos vienos valandos pokalbis užtruko daugiau nei trejetą valandų. Kaip Denis Volovskij tapo našlaičiu Gatajevų augintinis D.Volovskij prisipažino nesąs tikras čečėnas. Jo motina totorė, o apie tėvą jis beveik nieko nežino. Tačiau jis gimė ir užaugo Čečėnijoje, buvo auginamas pagal čečėniškus papročius, tradicijas, todėl save laikąs čečėnu. Jo gimtoji kalba čečėnų. Motina žuvo apšaudymo, kurį surengė Rusijos ginkluotosios pajėgos, metu. Tai atsitiko apie 1999-uosius metus. Tąsyk motina su juo ėjo į turgų, kai staiga ėmė švilpti kulkos, sproginėti bombos. Motina buvo sunkiai sužeista ir mirė jam ant rankų. Jis laikė mirštančios motinos galvą. Tos akimirkos įsirėžė į atmintį visam gyvenimui. Čečėnijoje jis turįs vyresniąją seserį, su kuria nebendrauja, nepalaiko jokių santykių. Mat motina paliko namą, kurį vaikams liepė pasidalinti. Sesuo pasiėmė viską, nepalikdama Deniui jam priklausančios dalies. Tada jį ir įvaikino sutuoktiniai Gatajevai, kuriuos jis šiandien laiko savo tikraisiais tėvais ir norėtų savo pavardę pakeisti į jų pavardę. Paklaustas, ar nenorėtų šiandien grįžti į Čečėniją, D.Volovskij kategoriškai pareiškė nenorįs. Jis tvirtino, jog Čečėnijoje iki šiol nėra saugu. Ten dingsta žmonės, ten bet kas bet kada gali būti suimtas, areštuotas, nušautas, toks buvo jo atsakymas. Be to, Gatajevų augintinis akcentavo, kad teisėjas, kuris vadovauja bylai, akivaizdžiai nenori išklausyti Gatajevams palankius parodymus duodančių vaikų, piktinosi, kad Lietuvos teisėsauga jam neleidžia pasimatyti nei su jį įvaikinusiais Gatajevais, nei su Gatajevų globotais mažamečiais vaikais, kurie paslėpti kažkur Vilniuje. Žodžiu, D. Volovskij papasakojo tai, ką jau buvo papasakojęs Slaptiesiems takams (XXI amžius, 2009-03-12, Nr. 20). Suomiai apie Lietuvą beveik nieko negirdėję Suomių žurnalistai domėjosi ir kitomis temomis, susijusiomis su Lietuvos specialiųjų tarnybų darbo specifika, pripažindami, kad apie Lietuvą labai mažai ką žino. Kai kurie iš jų pirmą kartą sužinoję, jog per pastaruosius kelerius metus iš Lietuvos VSD buvo atleista tiek daug pareigūnų. Suomiams atrodo, kad tų atleidimų negalima pavadinti natūralia kadrų kaita. Žinios iš Estijos suomius pasiekia nuolat, pranešimai iš Latvijos atkeliauja jau rečiau ir ne tokie išsamūs, o štai apie Lietuvą žinių, ypač apie su slaptosiomis tarnybomis susijusius skandalus, Helsinkis sulaukia dar rečiau. Todėl su kai kuriais žurnalistais iš suomių ir švedų kalbomis leidžiamų leidinių teko kalbėtis papildomai, jau kitu metu ir kitoje vietoje. Straipsnius paskelbė du įtakingi Suomijos dienraščiai Kovo 12-ąją dviejuose stambiausiuose, įtakingiausiuose Suomijos leidiniuose pasirodė pirmosios publikacijos, išsamiai pasakojančios apie Gatajevų sulaikymo aplinkybes Lietuvoje. Omenyje turiu dienraščius HBL (Hufvudstadsbladet) bei Helsingin Sanomat. Pasak konferenciją organizavusių žinomų Suomijos visuomenės veikėjų Teemu Matinpuro, Sida Simes ir nuo Rusijos represijų Suomijoje besislapstančios Oksanos Čelyševos (Rusijoje ekstremistine pripažintos organizacijos Rusijos Čečėnijos draugystė viena iš vadovių), publikacijos šia tema netrukus bus paskelbtos ir kai kuriuose Suomijos savaitraščiuose, mėnraščiuose. Šia keista byla susidomėjo ir Suomijos PEN centro rašytojai, kurie ruošia savas publikacijas. Aktyviai dalyvauja čečėnų persekiojimo kampanijoje Suomijoje daugiau nei metus besislapstanti O. Čelyševa tvirtino, jog pasirodžiusiose publikacijose suomių žurnalistai kelia klausimus, kodėl šią buitinio pobūdžio bylą kuruoja Lietuvos slaptosios tarnybos, kodėl teismas, kuriame nagrinėjami tariami ar tikri Gatajevų nusikaltimai, dirba už uždarų durų, kodėl Lietuvos prokuratūra ir VSD agentai neleidžia D.Volovskiui bei jo bendraminčiams pasimatyti su sutuoktiniais Gatajevais. Galų gale suomiai nustebę, kodėl VSD darbuotojai daro grubų spaudimą visiems, kurie gina Gatajevus tiek čečėnams, tiek lietuviams: Toks slaptųjų tarnybų elgesys demokratinėje šalyje neįmanomas. Paaiškėjus tokiems faktams bei jiems pasitvirtinus Suomijoje kiltų didelio masto skandalas, daugeliui aukšto rango politikų bei slaptųjų tarnybų vadovų tektų atsistatydinti bei atsisveikinti su tarnyba valstybinėse įstaigose, teigė suomių žurnalistai. Pasibaigus abiem konferencijoms turėjau progos paklausti tiek vertėjavusios O. Čelyševos, tiek Suomijos žurnalistų jų nuomonės apie tikrąsias Gatajevų sulaikymo priežastis. Jų manymu, akivaizdžios tik trys aplinkybės. Pirma, VSD susidomėjo Gatajevais visai ne dėl to, kad jiems gaila tikrai ar pramanytai skriaudžiamų vaikų. Aišku ir tai, kad itin stiprios politinės ar komercinės jėgos bet kokia kaina stengiasi Gatajevus išstumti iš politinio bei visuomeninio gyvenimo. Tik neaišku, kodėl, kieno paliepimu. Suomijos žurnalistams bei Helsinkyje gyvenančiai O. Čelyševai akivaizdu ir tai, kad promaskvietiška Ramzano Kadyrovo valdžia šiandien itin aktyviai bando susigrąžinti visus po pasaulį išsibarsčiusius čečėnus. Iš pradžių grįžti juos įkalbinėja gražiuoju, o šiems atsisakius terorizuoja, žudo, kompromituoja. Pastaruoju metu Turkijoje mįslingomis aplinkybėmis žuvo trys įtakingi antirusiškai nusiteikę čečėnai, Austrijoje vienas, nūnai didelis spaudimas daromas Norvegijoje gyvenantiems čečėnų emigrantams, nepripažįstantiems dabartinės R. Kadyrovo valdžios. Suomių įsitikinimu, Gatajevų sulaikymo bei kompromitavimo operacija Kaune greičiausiai susijusi su šia kadyroviška akcija. Tačiau susijusi tais saitais, kurie nedaro Lietuvai garbės. Suomiams sunku patikėti, kad Lietuvos slaptosios tarnybos išdrįstų ginti nuo R. Kadyrovo smogikų Lietuvoje besislapstančius čečėnus. Tokia akcija reikštų, jog Lietuvos VSD skersai kelio stoja ir Rusijos slaptosioms tarnyboms. Mat R. Kadyrovas ir Kremlius šiandien neišskiriami draugai. Tiek R. Kadyrovui, tiek Kremliui nenaudinga, kad Vakaruose gyventų jiems nepavaldūs, nepaklusnūs, jų veiksmus kritikuojantys čečėnai. Todėl labiau įtikinama antroji versija: Lietuvos slaptosios tarnybos greičiausiai talkina Kremliui ir jo šalininkams persekioti Rusijos diktatui nepaklūstančius čečėnus.
Vilnius Talinas Helsinkis Vilnius Redakcijos prierašas. Penktadienio XXI amžiuje bus paskelbtas dar vienas rašinys apie išvyką į Suomiją.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |