|
Parodoje Dzūkijos istorijos puslapiai
Petras DUMBLIAUSKAS
Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui Alytaus kraštotyros muziejuje surengta antroji Alytaus kolekcininkų paroda Alytus ir Dzūkija: istorijos puslapiai.
1993 metais Vlado Stasiukyno iniciatyva įvyko pirmoji Alytaus kolekcininkų paroda, skirta Kovo 11-osios akto trečiosioms metinėms ir pirmo Alytaus filatelistų laikraščio Nauja filatelija 60 metų sukakčiai paminėti. Parodos rengimo komisijos pirmininku buvo Valdas Plauskas, patarėju Vladas Stasiukynas, o Jonas Uosaitis nariu. Parodos rengėjai: Eugenijus Svetikas, Laimutė Šiušienė ir Vidmantas Laurinavičius. Parodoje savo rinkinius pristatė aštuoni kolekcininkai. Jonas Uosaitis, Jonas Andriuškevičius ir Anatolijus Giedrys eksponavo numizmatikos kolekcijas. Lankytojai galėjo susipažinti su V. Plausko ir V. Stasiukyno filatelijos rinkiniais, o pastarasis dar demonstravo ir filokartijos pavyzdžius. Filokartijos kolekciją rodė ir Jonas Mikelaitis. Savo bibliofilines retenybes pristatė du knygų gerbėjai: Algimantas Antanevičius ir Gintautas Šapoka.
1993 metais paroda buvo surengta Sąjūdžio dvasioje, nes tuo metu kolekcininkai tikėjosi, kad atėjo geresni laikai, kad jau galima savo sunkiai sukauptas kolekcijas parodyti visuomenei. Deja, laikas parodė, kad jie apsiriko. Tarybiniais laikais tarp kolekcininko ir nusikaltėlio buvo dedamas lygybės ženklas. Iki pat imperijos galo į kalėjimus buvo kišami net monetas renkantys numizmatai ir pašto ženklų mylėtojai filatelistai. Numizmatas Z. Jankauskas savo kolekciją atgavo jau atsikūrus Lietuvos valstybei, aišku, be pačių vertingiausių monetų. Apie bibliofilus net nekalbu tai buvo pati pavojingiausia kolekcionavimo rūšis, nes režimas labiausiai bijojo spausdinto žodžio. Tais laikais slėptuvės knygoms buvo įrenginėjamos praktiškai visur net ir po žeme bei lauko tualetuose. Vokietijos kolekcininko Mykolo Žilinsko Lietuvai dovanoti paveikslai irgi buvo gabenami nelegaliai, pažeidžiant įstatymus. Žilinskas juos siūlė dar Stalino laikais, aišku, tada į šį pasiūlymą niekas net nereagavo tik vėliau kultūros veikėjams pavyko įtikinti atitinkamus organus tą dovaną priimti.
Deja, dabartinė Lietuva ne tik paveldėjo viską naikinančių sovietinių įstatymų bagažą, bet ir prigalvojo naujų, absurdiškumu ne mažiau stebinančių. Pavyzdžiui, žaisdamas kieme vaikas ras vienos buvusios valstybės 1990 metų monetą buvusio telefono automato vietoje, paskui jis tą monetą pasikeis su draugu į tos pačios buvusios valstybės 1988 pašto ženklą, nuplėštą nuo seno voko ir turime pilną nusikaltimo modelį, o tokie nusikaltėliai turi būti nuteisti ir sušaudyti. Informacijomis apie terorą prieš Lietuvos militarinių kolekcijų savininkus mirga visa spauda.
Taigi kontekstas kolekcininkų parodoms yra nepalankus. Jei pirmoji paroda buvo įvairių temų ir kolekcijų eksponavimas, tai antroji bus teminė paroda. Alytaus kolekcininkai pajėgtų surengti įvairių įdomių teminių parodų: senovinės technikos, numizmatikos, militarikos, tačiau esant tokiai padėčiai tai greičiau utopija. Todėl šiai antrai kolekcininkų parodai pasirinkom mažiau pavojingą temą Alytus ir Dzūkija: istorijos puslapiai. Kai kam gali atrodyti keista, kad pavadinime atskirai minimas Alytus. Gal užtektų ir Dzūkijos? Tačiau visi parodos dalyviai Alytaus miestui ir jo istorijai skiria tokį didelį dėmesį, kad nepaminėti jo pavadinime tiesiog negalime. Alytaus ir Dzūkijos tema kolekcionuojančių yra nemažai, deja, dalis pakviestųjų atsisakė. Vadinasi, paroda nebus pilna, kai ko gal ir truks. Tačiau parodoje dalyvauja nemažai aukščiausio lygio kolekcininkų, kurių beveik kiekvienas galėtų surengti ir personalinę parodą. Kai kurie jau buvo surengę personalinių parodų, ar dalyvavę bendrose. Dalis šios parodos dalyvių savo rinkinius pristatė ir pirmojoje Alytaus kolekcininkų parodoje prieš 16 metų Algimantas Antanevičius, Jonas Uosaitis, Gintautas Šapoka.
Parodos organizatorius Šarūnas Šimkevičius bibliofilas, jo pagrindinė tema Lietuvos periodinė spauda. Dzūkijos tema jam šalutinė, tačiau jis turi surinkęs ne vieną įdomų eksponatą šia tema. Beje, Šarūnas pristatys eksponatų ir iš savo pagrindinės temos tai prieškariniai Alytaus periodiniai leidiniai: Švintantis rytas, Varpos ir kt. Dzūkijos temą parodoje atstovaus įvairi senoji Alytaus ir Dzūkijos spauda: knygos ir įvairūs smulkūs spaudiniai blankai, kvitai, receptai, religiniai paveikslėliai. Kolekcininkas renka ir įdomesnius senuosius Dzūkijos dokumentus. Šarūnas jau turi daugumos garsių prieškario Alytaus veikėjų autografus: gydytojo Simano Janavičiaus, mokytojo Kazio Klimavičiaus ar kino teatro savininko Šajos Paktoriaus bei kt. Dalis jo dzūkiškų dokumentų autografuoti garsių visoje Lietuvoje asmenybių: generolo Povilo Plechavičiaus, politiko Augustino Voldemaro ir kt. Bibliofilas parodys knygų su Alytaus antspaudais. Šarūnas Šimkevičius buvo pradėjęs rinkti ir senąsias fotografijas bei atvirukus su Alytaus vaizdais, tačiau dėl lėšų stokos teko šios temos atsisakyti. Parodoje bus eksponuojami kolekcijos likučiai. Parodos organizatorius juokavo, kad jis vis dar yra didžiausios pasaulyje pačių seniausių Alytaus miesto fotografijų kolekcijos savininkas ir ši didelė kolekcija susideda net iš dviejų fotografijų. Žinoma, šis faktas kartu liudija apie carinių portretinių nuotraukų retumą. Beje, pirmąja vieta Šarūnas dalijasi su kitu Alytaus bibliofilu Algimantu Antanavičiumi, kuris irgi turi dvi seniausias Alytaus fotografijas, darytas M. Abramovičiaus.
Bibliofilas Algimantas Antanevičius Alytaus atvirukus ir fotografijas pradėjo rinkti 1984 metais, o spauda ir knygomis susidomėjo labai anksti, dar mokykliniais laikais. Būdamas savo krašto patriotu, jis sumanė surinkti ir senąsias Dzūkijos krašto, ypač Alytaus, fotografijas ir atvirukus, Alytaus ulonų gyvenimo vaizdus. Ši kolekcija prasidėjo būtent nuo vienos ulonų, jojančių per Kaniūkų tiltą, fotografijos. Šią nuotrauką jis įsigijo Klaipėdoje. Beje, daugumas parodoje eksponuojamų fotografijų įsigyti ne Alytuje, bet kituose miestuose. Svarbiausiu savo tikslu laiko surinkti senuosius Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukus, kurių įvairiais variantais buvo išleista apie šimtą. Kolekcininkas taip pat brangina ir carines mažai žinomo Alytaus fotografo M. Abramovičiaus fotografijas. Jo kolekcija prieinama visuomenei, jis padėjo ne vienam, susidomėjusiam šia tema. 2008 metais Alytaus miesto Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veikė bibliofilo atvirukų ir nuotraukų paroda Kai Alytus buvo Olita. Šioje parodoje Algimantas eksponavo Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų kolekciją.
Mindaugas Sereičikas domisi Lietuvos kariuomenės tema, ypač Alytaus ulonais, jis pristatė Alytaus ulonų istoriją senose fotografijose. Rimas Paškauskas irgi domisi kariuomene ir ulonais, tačiau jis rodo Antrojo pasaulinio karo Alytaus fotografijas, darytas vokiečių karių. Vienoje tokioje fotografijoje matyti 1941 metais pasitraukusios rusų kariuomenės paliktą palapinę su įvairiais Stalino, Molotovo atvaizdais ir tarybine simbolika. Tikrai neįtikėtinas vaizdas, patraukęs ir vokiečių fotografo dėmesį. Kraštotyrininkas ir kolekcininkas Gintaras Lučinskas labai domisi Alytaus šaulių istorija, todėl parodai jis atrinko prieškario šaulių fotografijas. Kariuomenės temos fotografijas parodoje eksponavo ir Petras Grėbliauskas.
Jonas Uosaitis rinko daug ką, o šioje parodoje jis parodė Antrojo pasaulinio karo laikotarpio vokišką plakatą. Šiuo plakatu buvo aplenktas Uosaičio tetos, alytiškės, mokyklinis sąsiuvinis taigi šio daikto radimo istorija yra įdomi, be to, ir daiktas unikalus, gal tik šis egzempliorius ir išlikęs. Beje, Jonas dar parodys ir daugiau savo tetos sąsiuvinių, kitų dokumentų ir spaudinių. Alvyras Miškinas labiausiai domisi Antruoju pasauliniu karu. Parodoje jis eksponavo prieškario Alytaus dokumentus ir Antrojo pasaulinio karo laikų eksponatus. Parodoje dar dalyvavo ir bibliofilai Vytautas Paulėkas ir Gintautas Šapoka. Birutė Stefanija Andrijauskienė rodė savo atvirukų kolekcijas. Fotografas Faustas Augustinas eksponavo įdomesnius savo kolekcijos eksponatus.
Parodą parengė dailininkė Gintarė Markevičienė. Į parodos atidarymą susirinko gausus būrys lankytojų, dalyvavo Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla, kiti politikai ir Seimo nariai. Parodos atidarymo metu koncertavo choras Putinas.
© 2009 XXI amžius
|