Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Mintys
Požiūris
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Knyga apie gyvuosius Dzūkijos amatus pristatyta „gyvai“

Rūta AVERKIENĖ

Kalba knygoje spausdinamų nuotraukų autorius Algimantas Černiauskas

Knygos pristatyme „gyvai“ demonstruojamas pynimas

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos išleista knyga „Gyvieji amatai Dzūkijos nacionaliniame parke“. Knygos pristatymo vakare dainavo Margionių kaimo moterys, vaikai demonstravo senuosius amatus – pynė ir liejo žvakes. Parko direktorius Eimutis Gudelevičius priminė, kad kovo 4-oji senovėje buvo švenčiama kaip Kovarnio diena – pavasario šventė. Vėliau, atėjus krikščionybei, šv. Kazimiero dieną buvo pradėtos rengti Kaziuko mugės, kuriose žmonės parduodavo tai, ką per žiemą buvo sumeistravę, nuaudę, surišę, nupynę. O parko darbuotojų tikslas – perimti iš senųjų meistrų ir įamžinti tai, kas pamažu iškeliauja į nebūtį. Parko darbuotojas Henrikas Gudavičius knygos įžangoje rašo, kad tai „knyga apie senuosius Dainavos krašto amatus, apie meistrus ir amatininkus, kurie dalijasi su mumis ir gerumu, ir įgūdžiais. Labai svarbu, kad nebūtų užmiršta turtinga dzūkų patirtis, tas sugebėjimas ir noras viską pasidaryti pačiam... Jei nebus kaimo žmogaus – prapuls šaltinių kalba, nutols ir piliakalnių bylojimai. Nutols toji apdainuota „lino kančia“ ir geltono rugio šiaudo gyvybinga šviesa...“

Parko darbuotojas, amatų meistras Romas Norkūnas, jau dešimtį metų gyvenantis senajame Musteikos kaime, iš senųjų meistrų išmokęs drevinės bitininkystės, pynimo, rišimo ir daugybės kitų amatų, vasarą rengia pynimo savaites, į kurias suvažiuoja entuziastai iš visos Lietuvos.

Knygoje esančių nuotraukų autorius, fotomenininkas, parko darbuotojas Algimantas Černiauskas teigė, kad „į knygą sudėjome didžiąją dalį tos patirties, kurią mes suradom Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Labai gaila, kad tie žmonės, kurie dar moka amatus, negailestingai išeina iš gyvenimo. Ir jeigu mes nespėsime pakalbinti, užrašyti, nufotografuoti, nufilmuoti – visa tai, deja, išnyks. Todėl tie, kurie turi fotoaparatus, įamžinkit savo artimuosius, savo aplinką. Galbūt dabar tai atrodo nereikšminga, tačiau po dešimt metų šie kadrai bus aukso vertės...“

Knygos pristatyme dalyvavęs rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša dėkojo parko darbuotojams už vertingą leidinį, o knygos sudarytoja, DNP Kultūros paveldo skyriaus vedėja Dalia Blažulionytė pasidžiaugė, kad šią vasarą parko darbuotojai rengiasi amatų meistrus aplankyti ir apie juos parengti filmuotą medžiagą.

Gamtos paveldo skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė paaiškino, kad knyga taip pavadinta ne tik todėl, kad parko darbuotojai tuos amatus stengiasi perimti ir puoselėti bei mokyti jaunimą, bet ir dėl to, kad senuosiuose parko teritorijoje esančiuose kaimuose išlikęs senasis dzūkų gyvenimo būdas ir senieji amatai. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje yra per septyniasdešimt kaimų – nepakartojamų, savitų ir labai skirtingų. Visuose juose nuo seno skambėjo dainos, ir jos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Jų žmonės – kantrūs grybautojai ir uogautojai, moterys – išradingos audėjos, kurių namuose dar iki šiol dūzgia verpimo rateliai, bilda audimo stovai ir, žinoma, skamba dainos, girdėtos vaikystėje.

Knygos pristatymo vakare buvo parodyti keturi reportažai apie į nebūtį jau išėjusius meistrus: drevinės bitininkystės paslaptis žinojusį Juozą Miškinį, šiaudinių dirbinių pynėjas Mariją Gaidienę ir Elžbietą Tamulevičienę bei vilkus mokėjusį prisikviesti Vladą Averką.

Varėna
Autorės nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“