|
Dėl siūlymų išbandyti homoseksualią patirtį Lietuvos
Vyskupų Konferencijos pareiškimas
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Vyskupų Konferencija nori išreikšti paramą ir pritarimą šeimoms ir šeimų organizacijoms, kurios viešai iškėlė ikimokyklinio ugdymo įstaigose imtų diegti programų pagal kelių ES šalių propaguojamą Gender Loops projektą problemą. Sunerimti ir nusistebėti verčia patiems mažiausiems visuomenės nariams skiepijamas lytinių orientacijų lygybės principas, kuris iš tiesų slepia pavojingą ugdymo tendenciją, nukreiptą prieš pagrindinę visuomenės ląstelę šeimos instituciją. Tokiu ugdymu žalojamos ir iškreipiamos pamatinės žmogiškojo asmens vertės vyriškasis ir moteriškasis lytinis tapatumas, tėvystės ir motinystės pašaukimas, santuokiniais šeimos ryšiais sujungtos asmenų bendrystės prigimtis.
Vis labiau iš užsienio besiskverbiančios negatyvios auklėjimo tendencijos, kurios griauna ir žaloja vaikų ir paauglių asmens ir lyties tapatumą, jiems brukama iškreipta mąstysena bei elgesys leidžia liūdnai konstatuoti, kad švietimo ir vaikų auklėjimo valstybinės politikos srityje apstu spragų. Jų dėka finansiškai patrauklios programos lemia etinį pakrikimą, griauna vertybinį tautos potencialą, žaloja visuomenę ir valstybę. Tai, kad vaikams tiesiogiai ir akivaizdžiai siūloma išbandyti homoseksualią patirtį kelią didžiulį nerimą.
Jau ne kartą esame viešai atkreipę valdžios institucijų dėmesį į importuojamas programas, pavyzdžiui, jaunimui palankių paslaugų projektą, kurios žaloja jauno, bręstančio asmens integralumą, primeta nuodėmingo gyvenimo modelį. Tenka ir vėl raginti būkime budrūs, nepasiduokime primityviam norui bet kokia kaina būti neva modernia, tolerantiška, nuo kaimynų neatsiliekančia valstybe tose srityse, kurios ypač svarbios vertybiniam tautos atsparumui.
Gender Loops ir panašios programos įvairiausiais keliais įsiskverbia į mūsų švietimo sistemą, todėl visi privalo budėti, kad mūsų šalies vaikai būtų apsaugoti nuo šių neigiamų įtakų. Nors tokių projektų finansavimas ateina iš Europos Sąjungos institucijų, tačiau tarpvalstybiniu lygmeniu joms pagrindą suteikia mūsų šalies diplomatų aprobuotos deklaracijos, chartijos ir programos. Todėl raginame politikus bei valdininkus, atsakingus tiek už švietimo ir socialinę sistemą, tiek už tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus bei ryšius prisiimti asmeninę atsakomybę ir paaiškinti visuomenei, kodėl tokios programos diegiamos, kodėl Lietuva ratifikavo joms žalią šviesą duodančius dokumentus. Kreipiamės į įstatymų leidėjus, į Europos Parlamente, Europos Komisijoje, Jungtinėse Tautose dirbančius mūsų šalies atstovus ragindami būti budriais ir atsakingais, saugoti laisvos tautos ir nepriklausomos valstybės savitą gyvenimą, vertybes ir tradicijas. Buvimas Europos Sąjungos nare pagal ES įstatymus neatima ir nepanaikina teisės patiems pasirinkti, kokias vertybes puoselėti, kaip ugdyti vaikus ir saugoti tautos dvasinį pasaulį.
Valstybė privalo padėti tėvams įsitraukti į jų vaikams skirtų programų rengimą ir įgyvendinimą. Švietimo ir mokslo ministerija turi imtis atsakomybės ir įgyti teisinį pagrindą kontroliuoti inovacijomis vadinamas programas, panašias į Gender Loops, kurios ateina į mokyklas ir darželius ir kėsinasi griauti normalų vaikų vystymąsi. Asmeninė tėvų atsakomybė ir indėlis šioje srityje yra nepamainomas ir esminis pasirenkant vaiko ugdymo bei formacijos kelią. Katalikų Bažnyčia gerbia ir visuomet gina kiekvieną žmogų ir pasisako prieš bet kokią diskriminaciją, tačiau privalo įvardyti tiesą apie žmogaus prigimčiai prieštaraujančią moralinę netvarką. Kviečiame visus geros valios žmones budėti ir rūpintis pačių silpniausių visuomenės narių apsauga, jų branda. Neatimkime iš savo vaikų tikrojo vaikystės grožio ir žavesio, skiepykime jiems norą pažinti save ir šalia esantį pagal Dievo duotą prigimtį. Pagelbėkime jiems augti ir bręsti atsakingais žmonėmis, galinčiais džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,
Pirmininkas
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
Vicepirmininkas,
© 2009 XXI amžius
|