| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mylėjo Tėvynę ir žmones Benjaminas ŽULYS
Ateitininkas iš pašaukimo Yra žmonių, kurie ateina iš praeities į dabartį, savo veikla primindami, kokiomis sąlygomis, kaip pasiaukojamai jie gyveno, dirbo vardan Lietuvos. Vienas tokių Lietuvos patriotų yra Jonas Senauskas, ateitininkas nuo jaunų dienų, o vėliau vienas iš Lietuvos ateitininkų vadovų, Lietuvos ateitininkų federacijos generalinis sekretorius, bendravęs su savo gyvenamojo laikotarpio šviesuoliais, bendraminčiais ir bendražygiais, patyręs skriaudų prieškaryje, kentėjęs pragariškas kančias sovietiniuose lageriuose ir iki paskutinio atodūsio liko nepalaužiamas ir ištikimas laisvės idealams. Apie tai byloja jo bičiulių, draugų prisiminimai, jo rašyti laiškai, apmąstymai apie gyvenimą, tautiškumą, Dievo meilę, kitas dorines, patriotines savybes. Jonas gimė 1911 m. gruodžio 24-ą, Kūčių dieną. Gimtinė Šakių apskrities Naumiesčio miestas, vėliau tapęs Kudirkos Naumiesčiu. Tėvas buvo besikuriančios Nepriklausomos Lietuvos savanoris, vėliau banko tarnautojas. Tėvas anksti mirė ir visa šeimos išlaikymo našta atiteko motinai, kuri buvo siuvėja. Maža to, ji taip pat buvo patriotė, jaunystėje talkino vietos knygnešiams AntanėliuiBaltrušaičiui, Leveckiui, Stanaičiui ir kitiems. Savo biografijoje Jonas rašė: Aš dar vaikystėj nutariau būti tėvų pasekėju ir duotą žodį garbingai tesėjo. Savo gimtajame mieste jis įstojo į vietinę Žiburio keturių klasių progimnaziją ir spėjo ją baigti iki jos uždarymo. Paskui baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Á ateitininkų bendruomenę J. Senauskas įsijungė pradėjęs eiti vidurinį mokslą nuo pirmos klasės. Vėliau jis rašė: Manęs nereikėjo agituoti, pats kitus šviečiau. Toks kuprotas pasilikau iki šiai dienai. Štai jis moksleivių ateitininkų Marijampolės rajono pirmininkas. O rajonui priklausė Rygiškių Jono gimnazija, Mokytojų seminarija, Kvietiškio žemės ūkio mokykla. Tad ateitininkų narių skaičius buvo skaičiuojamas šimtais. 1930 metais ateitininkų draugija, kaip ir kitos moksleivių ideologinės organizacijos, buvo uždrausta (palikti tik skautai). Bet bendruomenė savo veiklos nenutraukė, ją tęsė pogrindyje. Ir tokiomis sąlygomis nuo tuometinio režimo pasislėpti nepavyko. Studentai ateitininkai, stoję ginti savo jaunesniųjų idėjos brolių, buvo areštuoti, ištremti arba tiesiog įkalinti be teismo tik karo komendanto nuosprendžiu. Organizacijos vadovų pareigos buvo labai atsakingos, net pavojingos. Štai 1931 m. rudenį už ateitininkų veiklą iš Kauno į tėviškę per Marijampolės kalėjimą buvo tremiamas vienas aktyviausių ateitininkų A. Masionis. Marijampolės geležinkelio stotyje J. Senauskas suorganizavo A. Masionio sutiktuves, kuriose dalyvavo 40 vietos moksleivių. Už šią akciją visiems jos dalyviams grėsė pašalinimas iš gimnazijos, bet apsiribota elgesio pažymio sumažinimu brandos atestate. Maža to, režimo įtampa su katalikų bendruomene buvo tokia, kad 1931 m. birželio 5 dieną moksleivius ateitininkus gynusiam nuncijui R. Bartolini buvo nurodyta per 24 valandas palikti Lietuvą Visur ėjo priekyje 1931 metais Jonas įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. J. Senauskas buvo išrinktas vadovauti moksleivių ateitininkų sąjungai, jis buvo vienintelis iš pogrindinės sąjungos pirmininkų, perrinktas antrai kadencijai. Tais metais galutinai nusistovėjo moksleivių ateitininkų veiklos pobūdis pogrindžio sąlygomis. Centro valdybos nariai aplankydavo kuopas, susitikdavo su aktyvesniais nariais. Graži draugystė užsimezgė su profesoriumi Pranu Dovydaičiu (kurį laiką jis buvo Lietuvos ministras pirmininkas B.Ž.). Už šią draugystę profesorius buvo areštuotas ir nubaustas tris mėnesius kalėti. 1935 metais ateitininkų kongrese Telšiuose J. Senauskas buvo išrinktas Ateitininkų federacijos generaliniu sekretoriumi, be to, dar priklausė Kęstučio korporacijai, kuri įėjo į Ateitininkų bendruomenę. J. Senauskas aktyviai dalyvavo ir studentų gyvenime buvo išrinktas į VDU studentų atstovybę, jos prezidiumą, buvo vienas iš bendravimo iniciatorių su latviais ir estais studentais, išrinktas Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos pirmininku, vėliau įstojo į karo mokyklą, baigė 14-ą kariūnų aspirantų laidą. Tremtys sielos nepalaužė Viskas apsivertė aukštyn kojomis Lietuvą okupavus sovietams. Per 1941 m. birželio trėmimus J. Senauskas buvo ištremtas į Vorkutos sritis. A. Masionis rašė, kad iš 550 tame lageryje kalėjusių kalinių karui pabaigus gyvi išliko tik 25. 1942 metais J. Senauskas buvo visiškai nusilpęs ir išbadėjęs, svėrė vos 43 kilogramus ir buvo perkeltas į mirtininkų skyrių. Nuo mirties jį išgelbėjo Lenkijos žydas felčeris. 1948 metais jį pervežė į Krasnojarsko srities lagerį, kur išbuvo iki 1958 metų. Lageriuose, tremtyje J. Senauskas kentėjo 18 metų, ten sutiko irgi kalinę medikę Vladą Pilipavičiūtę, su kuria sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus. Sibiras nors ir palaužė sveikatą, bet iš išorės to tarsi nesimatė. Grįžęs į Lietuvą iki pensijos dirbo statybose, bet liga galutinai pakirto jo sveikatą. Kaune, Romainių sanatorijoje, praleido paskutinius savo gyvenimo mėnesius. Ten gydytoja dirbusi žmona nuolat budėjo prie jo lovos, jį pasiaukojamai slaugė. Á amžinybę išėjo 1983 m. spalio 22 dieną. Palaidotas Kėdainių Šėtos kapinėse greta žmonos tėvų ir motinos. J. Senausko amžininkai prisimena, kad jis buvo labai principingas ir pareigingas, bet sugyvenamas. Jautė savo vertę, nors ir nebuvo išdidus. Turėjo gerą humoro jausmą, neužgaulus. Draugiškas, bet ne sentimentalus. Apdovanotas iškalba, bet ne patetiškas. Aštraus, kritiško proto, sprendimus grindė logika, bet širdies gelmėse išliko romantiku, netgi paliko nemažą pluoštą eilėraščių. Savo paskutiniame laiške bendraminčiams Reginai ir Jurgiui 1982 m. gruodžio 16 dieną jis rašė: Dar kelios dienos, ir Piemenėlių mišios pakvies į didžiąją šventę. Pakilę nuo Kūčių stalo ir atlaužę dalelytę plotkelės ir esantiems, ir nesantiems prie Kūčių stalo ateisime susikaupti didžiosios Dievo gimimo paslapties akivaizdoje. Nesulaikomai ir mes kelionėje į mums paskirtą vietą. O kol gyvename, mus veda viltis, kad rytoj nušvis laimė, kuri nenušvito vakar
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |