Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bažnyčia siūlo ieškoti bendrų sprendimų

Mindaugas BUIKA

G-20 viršūnių susitikime dalyvavę valstybių vadovai buvo geros nuotaikos, kadangi pavyko rasti kompromisinius sprendimus sunkios ekonominės krizės sąlygomis

Išgirsti vargingųjų balsą

Viltingai pasibaigęs dvidešimties įtakingiausių valstybių, vadinamosios G20 grupės, vadovų susitikimas, įvykęs balandžio 2–3 dienomis Londone, susilaukė didelio Vatikano dėmesio. Bažnyčia sutinka, kad sunkioje krizėje atsidūrusią ekonomiką gelbėti reikia, tačiau pabrėžia, kad sprendimuose turi atsispindėti rūpestis pasaulio vargingaisiais. Kaip tik šia nuostata vadovavosi popiežius Benediktas XVI rašydamas laišką Londono susitikimo šeimininkui, Didžiosios Britanijos premjerui Gordonui Braunui, kuris buvo paskelbtas susitikimo išvakarėse. Tai lyg ir savotiškas jų abiejų dialogo apie tarptautinę ekonomikos ir finansų padėtį pratęsimas, kuris buvo pradėtas kovo pradžioje G. Braunui lankantis Vatikane.

Laiško pradžioje Šventasis Tėvas primena minėtą audienciją, kurioje Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas informavo jį apie G20 susitikimo pagrindinius uždavinius, pradedant finansų rinkų stabilizavimu (Londone tam nuspręsta skirti rekordinę 1 trilijono dolerių sumą) ir baigiant prevencinėmis priemonėmis, kad panašių krizių būtų išvengta ateityje. Išreiškęs Katalikų Bažnyčios padėką ir savo paties asmeninį įvertinimą dėl kilnių Londono susitikimo tikslų, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad jis pritaria vyraujančiai valstybių vadovų bei tarptautinių organizacijų nuostatai, jog „išeitis iš globalinės krizės gali būti rasta tik kartu, tai yra atsisakant bet kokių savanaudiškų nacionalistinių arba protekcionistinių sprendimų“. Tai svarbi pastaba žinant, kad dabartinės krizės metu protekcionizmas vėl tapo dominuojančiu valstybinės politikos bruožu ir net 17-oje iš dvidešimties Londono susitikimo dalyvių valstybių jau priimti egoistiškai savo rinką saugantys įstatymai.

Kitas Šventojo Tėvo laiške paliestas aspektas – ekonomiškai silpna Afrikos kontinento padėtis. Jis priminė, kad neseniai apsilankęs Afrikos šalyse galėjo tiesiogiai įsitikinti „didelio skurdo ir marginalizacijos tikrove“, kurią dabartinė krizė gali dar labiau apsunkinti. Nors iš tikrųjų savo gamtiniais ir žmogiškais resursais turtinga Afrika su potencialiomis ekonomikos vystymo ir vartojimo galimybėmis gali svariai prisidėti ne tik prie vietinių valstybių, bet ir viso pasaulio ūkio atsigavimo. Popiežius apgailestauja, kad afrikiečiai per menkai dalyvauja priimant globalinius sprendimus.

Štai ir G20 viršūnių susitikime, kurio visuotinumas buvo stengtasi ypač pabrėžti (šalims dalyvėms tenka 90 proc. pasaulinės produkcijos, 80 proc. tarptautinės prekybos ir du trečdaliai planetos gyventojų), dalyvavo tik viena Afrikos valstybė – Pietų Afrikos Respublika. Tuo tarpu Europai (įskaitant Rusiją ir Europos Sąjungą) atstovavo 6,  Azijai (kartu su Okeanija) – 8, Pietų ir Šiaurės Amerikai – 5 valstybės. Pasak Benedikto XVI, toks neproporcingai mažas Juodojo kontinento atstovavimas turi paskatinti susimąstyti, kadangi tie, kurie turi mažiausią įtaką tarptautinėje ekonomikoje ir politikoje, labiausiai kenčia dėl jos žalingų pasekmių, nors už tai visiškai nėra atsakingi.

Tokia padėtis yra juolab nepriimtina, kadangi, kaip minėta, būtent dėmesio sutelkimas į Afrikos žemyno atsilikimo įveikimą galėtų būti raktas į visos tarptautinės ekonomikos (ypač gamybos) atsigavimą. Juk jeigu, pavyzdžiui, afrikiečių perkamoji galia bent priartėtų prie Europos gyventojų vidutinės perkamosios galios, kokie prekių srautai pajudėtų į Juodąjį kontinentą! (Kol kas į Afriką gabenami milijardai prezervatyvų, kurie tik skatina moralinį palaidumą ir AIDS epidemiją.) Kaip tik todėl popiežius Benediktas XVI savo laiške premjerui G. Braunui dar kartą paragino pertvarkyti daugiašalius mechanizmus, ypač už finansus atsakingas Jungtinių Tautų struktūras (Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką), kad „būtų išgirstas visų šalių balsas“ ir kad visi galėtų dalyvauti realizuojant G20 sprendimus.

Ekonomikai reikia moralės

Antroje laiško dalyje Šventasis Tėvas paliečia Bažnyčiai ypač rūpimus etikos klausimus, kadangi net ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad už dabartinę finansų sistemos krizę didele dalimi atsakingas etinių principų nepaisymas. Popiežius primena, kad finansai, komercija, produkcija yra žmogaus darbo rezultatai ir čia reikia remtis „tikėjimu į žmogaus asmenį“. Jeigu minėtos sritys užsidaro savyje ir aklai siekia naudos, prarandamas pasitikėjimas ir dėl to neišvengiamas žlugimas. „Dėl šios priežasties visų priemonių, kurios yra siūlomos kovai su dabartine krize, galutinis tikslas turi būti šeimų saugumo, dirbančiųjų stabilumo užtikrinimas bei tinkamas reguliavimas ir kontrolė, kad būtų atstatyta etika finansų pasaulyje“, – rašo popiežius Benediktas XVI.

Jeigu pripažįstama, kad „etikos deficitas ekonomikos struktūrose“ yra esminė krizės priežastis, tai turi būti visuotinai priimta nuostata, kad ekonominis gyvenimas negali pilnavertiškai funkcionuoti be etikos principų ir moralės vertybių laikymosi. (Turi būti atsisakyta ypač pokomunistinėje visuomenėje žinomo finansinės veiklos principo, teigiančio, kad apgavystė yra tiesiausias kelias į sėkmę, arba tarp prekybininkų populiaraus požiūrio: „kiek pasivogiau, tiek ir turiu“.) Tas pat svarbu ir tarptautiniuose ekonomikos santykiuose, kur būtina stiprinti „drąsų ir dosnų bendradarbiavimą, kad būtų skatinama tikrai žmogiška ir integrali pažanga“, nurodo Šventasis Tėvas.

Jis pabrėžė, kad  kaip „vienas iš svarbiausių mūsų laikų uždavinių“ turi likti galioti jubiliejiniais 2000-aisiais metais Jungtinėse Tautose pasaulio lyderių priimtas pasižadėjimas iki 2015 metų per pusę sumažinti ekstremalų skurdą. (Tam nereikia trilijono – vargingiems kraštams užtektų kasmet skirti 50–70 milijardų dolerių, bet iki šiol ir tai buvo sunkiai pasiekiama.) Stengiantis užbaigti krizę ir išvengti naujos panašios situacijos sėkmės galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu „nebus atsukta nugara nė vienam regionui, įskaitant vargingąją Afriką“, pabrėžia Popiežius.

Atsakomajame laiške, nors ir tiesiogiai neminėdamas „etikos“ sąvokos, premjeras G. Braunas užtikrino Šventąjį Tėvą, kad jis darys viską, kad G20 sprendimai būtų naudingi „milijonams šeimų visame pasaulyje“, kurios išgyvena dramatiškus sunkumus dėl dabartinės recesijos. „Ir gyvybiškai svarbu, kad turtingosios šalys laikytųsi savo pažadų dėl paramos, net ir šiais sunkiais laikais“, nurodė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas. Jis atkreipė dėmesį į Pasaulio banke sukurtą Spartaus socialinio atsako fondą (G20 nusprendė jam skirti 250 milijardų dolerių), kuris turi padėti vargingiausiems išvengti krizės pasekmių. „Mes negalime nusisukti nuo vargšų tuo metu, kai jiems labiausiai reikia mūsų pagalbos“, pabrėžė G. Braunas.

Atkreipęs dėmesį į tai, kad popiežius Benediktas XVI net kelis kartus savo laiške minėjo paramą Afrikai, G. Braunas nurodė, jog kartu su kitomis regioninėmis organizacijomis į G20 susitikimą buvo pakviesta Ekonominės partnerystės Afrikos vystymui asociacija (NEPAD). Taip pat prieš minėtą susitikimą į Londoną jis buvo pasikvietęs Afrikos šalių vadovus, norėdamas tiesiogiai iš jų išgirsti apie kontinento poreikius. Baigdamas laišką G. Braunas pritarė Popiežiaus nuomonei, kad išeiti iš krizės gali padėti ne tautinis uždarumas ir protekcionizmas, bet „viso pasaulio bendruomenės vieningumas“.

Kovo 31 dieną, prieš prasidedant G20 posėdžiams, Londono anglikonų pagrindinėje Šv. Pauliaus katedroje buvo surengtas ekumeninis ir tarpreliginis maldos susitikimas, kuriame kalbą pasakė premjeras G. Braunas. Atkreipęs dėmesį į iš popiežiaus Benedikto XVI gautą laišką, jis patvirtino, kad pilnaverčiam rinkos veikimui „reikia moralės“. Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas, kuris yra škotų protestantų pastoriaus sūnus, pažymėjo, kad visos tikybos darniai sutaria, kad tik moralės vertybės gali nurodyti išeitį iš dabartinės krizės.

© 2009 „XXI amžius“