Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prisimintas mažasis Černobylis

Jolita ŽURAUSKIENĖ

VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys ir AB „Achema“ technikos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Venskūnas

Renginio svečiai ir seniūnė žiūrėjo filmą iš R. P. Šaulio asmeninio archyvo Autorės nuotraukos

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja E. Mirinavičienė skaitė pranešimą

Tą pačią dieną, kai Ukmergės rajono Veprių miestelio gyventojai minėjo tuometinio Jonavos gamybinio susivienijimo „Azotas“ (dabartinė AB „Achema“) prieš dvidešimt metų įvykusią skaudžią nelaimę, Lietuvos mokslų akademijoje Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo ceremonijoje šį įmonė buvo pripažinta Metų aplinkosaugos įmone.

Į Veprių kultūros namuose vykusį renginį atvyko AB „Achema“ technikos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Venckūnas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė, savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė, dalyvavo Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, bendruomenės pirmininkė Aldona Medonienė, VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys, gydytoja Gražina Šiaulienė, daug vepriškių. Prisiminta ekologinė katastrofa, nuodingomis medžiagomis užterštas gruntas, vanduo, miškai, sutrikdyta žmonių sveikata. Skaudžios avarijos pasekmės juntamos ir šiandien.

Avarijos metu „Azoto“ gamyklos teritorijoje sprogo izoterminė amoniako saugykla ir iš jos rezervuaro išsiliejo apie 7,5 tūkstančio tonų skysto amoniako, žuvo septyni žmonės, sužeistų buvo daugiau nei 50. Tuomet į Kauną buvo evakuoti apie 5 tūkstančiai Jonavos miesto ir rajono gyventojų. Jonava tomis dienomis buvo tuščia, mieste įvesta komendanto valanda, gatvėse patruliavo milicija, vaikščiojo ginkluoti kareiviai.

Po avarijos „Azote“ buvo šalinami katastrofos padariniai. Čia nuolat zujo kariškiai, lankėsi aukšti valdininkai, generolai, buvo atvykęs net JAV aplinkosaugininkas Valdas Adamkus. Avarijos priežastis tyrė Lietuvos mokslininkų grupė, Maskvos komisija, tačiau konkrečios išvados nebuvo pateiktos.

Po avarijos nuodingų cheminių junginių ir dujų debesis kelias dienas tvyrojo virš Ukmergės rajono, buvo juntamas stiprus amoniako kvapas. Jo koncentracija ore 20–25 kartus viršijo leistiną normą. Ypač nukentėjo Veprių ir Deltuvos seniūnijų žmonės. Veprių ambulatorijos vedėją G. Šaulienę tomis dienomis atakavo žmonės, kuriuos kamavo dusulys, ašarojo akys, perštėjo veido, rankų oda, trūko oro. Medikai ir rajono valdžia negavo jokių nurodymų, kaip padėti nukentėjusiems. Žmonėms buvo patarta laikytis rimties, nepanikuoti, klausytis radijo pranešimų, užsidaryti langus, duris, būti patalpų viduje. Kai kurie gyventojai savo iniciatyva išvažiavo į kitus rajonus. Veprių seniūnė D. Urbonienė sakė, kad dėl avarijos Veprių apylinkėse išnyko 40 ha kadagynas, sveikatos sutrikimų pajuto daug žmonių.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, į kenksmingo „debesies“ zoną pateko Jonavos, Ukmergės ir dalis Kėdainių bei Širvintų rajonų gyventojų. 18–53 procentų tikrintų kaimo gyventojų nustatytas ūmus apsinuodijimas „debesies“ zonoje buvusiomis medžiagomis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja E. Mirinavičienė pasakojo, jog dėl kenksmingų cheminių medžiagų padaugėjo onkologinių susirgimų.

Atlikus Veprių gyventojų sveikatos analizę buvo nustatyti bronchitų, pneumonijos, bronchinės astmos susirgimų paūmėjimai, užfiksuoti širdies kraujagyslių pažeidimai, vaikams būdingi širdies sutrikimai.

Vepriškiai ir svečiai žiūrėjo filmą iš R. P. Šaulio asmeninio archyvo, kuriame kalbinti žmonės pasakojo apie pablogėjusią sveikatą, prarastą darbingumą bei artimuosius, leisgyvius gyvulius, kurie po kelerių mėnesių nugaišo. Tuo metu nuo stipraus amoniako kvapo kiemuose krito vištos, bitės.

V. Venckūno teirautasi, ar vepriškiai gali būti saugūs gyvendami šalia „Achemos“ giganto. Technikos direktoriaus pavaduotojas garantavo, kad įmone galima pasitikėti – „Achema“ nuolat investuoja į technologijas, užtikrinančias saugią gamybą ir taršos prevenciją. Aplinkos ir gamtos būklę stebi ne tik „Achemos“ specialistai, bet ir mokslo institucijos. LŽŽŪ kasmet tiria azoto oksidų koncentraciją taršos poveikio zonoje ir stebi paprastosios pušies spyglių būklę naudodami ankstyvosios pažeidimo diagnostikos testus. Botanikos institutas kasmet atlieka mokslinius grybų ir kerpių, kaip natūralių atmosferos taršos indikatorių, būklės tyrimus „Achemos“ aplinkoje.

Pastarųjų kelių metų pušų jaunuolynų ir pusamžių medynų tyrimai atskleidžia, kad azoto kiekis spygliuose 0,5–22 km pušynų ruože nuo gamyklos yra normalus. Tai rodo, kad dabartinė gamyklos tarša stipriau nebeveikia pušynų, o anksčiau iškritę azoto kiekiai nesusikaupė gamyklos aplinkoje.

2006 metais Vilniuje posėdžiavusi Helsinkio komisija, besirūpinanti Baltijos jūros aplinkos apsauga, išbraukė AB Achemą iš „karštųjų taškų“ sąrašo. Vandens nuotėkų valymo efektyvumas jau keletą metų atitinka griežtas HELCOM rekomendacijas.

VO „SOS Vepriuose“ direktorius R.  P. Šaulys džiaugėsi, kad „Achema“ vadovai supranta jų padėtį ir skiria lėšų nukentėjusių nuo avarijos vepriškių poreikiams patenkinti.  Už AB „Achemos“ skirtus  pinigus Veprių ambulatorijai nupirkta šiuolaikinė medicininė įranga, tarnybinis automobilis, namai avariniuose butuose gyvenantiems vepriškiams. 

Vepriai, Ukmergės rajonas

© 2009 „XXI amžius“