Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prisiminė kompozitorių

Rimantas KLEVEČKA

Julius Gaidelis

Balandžio pradžioje Kauno valstybinė filharmonija lietuvių muzikos mylėtojus pakvietė paminėti kompozitoriaus Juliaus Gaidelio 100-ąsias gimimo metines.     

J. Gaidelį, kaip ir didelę dalį XX amžiaus lietuvių menininkų, likimas nubloškė anapus Atlanto, todėl Lietuvos publika dar tik atranda muzikinį kompozitoriaus palikimą. Koncerte, skirtame paminėti muziko jubiliejų, daugelis Kauno miesto simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro atliekamų J. Gaidelio kūrinių skambėjo pirmą kartą.

Būsimasis kompozitorius gimė 1909 m. balandžio 5 dieną Grinkiškių kaime, Daugėliškio valsčiuje, Švenčionių rajone. Vos kelerių metų sulaukęs neteko motinos, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui – ir tėvo, glaudėsi pas gimines, piemenavo. 1921 metais buvo priimtas į Kauno Vaikelio Jėzaus draugijos našlaičių prieglaudą, baigė amatų mokyklą, mokėsi gimnazijoje. 1925 metais įstojo į Kauno muzikos mokyklą, mokėsi Lidijos Dauguvietytės fortepijono klasėje. 1931–1937 metais Kauno konservatorijoje pas prof. Juozą Gruodį studijavo kompoziciją, paskui dėstė muziką Prienų gimnazijoje, o Kaune vadovavo „Maisto“ mišriajam chorui. Chorą (108 dalyviai) parengė 1938 metų Dainų šventei. 1940–1941 metais dirbo Kauno 10-ojoje gimnazijoje muzikos mokytoju, 1941–1944 metais – Šiaulių muzikos mokykloje, vadovavo Kauno Jėzuitų bažnyčios ir Meno centro chorams.

1944 metais kompozitorius pasitraukė į Vokietiją, čia vadovavo Memingeno lietuvių chorui „Darna“, vargonavo Traunsteino lietuvių stovykloje. 1950 metais persikėlė į JAV. 1952–1954 metais New England Conservatory of Music studijavo kompoziciją, kontrapunktą, dailiųjų menų kursą, įgijo muzikos magistro laipsnį. 1952 metais Bostone suorganizavo vyrų chorą, kurį 1959 metais perorganizavo į mišrųjį. Nuo 1970 metų buvo Brocktono Šv. Kazimiero lietuvių parapijos vargonininkas ir choro vadovas.

J. Gaidelis vienas iškiliausių lietuvių egzodo kompozitorių, sukūręs daug vertingos instrumentinės ir vokalinės muzikos kūrinių. Pasak J. Gaidelio kūrybą nagrinėjusios doc. dr. Danos Palionytės, nors šis kompozitorius nebuvo ateities pranašas ir „neatvėrė muzikai naujų stilistinių paradigmų, ambicingesnių raidos perspektyvų, jo muzikos vertę lemia konceptualumas, ezoterinė tiesa, emocijų ir logikos dermė, muzikinė valia ir intencionalumas, tautinio skambesio atgarsiai“. Muzikinį kompozitoriaus palikimą sudaro 6 simfonijos, 6 simfoniniai paveikslai ir poemos, 4 styginių kvartetai, koncertas smuikui ir orkestrui, sonatos smuikui, lietuviška rapsodija, oratorija „Giesmė apie Gediminą“, 5 kantatos, baletas „Čičinskas“, 4 uvertiūros, 3 operos („Dana“, „Gintaro šaly“, „Karalius Mindaugas“), dainos chorams, solistams, mišios „Viešpatie, pasigailėk“, giesmės ir motetai („Skaisčiausioji Marija“, „O, didis Viešpatie“, „Tu didingas“, „Tremtinių malda“, „Benamio malda” ir kt.).

Šventiniame koncerte profesoriaus Petro Bingelio diriguojamas Kauno valstybinis choras atskleidė plačią tematinę kompozitoriaus kūrybos paletę, atvėrė meninio J. Gaidelio muzikos turinio gelmę, dar kartą pabrėždamas savo siekį puoselėti lietuviškos chorinės muzikos tradiciją, pristatyti klausytojams mažiau žinomą, bet vertingą lietuvių kompozitorių kūrybą.

Džiugina tai, kad kompozitoriaus J. Gaidelio asmenybė ir kūryba tampa artimesnė ir geriau pažįstama Lietuvos muzikos profesionalams ir mėgėjams. Neseniai pasirodė kompozitoriaus gyvenimo kelią, asmenybę ir kūrybą išsamiai pristatanti doc. dr. Danos Palionytės monografija „Julius Gaidelis – namų ilgesio dainius“. Sakralinės J. Gaidelio muzikos partitūras užsibrėžta platinti per vargoninkų draugijas, todėl, tikėkimės, netrukus kompozitoriaus muzika turėtų praturtinti ir bažnytinių chorų repertuarą.

© 2009 „XXI amžius“