Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Nerėgėta krizė Moldovoje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas vertinamas kaip reformų stabdys, gebantis tik manipuliuoti

Padėtis Moldovoje išlieka įtempta. Balandžio 6 dieną prasidėję masiniai protestai nerimsta. Moldovos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą perskaičiuoti balandžio 5 dieną vykusių parlamento rinkimų rezultatus, kaip to reikalavo opozicinių partijų lyderiai. „Mes turime duomenų apie piktnaudžiavimus ir falsifikacijos kampaniją rinkimuose. „Rinkimuose „dalyvavo“ tūkstančiai mirusių sielų, be to, užfiksuota daugybė kitokių pažeidimų, buvo nemažai atvejų, kai stebėtojams neleista būti rinkimų apylinkių būstinėse“, – pareiškė Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas. Balandžio 15 dieną opozicijos lyderiai nusprendė, kad opozicijos atstovai nedalyvaus balsų perskaičiavime, jie žada reikalauti naujų rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija balandžio 16 dieną paskelbė perskaičiuotus balsavimo rezultatus, jie faktiškai nesiskiria nuo prieš tai buvusių rezultatų. Komunistų partija parlamente turės 60 deputatų mandatų iš 101. Prezidentas V. Voroninas paskelbė, kad planuojama aktyvių masinių protestų dalyvių amnestija.Tačiau, jo žodžiais tariant, „nebus amnestuoti neramumuose dalyvavę recidyvistai“. Taip V. Voroninas vadina keliolika aktyvių visuomenės veikėjų, verslininkų ir žurnalistų, dalyvavusių protesto akcijų organizavime.

Balandžio 7 dieną apie 15 tūkstančių demonstrantų minia susirėmė su policija, puolė parlamentą, įsiveržė į pastatą ir jį užėmė. Virš parlamento buvo iškeltos Rumunijos ir Europos Sąjungos vėliavos. Protestuotojai po valandos užėmė ir prezidento administracijos pastatą. Per šias akcijas sužeista per 100 žmonių. Balandžio 7 dienos vakare atjungtos interneto svetainės, Kišiniove nebuvo įmanoma susiskambinti ir mobiliaisiais telefonais. Naktį iš balandžio 7 į 8 policijos būriai įsiveržė į protestuotojų užimtus parlamento rūmus ir prezidento administracijos pastatą, dalis čia buvusių jaunuolių suimti, kiti pasitraukė. Balandžio 8 dienos ryte užimti pastatai jau buvo perimti policijos ir vidaus kariuomenės dalinių, centrinėje miesto dalyje sutelkta daug policijos pajėgų. Per masinius neramumus du žmonės žuvo, per 250 sužeista. Policija areštavo 300 žmonių, vėliau dalis jų buvo paleista, tyrimas dėl dalyvavimo riaušėse pradėtas prieš 193 asmenis. Balandžio 9 dieną valdžios pareigūnai pareiškė, kad suimta ir žinoma žurnalistė Natalija Morar, tačiau vėliau paaiškėjo, kad suimta šios žurnalistės bendrapavardė. N. Morar aktyviai dalyvavo opozicijos protestuose. Ji kurį laiką slapstėsi, buvo išduotas jos arešto orderis. Balandžio16 dieną žurnalistė buvo sulaikyta ir apklausta, jai paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Dabar ji slapstosi, nes išduotas jos arešto orderis. Moldovos prokuratūros vadovai teigia, kad prie masinių neramumų organizavimo aktyviai prisidėjo Rumunijos valdžia, veikdama per savo agentus Moldovoje. „Aiškiai matome Rumunijos ranką“, – teigė generalinis prokuroras Nikolajus Gurbulia. Nuo balandžio 9 dienos įvestas vizų režimas Rumunijos piliečiams. Balandžio 10 dieną iš šalies išsiųsti trys Rumunijos žurnalistai, neva kurstę Moldavijos piliečius dalyvauti protestuose prieš prezidentą V. Voroniną ir valdančiąją Komunistų partiją.

Rinkimų rezultatai buvo netikėti, nes pagal daugelį apklausų Komunistų partijos ir opozicinių partijų reitingai buvo lygūs, tačiau rinkimus laimėjo Komunistų partija, surinkusi 50 procentų balsų. Trys opozicinės partijos – Liberalų partija, Liberalų demokratų partija ir partija „Mūsų Moldova“ – gavo 35 procentus balsų. V. Voroninas iš prezidento posto turėtų pasitraukti gegužės pradžioje. Antroji prezidento kadencija jau baigiasi ir pagal Moldovos konstituciją jis negali  eiti šias pareigas trečią kadenciją, bet V. Voroninas rengiasi tapti parlamento vadovu ir nori į prezidentus pasiūlyti savo aplinkos žmogų ir išlaikyti savo įtaką šalyje. Moldovoje prezidentą renka parlamentas. Generolas V. Voroninas yra kilęs iš kompartijos funkcionierių, sovietmečiu dirbo Moldovos kompartijos CK instruktoriumi, skyriaus vedėjo pavaduotoju, kelerius metus ėjo Benderų miesto kompartijos pirmojo sekretoriaus pareigas, 1989–1990 metais buvo Moldovos vidaus reikalų ministru. Jo pirmtakas  prezidento poste Petras Lučinskis (valdęs kraštą 1996–2001 metais) buvo laikomas dar reakcingesniu politiku.  Per 1991 metų pučą Maskvoje P. Lučinskis rėmė V. Kriučkovą, A. Jazovą ir kitus GKČP lyderius. Premjerė Zinaida Grečanaja, einanti šias pareigas nuo 2008 metų kovo, laikoma V. Voronino statytine, neturinčia didesnio politinio svorio.

Rusijos įtaka Moldovoje vis stiprėja. Šalyje nuolat lankosi Rusijos žvalgybos emisarai. Tiesa, kartais Moldovos specialiosios tarnybos imdavosi tam tikrų veiksmų prieš kai kuriuos rusų žvalgybininkus. 2005 metais iš Moldovos deportuoti Lietuvoje pagarsėję „Almax“ firmos specialistai Ala Zatonskaja ir Anatolijus Potninas. Kaip ir Lietuvoje, kai kuriuos įtakingus Moldovos politikus konsultuoja su Kremliumi artimai susijusi bendrovė „Nikolo M“.

Moldovos valdžia dėl kilusių masinių neramumų kaltina Rumuniją, neva šios šalies spec. tarnybos daug prisidėjo prie neramumų kurstymo. Be to, paskelbta įtakingų verslininkų Anatolijus ir Gabrielio Stačių paieška. G. Statis suimtas Odesoje balandžio 11 dieną, o jo tėvas A. Statis šiuo metu yra Rumunijoje. Balandžio 17 dieną Ukrainos teisėsaugos pareigūnai perdavė Gabrielį Statį Moldovos policijai, kartu buvo perduotas dar vienas Ukrainoje suimtas moldavų opozicijos veikėjas Aurelas Marinesku. Kišiniovo teismo sprendimu abu šie veikėjai suimti 30 parų. Pagrindinis Stačių verslas yra už Moldovos ribų – jie užsiima naftos verslu Kazachstane ir Afrikos valstybėse. Valdžios pareigūnai teigia, kad Stačiai finansavo balandžio 6–7 dienomis vykusias protesto akcijas. Komiteto „Aš – antikomunistas“ nariai, pagrindiniai protestų organizatoriai, slapstosi. Teigiama, kad šio komiteto pirmininkas Genadijus Brega pasislėpė Rumunijos ambasadoje Kišiniove.

Palyginti su 1999–2002 metais, korupcija Moldovoje kiek sumažėjo, tačiau korupcijos lygis išlieka gana aukštas. Šalyje nesivysto pramonė, yra daug socialinių problemų. Pastebima, kad Moldova gerokai atsilieka tiek nuo Rumunijos, tiek nuo Vakarų Ukrainos. Prezidentas V. Voroninas vertinamas kaip reformų stabdys, gebantis tik manipuliuoti. Tad nenuostabu, kad didelei daliai moldavų atsibodo gyventi korumpuotoje ir atsilikusioje šalyje, vietos politologų juokais vadinamoje „pelėdų kraštu“.

Moldovoje veikia trys pagrindinės opozicijos partijos – Liberalų partija, Liberalų demokratų partija ir „Mūsų Moldova“. Šių partijų lyderiai Vladas Filatas, Dorinas Kirtoake, Serafimas Urukianas, Michajus Gimpa pasisako prieš prezidento Voronino vedamą politiką. Kišiniovo meras Dorinas Kirtoake siekia Moldovos susijungimo su Rumunija, šalies integracijos į Vakarų struktūras. Ir daugelis kitų provakarietiškai nusiteikusių politikų remia susijungimo su Rumunija idėją, nes mano, kad tai padėtų sumažinti politinę bei ekonominę priklausomybę nuo Rusijos ir  padėtų pasiekti esminį proveržį link demokratijos. Nuo seno moldavai ir rumunai buvo viena tauta. 1918–1940 metais dabartinė Moldova įėjo į Rumunijos sudėtį, tačiau 1940 metais ją okupavo sovietinė kariuomenė, tada šis kraštas buvo aneksuotas ir įtrauktas į SSRS sudėtį. Rumunijoje pagal šių metų kovo mėnesį vykdytas sociologines apklausas 48 procentai apklaustųjų pasisako už Rumunijos ir Moldovos susijungimą, prieš pasisako 26 procentai, likusieji neturi savo nuomonės šiuo klausimu.

Daug Moldovos gyventojų emigravo ar vyksta uždarbiauti į Rusiją, Rumuniją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją bei kitus Europos kraštus. Teigiama, kad nuo 1991 metų iš šalies išvyko per 600 tūkstančių žmonių. Šiuo metu moldavai sudaro 75 procentus šalies gyventojų, 8,5 procento – ukrainiečiai, 6 procentai – rusai. Be to, Moldovoje gyvena gagaūzai, armėnai, bulgarai, žydai ir dar kelių didesnių etninių mažumų atstovai.

Moldovos situacija dviprasmiška. Šalis atsidūrė geopolitinių interesų susikirtimo zonoje: Kremlius stengiasi išlaikyti Moldovą savo įtakoje, o Rumunija siekia patraukti kraštą į savo pusę. Nuomonės dėl santykių su Rumunija ir politinės pažiūros skirstosi pagal Moldovos gyventojų gyvenamąją vietą – provincijoje daugelis žmonių pasisako prieš suartėjimą su Rumunija ir palaiko komunistus, o dauguma didžiųjų miestų gyventojų yra prorumuniškų pažiūrų ir remia opoziciją. Moldovos opozicijos lyderiai teigia, kad norint sujungti abi šalis būtinas ilgas derybų procesas. Net jei Komunistų partija dar kurį laiką valdytų šalį, permainų procesai neišvengiamai ateis – Rusijos įtaka regione palaipsniui menkėja, artinasi V. Voronino ir panašių prokremliškų politikų saulėlydis.

© 2009 „XXI amžius“