2009 m. gegužės 6 d.
Nr. 35
(1727)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežius guodė nukentėjusius nuo žemės drebėjimo

Mindaugas BUIKA

Šventajam Tėvui, aplankiusiam žemės
drebėjimą patyrusį Abrucų regioną,
gelbėtojų atstovas rodo sugriovimų
didelį mastą Onos miestelyje

Prisikėlęs Viešpats girdi kenčiančiųjų balsą

Popiežius Benediktas XVI aplankė nuo žemės drebėjimo nukentėjusį Italijos centrinį Abrucų regioną ir dar kartą išreiškė savo dvasinį artumą ir solidarumą nuo stichinės nelaimės nukentėjusiems žmonėms. Balandžio 6 dieną įvykę galingi požeminiai smūgiai nusinešė beveik 300 žmonių gyvybes, maždaug 65 tūkstančiai žmonių dėl sugriautų namų liko be pastogės ir buvo priversti apsigyventi laikinuose būstuose. Smarkiai nukentėjo ir žymūs architektūriniai paminklai, senosios šventovės. Italijos vyriausybė atstatymo darbams ir pagalbai nukentėjusiems skyrė 8,5 milijardo eurų. Renkamos aukos šalies tikinčiųjų bendruomenėse, palapinių miesteliuose įkurti specialūs sielovadinės pagalbos centrai, kuriuose ypač aktyviai darbuojasi broliai pranciškonai.

Paprastai savo kelionėse Italijos teritorijoje Šventasis Tėvas naudojasi sraigtasparniu, tačiau dėl prasto oro balandžio 28 dieną į už šimto kilometrų nuo Romos esančią žemės drebėjimo vietą jis vyko automobiliu. Pirmiausia buvo aplankytas beveik visiškai sunaikintas nedidelis Onos miestelis, kurio griuvėsiuose žuvo 15 proc. gyventojų, o kiti apsigyveno čia pat pastatytose palapinėse.

Sukrėstas pamatytų vaizdų, Šventasis Tėvas kalbėjo nelaimės ištiktiesiems, kad dalijasi jų ašaromis dėl mirusiųjų ir rūpesčiais dėl jų praradimų. „Dabar aš čia, tarp jūsų, ir norėčiau kiekvieną meilingai apkabinti, – sakė Popiežius. – Visa Bažnyčia čia su manimi ir lydi jus kančiose, dalyvauja jūsų skausme praradus artimuosius ir draugus, trokšdama padėti jums atstatyti namus, bažnyčias ir verslą, kas buvo sugriauta ar rimtai pažeista per žemės drebėjimą“. Jis taip pat pabrėžė, kad su pasigėrėjimu žvelgia į nukentėjusių žmonių tikėjimą, orumą ir viltį, nepaisant daugybės nepatogumų, lietaus ir šalčio. Priminęs dabar Bažnyčios liturgijoje celebruojamą velykinį laikotarpį, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad savo kukliu buvimu nori paliudyti, jog prisikėlęs Viešpats nepalieka mūsų vienų sunkiose išbandymuose. „Jis girdi, kai mes susirūpinę klausiame, kas mūsų laukia ateityje. Jis girdi nerimo kupiną balsą šeimų, kurios prarado viską – namus, santaupas, darbą, kurios neteko artimųjų. Žinoma, Jo iškalbingas atsakas ateina per mūsų solidarumą, kuris neapsiriboja vien skubia pagalba, bet turi tapti tvirtu ir ilgalaikiu atstatymo projektu“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Kartu jis paskatino valstybines institucijas ir privačias kompanijas prisidėti, kad „šis miestas ir ši žemė vėl prisikeltų“. Baigdamas jaudinantį susitikimą su sugriauto Onos miestelio gyventojais Šventasis Tėvas kartu su visais sukalbėjo ypatingą maldą už žuvusias žemės drebėjimo aukas.

Paskui popiežius Benediktas XVI nuvyko į Akvilos miestą, kur pirmiausia aplankė apgriautą garsiąją Kolemadžo Dievo Motinos baziliką.

Šioje šventovėje yra saugomi XIII amžiaus pabaigoje Katalikų Bažnyčią trumpai valdžiusio popiežiaus šv. Celestino V palaikai. (Švento gyvenimo vienuolis benediktinas Petras Muronietis, išrinktas popiežiumi Celestinu V, po kelių mėnesių pats atsistatydino, norėdamas atsidėti dvasinei egzistencijai.)

Solidarumas yra visuomenės brandos matas

Popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Akvilos bazilikoje buvo gana pavojingas, kadangi kiekvienu momentu galėjo užgriūti pažeisto pastato atplaišos. Todėl Šventąjį Tėvą lydėję gelbėtojai dėvėjo apsauginius šalmus. Popiežius privačiai pasimeldė prie savo pirmtako šv. Celestino V kapo (šis monumentas tiesiog stebuklingu būdu liko nepažeistas) ir paliko prie jo savo dvasinę dovaną – palijų, kurį dėvėjo per pontifikato inauguracijos iškilmes. Bazilikos rektorius kunigas Nunzijus Spinelis vėliau žurnalistams kalbėjo, kad Benediktas XVI buvo giliai sukrėstas išvydęs, kokia žala padaryta šventovei, ir asmeniškai jam sakęs, kad „viskas yra blogiau, nei galėjo įsivaizduoti“.

Paskui Šventasis Tėvas su palyda nuėjo prie netoliese esančio vietinio universiteto studentų bendrabučio griuvėsių. Per anksti ryte įvykusį žemės drebėjimą daugelis jo gyventojų dar miegojo. Sugriuvus pastatui aštuoni studentai žuvo vietoje, kiti buvo sužeisti ar patyrė dvasinį sukrėtimą. Popiežius Benediktas XVI draugiškai pabendravo su susirinkusiais jaunais žmonėmis, juos paguodė ir palaimino, paragindamas drąsiai tęsti studijas, kurios, anot jo, „yra gyvenimo ateitis“. Pažymėtina, kad neseniai statyto modernaus studentų bendrabučio sunaikinimas ir studentų aukos kelia skaudų klausimą dėl statybų kokybės šiame seisminiame regione. Ne veltui Šventasis Tėvas pakvietė visus „rimtai ištirti savo sąžinę“ dėl atsakomybės už padarytas klaidas, kad jų būtų išvengta ateityje.

Dar vienas popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su nuo žemės drebėjimo nukentėjusiais žmonėmis, jų gelbėtojais ir vietinės Bažnyčios bei valdžios atstovais įvyko Akvilos priemiestyje esančios mokesčių policijos mokyklos teritorijoje. Kaip tik čia tuoj po stichinės nelaimės buvo įsikūręs gelbėjimo operacijų centras, o Didįjį penktadienį, balandžio 10 dieną, buvo iškilmingai pagerbtos žemės drebėjimo aukos. Tuomet gedulingoms pamaldoms, dalyvaujant tūkstančiams žmonių, vadovavo Popiežiaus deleguotas atstovas Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, SDB.

Reikšdamas „tėvišką solidarumą“ kenčiantiems ir liūdintiems Abrucų gyventojams, Šventasis Tėvas savo kalboje priminė, kad krikščionių bendruomenė „yra vienas kūnas: jeigu kenčia viena jo dalis, taip pat kenčia ir visos kitos“. Dėl to toks vieningas yra pagalbos teikimas, užuojauta ir maldos. Netrukus po žemės drebėjimo į nelaimės ištiktą vietą Vatikanas pasiuntė ir savo gelbėtojus, ugniagesių  komandą.  Dvasinį solidarumą Popiežiui pareiškė Stačiatikių Bažnyčios hierarchai iš viso pasaulio, kartu atsiųsdami ir ekonominę pagalbą. „Solidarumas yra tikra pilietinė ir krikščioniška vertybė, jautrumo matas, kuriuo įvertinama visuomenės branda“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Džiaugdamasis dėl Bažnyčios, valstybinių institucijų ir savanorių grupių paliudyto solidarumo gelbėjimo darbuose, jis pakvietė ir gilesniam liūdnų įvykių apmąstymui, kurį skatina Velykų laikotarpis. Celebruodami Kristaus mirtį ir prisikėlimą, mes savo mintyse ir širdyse nešėme kaip atnašas jūsų skausmą Jam, kartu melsdami, kad neprarastumėte pasitikėjimo Dievu ir savo vilties, sakė popiežius Benediktas XVI. Baigdamas susitikimą jis meldė Švč. Mergelės Marijos užtarimo ir globos ir prie netoliese esančios Dievo Motinos statulos padėjo aukso rožę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija