Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Paskutinio Europos diktatoriaus“ vizitas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka su penkiamečiu sūnumi Nikolajumi audiencijoje pas popiežių Benediktą XVI

Tikėjimo ir proto dialogas pokomunistinėje visuomenėje

Tarptautinio dėmesio susilaukė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas į Vatikaną, kuris reiškė savotišką išėjimą iš diplomatinės izoliacijos, į kurią „paskutinis Europos diktatorius“ buvo patekęs dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje. Pranešama, kad popiežiaus Benedikto XVI ir A. Lukašenkos privatus pokalbis užtruko apie 25 minutes, po jo Baltarusijos vadovas, lydimas užsienio reikalų ministro Sergejaus Martynovo, dar susitiko su Šventojo Tėvo valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone bei jo pavaduotoju santykiams su užsienio vertybėmis arkivyskupu Dominiku Mamberčiu.

Vatikano informacijos tarnybos paskelbtame komunikate informuojama, kad diskusijos vyko „pozityvioje aplinkoje“, buvo aptarti klausimai pradedant „tikėjimo ir proto santykiu“ ir baigiant „tarpkonfesiniu ir tarpkultūriniu dialogu“. Taip pat svarstyti tarptautinio gyvenimo reikalai, pabrėžiant „žmonijos tikrosios pažangos ir taikos skatinimą“, pačios Baltarusijos „vidines problemas“ ir Katalikų Bažnyčios padėtį ir jos ryšių su valstybe vystymo perspektyvas, kalbėta apie „taikų sambūvį“ tarp stačiatikių ir katalikų bendruomenių bei jų santykius su kitomis šalyje veikiančiomis konfesijomis.

Galima tik spėlioti, ką kalbėjo A. Lukašenka, kuris save yra mįslingai apibūdinęs „stačiatikiu ateistu“ su Visuotinės Bažnyčios vadovu apie tikėjimo ir proto santykius. Gerai žinoma, kad šis klausimas dabartiniame Benedikto XVI pontifikate yra nuolat pabrėžiamas, kaip šiuolaikinės visuomenės dvasinio atsinaujinimo pagrindas. Kaip tik jį pirmiausia pastebėjo kardinolas T. Bertonė 2008 metų liepos pradžioje duotame interviu Vatikano laikraščiui „L’Osservatore Romano“, apžvelgdamas tuomet ką tik pasibaigusio jo vizito Baltarusijoje rezultatus.

Jis džiaugėsi, kad tikėjimo ir proto dialogas, kuris žiauriausiu būdu buvo slopinamas komunistinio režimo sąlygomis, Baltarusijoje dabar yra laisvai plėtojamas. Žmonės yra ištroškę šio dialogo, jie ieško „Dievo išminties“ nuostatų pritaikymo savo gyvenime. Kardinolas T. Bertonė pažymėjo, kad Minsko universitete yra stiprus teologijos fakultetas, kuriame dėsto ir mokosi stačiatikiai bei katalikai ir kuriuo domisi taip pat ir netikintieji, „norintys susipažinti su tikėjimo argumentais“. Vizito, kuris formalizavo Baltarusijos ir Šventojo Sosto santykių gerėjimą, metu kardinolas T. Bertonė susitiko su A. Lukašenka, kitais vyriausybės pareigūnais, tarėsi su Minsko arkivyskupo Tadeušo Kondrusievičiaus vadovaujamais baltarusių katalikų ganytojais ir Stačiatikių Bažnyčios hierarchais, palaimino po šimto metų pertraukos šalies sostinėje vėl statomos naujos šventovės pamatų kertinį akmenį.

Svarstymai dėl galimo Popiežiaus vizito

Iš 9,5 milijono Baltarusijos gyventojų apie 60 proc. yra stačiatikiai ir 15 proc. katalikai, todėl abiejų konfesijų ekumeninė bendrystė yra svarbi sąlyga normaliam bažnytiniam gyvenimui. Todėl tiek pernykščio kardinolo T. Bertonės vizito Baltarusijoje, tiek ir dabartinio prezidento A. Lukašenkos apsilankymo Vatikane ekumeniniai bruožai buvo labai svarbūs. Popiežius Benediktas XVI nuo pat savo pontifikato pradžios visų krikščionių vienybės pastangas laiko prioritetinėmis. Šventasis Tėvas nuolat pabrėžia, kad glaudus ekumeninis bendradarbiavimas yra reikalingas, kad būtų atremti naujojo sekuliarizmo iššūkiai, kurie būdingi ir pokomunistinei visuomenei.

Baltarusijos Stačiatikių Bažnyčios egzarchatas kanoniškai pavaldus Maskvos patriarchatui, todėl Baltarusija galėtų būti ta terpė, kurioje galėtų vykti Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios dialogas. Netgi svarstoma galimybė Minske surengti istorinį popiežiaus Benedikto XVI ir naujojo Maskvos patriarcho Kirilo susitikimą. Apie tai viešai yra pareiškęs ir pats A. Lukašenka, kuris sakėsi perdavęs popiežiui Benediktui XVI pakartotinį kvietimą apsilankyti Baltarusijoje. (Tiesa, Vatikano informaciniame komunikate apie tokį kvietimą nieko nekalbama.) Pernai Minske kalbėdamas su žurnalistais kardinolas T. Bertonė diplomatiškai pastebėjo, kad visi „turi viltį“ dėl Šventojo Tėvo vizito į Baltarusiją, bet reikia atsižvelgti, kad Popiežius kvietimų gauna iš įvairių šalių, o ir amžius jam jau neleidžia tiek daug keliauti.

Maskvos patriarchatas, aptardamas Baltarusijos vadovo vizitą Vatikane, neužsiminė apie popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Kirilo susitikimo Minske galimybę. Vertindamas A. Lukašenkai suteiktos audiencijos Romoje svarbą Maskvos patriarchato atstovas sakė, jog tai pirmiausia aktualu pačiai Baltarusijai, kurioje, skirtingai nei Rusijoje, katalikai sudaro žymią vietos gyventojų dalį. „Dėl šios priežasties santykiai tarp stačiatikių ir katalikų bendruomenių yra svarbus stabilumo faktorius. Todėl Baltarusijos prezidento vizitas Vatikane gali paskatinti abiejų bendruomenių taikų sambūvį“, – teigė Maskvos patriarchato užsienio reikalų departamento darbuotojas vyresnysis kunigas Georgijus Riabichas.

Sankcijų sušvelninimas nereiškia režimo pripažinimo

Kalbant apie Popiežiaus vizito Baltarusijoje perspektyvas, reikia neužmiršti žmogaus teisių gynimo bylos. Neatsitiktinai Jungtinių Amerikos Valstijų žinių agentūros AP komentaruose primenama Baltarusijos opozicijos Anatolijaus Lebedkos nuomonė, kad siekiant gauti Popiežiaus audienciją A. Lukašenkos „svarbiausias tikslas buvo pagerinti savo įvaizdį“ ar netgi laimėti „absoliuciją“, tai yra nuodėmių atleidimą Prahos viršūnių susitikimo išvakarėse. (Čia turima omenyje, kad į gegužės 7 dieną Prahoje rengiamą vadinamąjį Europos Sąjungos Rytų partnerystės susitikimą kartu su posovietinių respublikų – Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – vadovais kvietimą gavo ir Baltarusijos prezidentas.)

Prieš išvykdamas į Romą balandžio 23 dieną Baltarusijos parlamente A. Lukašenka gyrėsi, kad būsimasis jo vizitas pas Popiežių rodo, kad neva Katalikų Bažnyčia „pačiu aukščiausiu lygiu“ pripažįsta Baltarusijos vadovybės oficialų kursą. Tiesa, po pokalbių Vatikane, kuriuose buvo svarstytos Baltarusijos „vidinės problemos“, A. Lukašenka žurnalistams sakė, jog Bažnyčios vyriausi hierarchai teigiamai vertina jo politiką „katalikų atžvilgiu“.

Iš tikrųjų Baltarusijos katalikų dvasinė vadovybė, kuri laikosi griežto neutralumo viešojo gyvenimo klausimų (pavyzdžiui, susidorojimo su opozicijos veikėjais) atžvilgiu, šalyje gali džiaugtis santykine laisve ir netgi galimybe naudotis valstybinės žiniasklaidos (ypač televizijos) paslaugomis. Tačiau tai, kas Vatikano komunikate diplomatiškai įvardyta kaip „vidinės problemos“, matyt, rodo, jog A. Lukašenkai dabar buvo priminti ir žmogaus teisių pažeidimai bei būtinumas tolesnių demokratinių reformų.

Kaip rodo neseniai paskelbta JAV valstybės departamento metinė ataskaita, Baltarusijos vadovybės veikla žmogaus teisių srityje 2008 metais „liko labai prasta“: toliau buvo diskriminuojamos nevyriausybinės organizacijos, politiniai sąjūdžiai ir opozicijos veikėjai. A. Lukašenka yra sutelkęs valdžią savo rankose per autoritarines priemones, rinkimų manipuliavimą bei savavališkus „ukazus“. Nuo 1999 metų Europos Sąjunga ir JAV taiko Baltarusijos režimui įvairias sankcijas, o po 2006 metų falsifikuotų prezidento rinkimų A. Lukašenkai bei kai kuriems jo bendrininkams netgi draudžia išduoti vizas į Vakarų šalis, taip pat buvo įšaldę jų sąskaitas užsienio bankuose. Prieš metus kilo stambus diplomatinis konfliktas su JAV, kai A. Lukašenka išvarė beveik visus amerikiečių ambasados darbuotojus.

Po to, kai Rusija nutraukė eksportuojamų energijos žaliavų subsidijas, ieškodamas galimybių išgyventi A. Lukašenka ėmė siekti Vakarų sankcijų sušvelninimo. Dėl to į laisvę buvo išleisti politiniai kaliniai, leista ribotai veikti opozicinei spaudai, legalizuotos kai kurios nevyriausybinės organizacijos. Tai davė teigiamų rezultatų: JAV sušvelnino sankcijas, o ES netgi suspendavo vizų draudimą bei sąskaitų įšaldymą A. Lukašenkai ir jo klano nariams. Dėl to Baltarusijos prezidentas galėjo aplankyti Italiją, Vatikaną, o dabar ruošiasi vykti į Čekiją. Tačiau tarptautiniai ekspertai pripažįsta, jog Baltarusijoje žmogaus teisių pažeidinėjimai, įskaitant režimo priešininkų areštus, tęsiasi. Todėl yra reikalingas atsargumas, kad perdėtai šiltas diktatoriaus priėmimas Romoje ir Prahoje nereikštų jo geidžiamos diplomatinės pergalės, kas tik stiprintų represinį valdymą.

© 2009 „XXI amžius“