Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Darbuose – meilė gamtai

Rūta AVERKIENĖ

Laima Saviščevienė prie savo tautodailės darbų

Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) Marcinkonių lankytojų centras pasipuošė įspūdingais šiaudiniais sodais, paukšteliais, verbomis, sausų gėlių kompozicijomis ir kitais dirbiniais iš šiaudų ir sausų gėlių. Čia atidaryta tautodailininkės, DNP Merkinės lankytojų centro darbuotojos Laimutės Saviščevienės tautodailės darbų paroda. Šie subtilūs, teigiantys meilę gamtai darbai skleidžia gerumo šviesą ir džiugina kiekvieną, prisilietusį prie jų. Tai įrodymas, kaip darbščiose rankose paprastas šiaudas gali tapti įspūdingu kūriniu.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Reginos Svirskienės žodžiais, simboliška, kad ši paroda atidaryta Marcinkonyse, kaime, kuris vadinamas etnokultūros širdimi. Šioje parodoje eksponuojami darbai – tai dar vienas įrodymas, kad senieji dzūkų amatai dar neišnyko, juos išmoko, puoselėja ir jaunoji karta. Pati Laimutė – ne tik kūrėja. Ji – ir talentinga pedagogė, dirbinių iš šiaudų kūrimo paslaptis perteikianti Varėnos verslo ir technologijos mokyklos mokiniams, ir jaunimui, kurį suburia vasarą Merkinėje. Ji – ir aktyvi jaunųjų ūkininkių sąjungos narė.

Parodos autorę sveikinęs ir kūrybinės energijos bei sėkmės linkėjęs Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius pastebėjo, kad norint sukurti darbus iš šiaudų, reikia būti ne tik kūrėju, bet ir botaniku, ir gėlininku, žinoti, kada gėlę nuskinti ir kaip išdžiovinti.

Tautodailininkę pasveikino ir gražių žodžių darbščiai bendradarbei negailėjo ir Dzūkijos nacionalinio parko administracijos darbuotojai, Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra, merkiniškiai ir kiti Laimutės kūrybos gerbėjai.

Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Algirdas Juškevičius palinkėjo, kad talentinga tautodailininkė kuo greičiau būtų pripažinta ir gautų tautinio paveldo sertifikatą. Pasak jo, atrodo, kad šitie dirbiniai trumpalaikiai, tačiau jie turi gilias tradicijas. Be to, turi dar ir vieną privalumą – niekuomet ant jų neužsiguli dulkės, mat darbai kasmet vis nauji.

L. Saviščevienė, gimusi, augusi ir gyvenanti Merkinėje, sako, kad gyvenimas ją lepino. Ypatingą meilę rankdarbiams sakė pajutusi jau vaikystėje – jų mokėsi iš darbščios mamos, talentingos dėdienės (tautodailininkės Saulės Lazaravičienės – aut. past.). Kad per metus gimsta tiek daug grožybių, reikia dėkoti ir kantriam, rūpestingam vyrui. „Gerai, kad jis nepyksta, kas vakarą ant stalo neradęs vakarienės, o tik šiukšlių krūvą...“, – juokavo Laimutė. „Dar žadėjo ir dirbtuvėles įrengti...“

„Tikrai nepyksiu dėl nepadarytos vakarienės“, – sveikindamas žmoną su parodos atidarymu šypsojosi vyras. Unikalūs jos šiaudiniai „sodai“, verbos, sausų gėlių kompozicijos. „Mano darbams – visas metų ciklas – nuo sėklelės, nuo suskinto žolyno iki jo išdžiovinimo, o kūrybai lieka tik keli žiemos mėnesiai...“, – pasakoja autorė. Gėlytes Laima ir pati augina, ir po gražias Merkinės kalvas ir pievas vasaromis rankioja.

L. Saviščevienė Lietuvoje yra žinoma tautodailininkė. Ji dalyvauja įvairiose parodose ir yra pelniusi ne vieną apdovanojimą.

Merkinė,
 Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“