Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Susidomėjimas Europos kultūros sostine Vilniumi nuolat didėja

Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorius Rolandas Kvietkauskas Autoriaus nuotrauka

Prieš keletą mėnesių „XXI amžius“ kalbino VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorę Eloną Bajorinienę, netrukus pasitraukusią iš pareigų „šalių susitarimu“. Šiandien kalbiname naująjį šios įstaigos vadovą Rolandą Kvietkauską.

Kaip ir kodėl tapote viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktoriumi? Prieš šį paskyrimą dirbote Kultūros ministerijoje. Nesigailite palikęs darbą ministerijoje?

Jei jau kalbėsime nuo pat pradžių, tai norėčiau pabrėžti, kad esu tikras suvalkietis. Baigiau filologijos studijas – lietuvių kalbą ir literatūrą. Tačiau likimas taip pasirūpino, kad nuo pat pirmųjų savo darbų daugiau susijęs ne su akademine filologija, bet su viešojo administravimo reikalais. Šiandien jau turiu maždaug 10-ies metų patirtį. Tiksliau sakant, visą dešimtmetį darbuojuosi kaip viešojo administravimo specialistas. Iki tapdamas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ vadovu Kultūros ministerijoje ėjau įvairiausias pareigas – nuo atstovo spaudai iki ministro patarėjo bei ministerijos sekretoriaus. Darbas Kultūros ministerijoje buvo ir labai įdomus, ir kūrybingas. Buvau atsakingas už pasiruošimą įvairiems tarptautiniams renginiams, už Lietuvos pristatymo užsienyje reikalus, dirbau įvairiose Europos Sąjungos darbo grupėse, buvau vienas iš knygų mugių, parodų pristatymo Švedijoje, Italijoje, Izraelyje organizatorių.

Prieš tapdamas projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ vadovu Kultūros ministerijoje ėjau sekretoriaus pareigas, buvau atsakingas už ryšius su žiniasklaida, autorių teisių apsaugą, informacijos apie mūsų muziejus ir literatūrą sklaidą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje...

Ar savo noru pasitraukėte iš Kultūros ministerijos?

Be abejo, tai buvo sąmoningas sprendimas. Taigi kalbos „geriau ar blogiau“ – beprasmės. Patirtis, įgyta Kultūros ministerijoje, man regis, naująsias užduotis leidžia atlikti maksimaliai efektyviai ir maksimaliai kokybiškai. Šių dviejų darbų nenoriu ir negaliu lyginti. Kultūros ministerijoje teko dirbti net su aštuoniais ministrais, darbas buvo tęstinis, tarsi be pradžios ir pabaigos. Naujoji veikla turi aiškias ribas. VEKS projektas – konkretus, baigtinis. Ši aplinkybė taip pat turi savų ypatumų, kuriuos būtina suvokti, perprasti, įsisąmoninti.

Kas Jus pakvietė tapti viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ vadovu?

Šis pasiūlymas pirmiausiai atėjo iš programos dalyvių, vykdytojų. Bet galutinis sprendimas atkeliavo iš Kultūros ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės. Abiem dalininkams – tiek ministerijai, tiek savivaldybei – mano kandidatūra pasirodė priimtina.

Ar esama trinties tarp abiejų dalininkų? Pirmiausiai omenyje turiu ne tik buitinius, bet kūrybinius nesutarimus, ginčus.

Čia galėčiau pacituoti mūsų valdybos pirmininko žodžius, jog šiandien esminių, kardinalių ginčų nebėra ir negali būti. Tiek Kultūros ministerija, tiek sostinės savivaldybė šią programą traktuoja kaip vientisą, nors finansavimas jos įgyvendinimui atkeliauja iš įvairių įstaigų. Pasak valdybos pirmininko, tarp Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės šiandien esama užtektinai sėkmingo bendradarbiavimo. Mano vadovaujamai institucijai tenka koordinatoriaus vaidmuo.

Buvusi VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ direktorė Elona Bajorinienė užsiminė apie politines intrigas, trukdžiusias efektyviai darbuotis. Pasak jos, kai kurios politinės grupuotės buvo suinteresuotos, kad šis projektas nepasisektų, kad Vilnius kuo prasčiau pasirodytų užsieniečių akyse. Tokia baigtis padėtų vienas politines jėgas nustumti į šalį, o kitoms – sustiprėti, perimti valdžią bei finansus. Ar šiandien tokių trukdžių pastebite?

Jau du mėnesiai, kai vadovauju šiai viešajai įstaigai. Tų problemų, su kuriomis galbūt susidūrė ankstesnioji vadovė, šiandien tikrai nebėra. Situacija labai pasikeitusi į gerąją pusę. Mes esame projekto įgyvendinimo tiesiojoje. Diskusijų, kiek kam duoti lėšų, kokius projektus palaiminti, o kokius atmesti, jau nebėra. Dėl pagrindinių dalykų sutarta. Belieka užsibrėžtus tikslus kuo tiksliau, efektyviau ir protingiau įgyvendinti. Mano situacija kardinaliai skiriasi nuo tų sąlygų, kuriomis teko dirbti E. Bajorinienei.

Tačiau šių metų pirmaisiais mėnesiais vis dar būta rimtų neaiškumų?

Sutinku, 2009-ųjų pradžioje būta šiokios tokios pauzės, kai vis dar nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl programų apimčių ir finansavimo. Toji nežinia sukūrė įtampą, sukėlė tuščių diskusijų. Nors ir tada, privalau pabrėžti, buvo žinoma didžioji programos dalis. Maždaug 85 proc. Tačiau šiandien žinome ir paskutines detales, todėl belieka dirbti pasiraitojus rankoves. Nuo diskusijų „kaip galėjo būti“ bei „kaip turėjo būti“ jau seniai pereita prie diskusijų, ką reikėtų būtinai aplankyti, kas Vilniuje bus rodoma vertingiausio, įsimintiniausio. 2007–2008 metais keltos problemos nūnai tikrai nėra aktualios. Jų nederėtų tapatinti su šia diena.

Ar užtenka lėšų kokybiškam projektų įgyvendinimui?

Šios diskusijos taip pat nelaikyčiau aktualia. Daugiau lėšų, nei numatyta, vis tiek negausime. Tačiau tai, kas numatyta, bus ir įgyvendinta. Vyriausybės kancleris patvirtino, kad lėšos, kurios buvo numatytos 2009 metų biudžete, išliks. Ši nuostata mums pati svarbiausia. Mes gausime 25 milijonus litų, kurie buvo numatyti Vilniui kaip Europos kultūros sostinei. Šias lėšas kontroliuoja Kultūros ministerija, Vilniaus savivaldybė ir mano vadovaujama viešoji įstaiga.

Ką Vilnius kaip Europos kultūros sostinė parodys tiek saviems, tiek užsieniečiams? Neapsijuoksime, neparodysime banalybių, būsime užtektinai originalūs ir saviti?

Galiu tik pasidžiaugti, jog susidomėjimas Vilniumi kaip Europos kultūros sostine – didžiulis. Vilniumi domisi ir užsienio turistai, ir užsienio žiniasklaida. Štai gegužės 2-ąją Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose buvo sėkmingai surengta gatvės muzikantų diena, apėmusi ne tik sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. Gatvės muzikantai dainavo, šoko, grojo 40 mūsų miestų bei miestelių. Prie šios dienos minėjo prisijungė ir kai kurios lietuvių bendruomenės Argentinoje, JAV.

Gegužės pabaigoje numatyta vaikų kūrybos diena. Čia bus pačių įvairiausių netikėtumų, atrakcijų. Mums svarbu, kad programa priverstų kultūra domėtis ne tik tuos, kurie šiandien jau nebegali gyventi be kultūros, bet ir tuos, kurie dar gyvena „šalia kultūros“, kuriems jos dar nereikia. Paminėti norėčiau ir Taikomosios dailės muziejuje eksponuojamus paveikslus „Europos peizažas“, ir prie Baltojo tilto oro architektų suplanuotą akciją.

Vienas iš svarbiausių akcentų bus birželio mėnesį. Omenyje turiu naktį iš birželio 20-osios į birželio 21-ąją. Tuo metu Europos kultūros sostinė Vilnius nemiegos: veiks dauguma Vilniaus kavinių, muziejų, teatrų, parduotuvių. Ši naktis užsieniečiams parodys, kokia graži, įvairialypė, gyva, spalvinga yra mūsų sostinė naktį. Negaliu nepaminėti ir muzikos vakaro, kai Vilniaus universiteto Skargos skvere pasaulinio garso muzikantai su dešimtimis choristų iš viso pasaulio atliks garsiąją Verdžio operą „Rekviem“. Be jokios abejonės, labai svarbus ir Lietuvos Nacionalinės galerijos atidarymas. Svarbus pirmiausiai mums patiems. Be to, atidarymo proga čia bus surengta tarptautinė paroda „M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai“. Rudenį drauge su pasaulinio garso muziejumi Londone surengsime įsimintiną parodą „Šaltojo karo menas“.

Beje, renginiai, skirti Vilniui kaip Europos kultūros sostinei, vyks ištisus metus, be didesnių pertraukų. Šioks toks atoslūgis numatomas tik liepos mėnesį, kai Lietuva švęs savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tačiau toks štilis numatomas labai trumpam. Liepos viduryje į Vilnių savo kūrinius atgabens per šimtas žymiausių užsienio meno galerijų. Jų kūriniai bus demonstruojami „Litexpo“ parodų rūmuose.

Vilnius savo svečius džiugins ir operų festivaliu, kurio metu rodysime operą „Lituanica“. Vilniuje veiks ir „Europos menų mokykla“, kurioje bus demonstruojami įvairiausi kultūros žanrai – nuo literatūros iki dizaino, teatro, kino. Šio sumanymo esmė – leisti tarpusavyje bendrauti tiek iškiliesiems, tarptautinį pripažinimą pasiekusiems menininkams, tiek menų gimnazijų studentams, dar neužsitarnavusiems pripažinimo. Ši mokykla atvers dideles galimybes tarpusavyje diskutuoti ir profesionalams, ir naujokams, ir pradedantiesiems. Liepos – rugpjūčio mėnesiais televizijoje bus surengtas rimtas šou apie šiuolaikinio meno ypatumus. (Jis bus rengiamas panašiai kaip realybės šou.) Tačiau pabrėžiu – bus rimtas, skirtas rimtiems žmonėms diskutuoti apie rimtus dalykus.

Vakariečių susidomėjimas Vilniumi didelis, bet gal galėtų būti dar didesnis? Ar į Vilnių plūsta turistai? Ar Europai įdomus šiandieninis Vilnius?

Užsienis Vilniumi nuoširdžiai domisi. Praėjusių metų pabaigoje užsienyje sėkmingai reklamavome tiek Lietuvą, tiek jos sostinę ir renginius. Šia tema 2008-aisiais užsienyje pasirodė per 200 publikacijų ir televizijos laidų populiariausiuose laikraščiuose ir televizijose. Pavyzdžiui, apie mus išsamiai rašė „Times“, apie mus kalbėjo, rodė BBC, CNN, JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Euronews, Austrijos, Italijos televizijos kampanijos. Tai buvo išsamūs, informatyvūs reportažai. Apie Vilnių praėjusiais metais ir šių metų pradžioje išsamiai rašė ir garsiausi kelionių žurnalai, kviečiantys aplankyti Vilnių kaip Europos kultūros sostinę. Mumis šiandien itin domisi Vokietija, kadangi 2010-aisiais Ruras paskelbtas Europos kultūros sostine. Austrija irgi domisi Vilniumi, nes labai daug prisidėjo, kad būtų surengta paveikslų, kuriuose vaizduojami Europos peizažai, paroda.

Praėjusiais metais turistų srautas į Lietuvą padidėjo maždaug 10-čia procentų. Kokie bus šių metų rodikliai, dar sunku pasakyti – ekonominės krizės padariniai jaučiami daugelyje šalių. Vis dėlto esu optimistas. Paskutiniai duomenys rodo, jog į Vilnių plūsta turistai jau ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Makedonijos...

Kalbėjosi Gintaras Visockas

© 2009 „XXI amžius“