Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ryžtingoji kryptį keičianti prezidentė

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė (pirmoje eilėje ketvirtoji iš dešinės) drauge su kitais aukšto rango ES pareigūnais

Lietuvos prezidente išrinkus Dalią Grybauskaitę, atėjo skubi žinia, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikisi gerai sutarti su naująja Lietuvos prezidente. Netverdamas džiaugsmu jis pasakė: „Aš su dideliu malonumu sveikinu tai, kad Lietuvoje buvo išrinktas naujas prezidentas. Pirma – aš labai džiaugiuosi, kad tai – jaunas prezidentas, antra, kad tai – sportininkas. Autoritarinis Baltarusijos vadovas pasakė manantis, kad tarp jo ir D. Grybauskaitės yra daug bendro. „Todėl tikiuosi santykių pagerėjimo su Lietuva politikoje. Dar kartą pabrėžiu: jaunas žmogus, su kuriuo mes susitarsime“ – teigė jis. Pasak A. Lukašenkos, ekonominių problemų tarp dviejų šalių yra nedaug. „Mes naudojamės Lietuva kaip tranzitine valstybe. Tai suformuoja 30 proc. Lietuvos biudžeto“, – didžiuodamasis dideliu indėliu į Lietuvos biudžetą sakė Baltarusijos vadovas.

Dar tik artėjant prezidento rinkimams, savo susidomėjimą Lietuvoje vykstančiais politiniais procesais aktyviai parodė Rusija. Interneto portalas Regnum.ru, nušviečiantis posovietinės erdvės politinį gyvenimą, paskelbė kelis D. Grybauskaitei skirtus komentarus. Regnum.ru pasirodė Dalios Grybauskaitės disertacijos konspektas. Disertacija „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime“ buvo apginta Maskvoje 1988 metais. Kitas Kremliaus nuomonės garsintojas, buvęs gana aukštas Rusijos prezidento V. Putino administracijos pareigūnas, šovinistinių pažiūrų filosofas Modestas Kolerovas, išsakydamas komplimentus Daliai Grybauskaitei, atvirai ją moko, kaip reikia elgtis plėtojant santykius su Rusija. M. Kolerovas rašo: „Kaip liudija Regnum publikacijos, dar tarybinės akademinės jaunystės laikais Daliai Grybauskaitei užteko profesionalumo ginti nuo kolūkių privataus pasodybinio žemės ūkio perspektyvas. Dabar, kai euroatlantinė socialistinė ekonomika tas perspektyvas Lietuvoje sunaikino, o krizė tiktai pasunkino šalies kolonijinę priklausomybę, Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimiška ir tęstine Lietuvos valdžia“. M. Kolerovas nepaaiškina, kur, jo supratimu, turėtų išnykti kitos valdžios šakos. M. Kolerovas perspėja tada dar būsimąją prezidentę, kad jai nederėtų kartoti „savižudiško visiškai vegetarinių santykių su rusais kelio, kuris privedė prezidentą Rolandą Paksą prie purvinos apkaltos“. Šiuo metu, pasak autoriaus, Lietuvą valdo „partinė – šnipų oligarchija“. Po dešimt metų trukusio „nacionalistų valstybininkų“ valdymo vienintelė Lietuvos išeitis – sveikas konservatyvizmas, laisvas nuo „amerikiečių demagogijos“. Jei bus einama šiuo keliu, M. Kolerovas piešia šviesią Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių perspektyvą: „Ir tada visiškai įmanoma, kad prezidentė Grybauskaitė priims Vilniuje savo kolegą iš Rusijos ir pati ne kartą oficialiai aplankys Maskvą“.

Nuolatinis Regnum.ru  autorius, Lietuvos „ekspertas“ Viktoras Olžičius, savaitę iki rinkimų darė atvirus reveransus kandidatei, pristatydamas ją, kaip kovotoją su klanais ir oligarchais. „Klanai desperatiškai bando sustabdyti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės triumfo žygį“, – teigė politikos technologijų specialistas iš Rusijos. V. Olžičius mano, kad „eurokomisarės kompromitacijos kampanija“ užsiima „profesionalūs polittechnologai“, ir mini Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Z. Vaišvilos interviu. Kitus kandidatus į šalies vadovo postą V. Olžičius vadino statytiniais, kuriuos remia D. Grybauskaitės bijantys klanai. V. Olžičius atvirai simpatizuoja D. Grybauskaitės siekiams įvesti tvarką, gretina ją su V. Putinu ir savo publikaciją pabaigia tokiais žodžiais: „Ar ne geriau valstybės vadovo poste turėti savą, visus tuos metus pragyvenusį šalia, nuolaidų, sukalbamą ir prognozuojamą draugą?“

Gegužės 14-ją Regnum.ru paskelbė Lietuvos politinių įvykių apžvalgą, pavadintą „TSKP ir kaimas prieš eurokomisarę“. Joje teigiama, kad prezidento rinkimų išvakarėse buvo pradėtos naudoti „juodosios technologijos“. Bet ir pats internetinis portalas kėlė klausimą, kad „pasikapsčius“ po D. Grybauskaitės biografiją, kuri anksčiau neatkreipdavo dėmesio, dabar nesunku surasti kompromituojančių dalykų. Esą Lietuvos žiniasklaida neatsitiktinai rašė, kad „Grybauskaitė gynė disertaciją Maskvos visuomeninių mokslų institute prie SSKP CK, ir jos biografijoje kažkodėl iškrito nepatogusis „SSKP CK“. Taip pat esą nutylimas ir faktas, kam priklausė ta partinė mokykla, kurioje Grybauskaitė dirbo septynerius metus, ne tik dėstydama politekonomiją, bet ir vadovaudama kabinetui – mokykla priklausė LKP Centro Komitetui“. Visa tai atskleidus esą galima pakenkti D. Grybauskaitei. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jos tėvo vardas yra ne lietuviškas.

Populiarus Rusijos interneto tinklalapis „Vremja novostej“ pabrėžė moterišką D. Grybauskaitės žavesį. „Lietuvos vadove tapo plieninė moteris su žavinga šypsena“, – skelbia portalas. Anot jo, lietuvius esą labiausiai papirko dvi D. Grybauskaitės savybės – didžiulė patirtis dirbant ES struktūrose ir tai, kad pretendentė netekėjusi, tad visą energiją galės skirti darbui visuomenės labui. Rusų žurnalistas, dalyvavęs D. Grybauskaitės spaudos konferencijoje Vilniuje, atkreipė dėmesį į naujosios Lietuvos prezidentės retoriką užsienio politikos klausimais. Anot jo, iš naujosios mūsų šalies vadovės pasisakymų matyti, kad užsienio politika jai, skirtingai nei V. Adamkui, nėra svarbiausia tema. Panašu, kad pagrindinį dėmesį prezidentė sutelks ne daug metų stiprintai partnerystei su JAV puoselėti, bet europinei politikai, ir vykdys pragmatišką, Lietuvai naudingą užsienio politiką kaimynų atžvilgiu.

Dar vienas įdomus pastebėjimas – D. Grybauskaitę rusų interneto portalas priskyrė „Peterburgo prezidentų“ grupei. Žurnalistai turi galvoje, kad iš Sankt Peterburgo kilęs buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir dabartinis šalies vadovas Dmitrijus Medvedevas. Visi jie, kaip ir D. Grybauskaitė, studijavo tuometiniame Leningrado universitete. „Prezidentė iš „peterburginių“ – taip publikaciją ir pavadino interneto svetainė „Vremja novostej“.

Vienas didžiausių Ukrainos interneto portalų Segodnya.ua straipsniui pasirinko ne mažiau intriguojančią antraštę: „Prezidento rinkimus Lietuvoje laimėjo karatistė“. „Buvusi finansų ministrė, buvusi eurokomisarė ir karatistė, turinti juodą diržą“, – pristato D. Grybauskaitę straipsnio autorius. Ukrainiečių žurnalistas daugiausia dėmesio skiria galimai besikeisiančioms Lietuvos užsienio politikos nuostatoms Ukrainos atžvilgiu. „V. Adamkaus valdymo laikais Lietuva buvo bene pagrindinė Ukrainos rėmėja bei lobistė NATO ir ES, o su Rusija palaikė vėsesnius santykius. Dabar netgi atsargūs D. Grybauskaitės pasisakymai leidžia spėti, jog ligšiolinė Lietuvos užsienio politika bus peržiūrėta“, – rašoma straipsnyje. Čia taip pat užsimenama, esą Lietuvoje sklando gandai, jog D. Grybauskaitė jau anksčiau kritikavo šalies užsienio politikos kursą ir sakė, kad „mes (Lietuvos valdžia) pasirašome sutartis su ubagais, o su šalimis, priimančiomis sprendimus, konfrontuojame“. „Jei turima galvoje konfrontaciją su Maskva, tai Vilnius, norėdamas pagerinti santykius, atsisakys Kremliui nepriimtino Ukrainos protegavimo Vakaruose“, – nuogąstaudamas baigia straipsnį ukrainiečių žurnalistas K. Stroginovas.

Kad Lietuva nuo šiol gali skirti mažiau dėmesio Ukrainos, Gruzijos reikalams ir apskritai rytiniam užsienio politikos vektoriui, spėja ir vienas didžiausių Lenkijos dienraščių „Rzeczpospolita“. Rusijos žiniasklaida taip pat cituoja Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolitą“ žodžius, kad „Grybauskaitė atims iš Lietuvos rusofobišką ir polonofobišką įvaizdį“. Esą D. Grybauskaitės „pergalė reiškia pasikeitimą šalies užsienio politikoje, o taip pat paties prezidento įvaizdyje“.

„Geležinė ledi tapo Lietuvos vadove“, – publikaciją su tokia antrašte išspausdino Estijos dienraštis „Postimees“. Laikraštis atkreipia dėmesį, kad naujoji Lietuvos vadovė turėjo gana sėkmingą starto poziciją: ji jau kurį laiką gyveno bei dirbo Briuselyje ir nedalyvavo Lietuvoje priimant nepopuliarius politinius sprendimus, kurie galėjo būti nepriimtini rinkėjams.

© 2009 „XXI amžius“