2009 m. gegužės 27 d.
Nr. 41
(1733)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Svobodos“ laidų apie Baltijos valstybes pasiklausius

Vytas TAMOŠIŪNAS

Naktimis mėgstu klausytis „Svobodos“ radijo laidų. Jose pasitaiko rimtų politinių, istorinių temų apžvalgų, disputų ir pan. Tiesa, tenka išgirsti ir gana vienpusiškų laidų su prosovietinio lygio aiškinimais ir komentavimais. Ypač mane stebina retsykiais per šią rimtą radijo stotį transliuojamos prosovietinio pobūdžio žinios apie tris Pabaltijo valstybes.

Štai neseniai klausiausi radijo laidą apie Antrąjį pasaulinį karą, kurioje buvo aiškinama, kad 1941 metais, dar vokiečiams neįžengus į Lietuvą, lietuviai masiškai stvėrė baslius ir ėjo daužyti žydų. Ir Baltarusijoje baudžiamosiose akcijose prieš žydus ir kitus nepageidaujamus asmenis irgi dalyvavo lietuviai, ukrainiečiai ir latviai. Pasiklausius tokių laidų susidaro įspūdis, kad tie lietuviai buvo ir yra dar bjauresni už vokiečių nacius ir pan. Nepaaiškinama, kokia situacija Lietuva buvo 1940-aisiais ir vėlesniais metais, kad lietuvius prisidėti prie antižydiškų akcijų didele dalimi žiauriomis represijomis privertė sovietų okupantai. „Svoboda“ neužminė, kad lietuviai karo metais gelbėjo ir slėpė žydus. Ar nevertėtų mūsų tarnyboms reaguoti į tokias vienpusiškas radijo laidas apie Baltijos šalis ir Lietuvą?

Dar norėjau keletas pastabų dėl mūsų giminaitės ir kaimynės Latvijos laikysenos Lietuvos atžvilgiu. Latvija pajūrio ruožo turi maždaug septyniskart daugiau negu Lietuva, todėl stebina jos nenoras ratifikuoti sutartį dėl jūros sienos su Lietuva, vedant sieną ne įkypai, o statmenai jūros pakrantei. Nelabai buvo suprantamas ir Latvijos ginčas su Lietuva dėl planuojamo tiesti elektros kabelio. Gerai, kad dabar Latvija nusileido ir perleido to kabelio tiesimo darbus Lietuvai, nors galėjo tą ir anksčiau padaryti. O latviai ir 1919 metais mums padarė „paslaugą“ – karine jėga užėmė Palangą, dėl ko lietuviai galėjo likti be priėjimo prie Baltijos jūros. 1921 metais Lietuva buvo priversta už savo Palangą perleisti Latvijai savo žemių gabalą šiauriau Biržų. Negerai, kai giminingos tautos yra skriaudžiamos didelių kaimyninių šalių, bet dar blogiau, kai jos tarpusavyje nesutaria.

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija