Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bibliotekoje – pokalbis apie pilietiškumą

Jonas PETRONIS

Zarasų bibliotekoje viešnia iš Amerikos Elona Vaišnienė

Zarasų viešoji biblioteka pakvietė skaitytojus į susitikimą  su filologijos mokslų dr. Elona Vaišniene. Viešnia  dirbo JAV prezidento Dž. Karterio komandoje, buvo prezidentinės komisijos, sudarytos patarti prezidentui, kaip sustiprinti JAV pozicijas tarptautinėje arenoje atkreipiant dėmesį į šalies pasiruošimą svetimų kalbų mokėjimo ir kitų kultūrų supratimo srityse, nare. 22 metus ji dirbo Jeilio universiteto penkių inžinerijos departamentų informacijos redaktore, rašo į JAV spaudą. Du kartus per metus filologijos mokslų daktarė atvyksta dalyvauti Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos darbe Vilniuje. Būdama Lietuvoje ji skaito paskaitas Pilietinės visuomenės instituto prašymu.

Elona Vaišnienė savo pokalbį tema „Kaip esamomis sąlygomis galima gyventi geriau“ Zarasų viešojoje bibliotekoje pradėjo sakydama, kad ji nustebusi nuo grožio, kurį išvydo. Elona akcentavo, kad labai svarbu valstybės, visuomenės materialinės vertybės, tačiau ne jos svarbiausios. Dabar atsirado naujas terminas visuomeninis kapitalas, jis yra labai svarbi ir būtina valstybės ir tautos vertybė.

Pašnekovė kalbėjo ir apie savo gyvenimo vingius. Kai Antrojo pasaulinio karo banga ritosi į Vakarus, Elona su tėvais traukėsi kartu, bėgo nuo tremties, kuri laukė jų  Lietuvoje. Tėvynėje jie buvo palikę viską, tačiau skurdžiais jų pavadinti nebuvo galima. Jau pirmosiomis dienomis Vokietijoje, Austrijoje, pabėgėlių stovyklose ieškota mokytojų, kūrėsi mokyklos, draugijos, klubai, visuomeninės organizacijos. Netrukus pabėgėliai išmoko vokiečių kalbą, o po kelerių metų atsidūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten išmoko anglų kalbą. Su antrąja emigrantų banga iš Lietuvos pasitraukė apie 60 tūkstančių politinių pabėgėlių, apie 30 tūkstančių įsikūrė JAV. Jie nuolat jautė nostalgiją, visi puoselėjo lietuvybę. Visus juos vienijo bendras rūpestis, dėmesys lietuviškumui. Įprotis ir supratimas dirbti savanoriškai, už dyką, už savo lėšas, talkos būdu persikėlė ir į JAV bei kitas šalis, kur pateko lietuviai pabėgėliai.

Puoselėti visuomeninį kapitalą būtina, tai reiškia reikia skatinti žmonių būrimąsi į įvairias asociacijas, būrelius, organizacijas. Kur to visuomeninio kapitalo daugiau, ten ir gyvenama geriau, mažiau verkšlenama, mažiau laukiama malonių iš valdžios.

Paskaitininkė kalbėjo, kad trečiosios bangos emigrantai, neseniai atvykę į Jungtines Amerikos Valstijas, stebisi, kad senbuviai čia dirba už dyką. Bet ir jie dabar ima suprasti,  kad puoselėti lietuviškumą – kiekvieno emigranto pareiga.    

Visuomeniškai veikti reikia mokytis. O to neišmoksi jį stebėdamas iš šalies – reikia tą daryti pačiam. Visą gyvenimą ji kartu su kitais lietuviais dirbo be atlygio. Dalyvavo ir amerikietiškajame, ir lietuviškajame gyvenime. Lietuvišką gyvenimą gyveno sau priklausančiu laiku, po darbų, savaitgaliais ir nemokamai. Šį darbą dirbo ir jos vyras profesorius Rimas Vaišnys. Šeima per visą emigracijos laiką liko ištikima savo lietuviškoms šaknims. Rimas yra Jeilio universiteto Elektrinės inžinerijos ir ekologinės bei evoliucinės biologijos departamento profesorius. Dėsto ir dirba prie ekologinių ir sociologinių procesų modeliavimo Jeilio universitete ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Viešnia džiugino pašnekesio dalyvius gražia lietuviška kalba, nors prisipažino, kad reikėjo daug pastangų, kad išsaugotų tolimame krašte gimtąją kalbą ir gerai išmokyti jos savo dukrą ir sūnų.

Zarasai
Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“